 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ŽURNALISTAS Iš PAšAUKIMO
Antanas Salys po kelerių metų vÄ—l užsuko į „KupiÅ¡kÄ—nų minÄių“ redakcijÄ…, ten, kur prieÅ¡ 28 metus buvo jo darbo kabinetas su balkonu. AutorÄ—s nuotrauka KelionÄ—s su filologiniu prieskoniu A. Salys (g. 1937 m.) Å¡iuo metu mÄ—gaujasi užtarnautu poilsiu, laisvai planuoja savo gyvenimÄ…. Kasmet užsibrėžia tikslÄ… aplankyti po keletÄ… Lietuvos vietovių, kur seniau bebÅ«ta. Jam įdomu pasižiÅ«rÄ—ti, kaip miestai ir miesteliai pasikeitÄ— per dvideÅ¡imt ar trisdeÅ¡imt metų. Neaplenkia ir Vilniaus. SostinÄ—je tradiciÅ¡kai pereina Gedimino prospektu ir bÅ«tinai aplanko Antakalnio kapines. Prieina prie Laimono Noreikos, Justino MarcinkeviÄiaus, Juozo BaltuÅ¡io ir kitų iÅ¡kilių meno žmonių kapų. Prisimena susitikimus su jais, literatÅ«ros vakarus. Daug raÅ¡ytojų, poetų yra sutikÄ™s, kai greta redaktoriaus pareigų, visuomeniniais pagrindais vadovavo SavanoriÅ¡kosios knygos biÄiulių draugijos Å akių, o vÄ—liau KupiÅ¡kio rajonų skyriams. Keliauninkas dažniau užsuka į tas vietoves, kur jo dirbta. Tokių kelionių marÅ¡rute ir KupiÅ¡kis. ÄŒia jam visada smagu susitikti su buvusiais kolegomis. Neaplenkia ir toje pat vietoje, kaip ir jo darbo metais, tebesanÄios rajono laikraÅ¡Äio redakcijos. Ä®pusÄ—jus rugsÄ—jui buvusio redaktoriaus vizito sulaukÄ—me ir Å¡iemet ir pasikalbÄ—jome apie gyvenimÄ…, apie žurnalisto paÅ¡aukimÄ…. SveÄias sakÄ—, kad pastaraisiais metais nuo raÅ¡ymo jį kiek atpratino neapgalvotai reformuota mokesÄių sistema, kai lygiai taip pat iÅ¡ honoraro Ä—mÄ— atskaiÄiuoti mokesÄius „Sodrai“ ir Privalomajam sveikatos draudimui tiek iÅ¡ dirbanÄių, tiek jau iÅ¡ užtarnautÄ… poilsį pelniusių žurnalistų. Visgi A. Salio – žurnalisto ir redaktoriaus – įgÅ«džiai niekur nedingo. Toliau raÅ¡o vienam žurnalui, kuris honoraro ir nemoka. Neįsivaizduoja savo dienos be spaudos – kasdien jÄ… skaito ir randa visokių juokelių ir netikslumų. YpaÄ daug kalbos klaidų jis pastebi televizijos ir radijo laidose. „Esu priekabus. KalbanÄius su manimi žmones vis pataisau, jei jie daro kalbos klaidų. Antai negaliu tylÄ—ti, kai žmogus man sako „ateisiu neužilgo“. Tai netikÄ™s vertinys iÅ¡ rusų kalbos. Negi jam sunku tuoj pat, netrukus, greitai ateiti? Rietave pastebÄ—jau, kad gatvÄ— pavadinta J. ŽemaitÄ—s vardu. Tai Å¡ios SavivaldybÄ—s merui pasakiau, kad reikia tÄ… „J“ užtuÅ¡uoti. Juk raÅ¡ytojos slapyvardis tik ŽemaitÄ—, be jokių inicialų. Be to, esu krikÅ¡tytas Rietavo bažnyÄioje ir turiu teisÄ™ kažkiek Å¡iuo miestu rÅ«pintis“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovas apie lietuvių kalbos taisyklingumo reikalus ir pridÅ«rÄ—, kad jo redaguotame KupiÅ¡kio rajono laikraÅ¡tyje buvo ir kalbos skyrelis. Taip pat jo darbo metais kalbos klausimai bÅ«davo nagrinÄ—jami regioniniuose žurnalistų sambÅ«riuose. Pavyzdžiui, biržieÄiai aptardavo kupiÅ¡kÄ—nų paraÅ¡ytų straipsnių kalbos stilių ir taisyklingumÄ…, o Å¡ie – biržieÄių. Tokie pasikalbÄ—jimai žurnalistams bÅ«davo labai naudingi. Du pradai „Esu gimÄ™s netoli Endriejavo (dabar KlaipÄ—dos r.). Augau prie Laukuvos (Å ilalÄ—s r.), kur mamos bevaikis dÄ—dÄ— turÄ—jo Å«kį. Pagal tÄ—vÄ… esu plungiÅ¡kis, o pagal mamÄ… – endriejaviÅ¡kis, o Å¡iaip laukuviÅ¡kis, nes prie Laukuvos užaugau. Taigi esu žemaitis. Juokais skleidžiu Žemaitijos idÄ—jÄ…. Pas mus ant paminklų visi užraÅ¡ai yra žemaiÄių tarme užraÅ¡yti. Jei paraÅ¡ydavau „žemaiÄių tauta“, tai niekas tos mano sÄ…vokos nÄ—ra pataisÄ™s“, – kalbÄ—jo buvÄ™s redaktorius, visÄ… gyvenimÄ… likÄ™s iÅ¡tikimas Žemaitijai. A. Salys sakÄ—, kad iÅ¡ jo galÄ—jo iÅ¡eiti ne tik žurnalistas, bet ir agronomas. Tie abu pradai yra tarsi užkoduoti jo giminÄ—s genuose. Antai lietuvių kalbininkas, eksperimentinÄ—s fonetikos pradininkas Lietuvoje, profesorius Antanas Salys – jo tÄ—vo pusbrolis, o mamos brolis Petras Navardaitis (Navardauskas) buvo baigÄ™s germanistikÄ… Bonos universitete. TÄ—vo jauniausias brolis buvo agronomas. Pats tÄ—vas irgi Å«kininkavo pažangiai. A. Salys pasakojo, kad jo polinkis į Å«kio darbus ir žurnalistikÄ… atsiskleidÄ— anksti. BÅ«damas paauglys pasisÄ—davo rugių plotelį iÅ¡ tÄ—vų iÅ¡praÅ¡ytame žemÄ—s lopinÄ—lyje. Smagu bÅ«davo stebÄ—ti, kaip mainosi dygstanÄių rugių spalva. PradÄ—jÄ™ dygti rugių daigeliai parausdavo, o paskui sudygÄ™ pažaliuodavo. MokÄ—jo raugti ir silosÄ…, kaip kolÅ«kyje. IÅ¡sikasdavo duobÄ™ ir užsiraugdavo. Po dviejų mÄ—nesių tÄ… silosÄ… karvÄ—ms suÅ¡erdavo. PirmÄ…jÄ… žinutÄ™ į tuometinio Rietavo rajono laikraÅ¡tį apie netvarkÄ… kolÅ«kyje rudeninio arimo metu paraÅ¡Ä™s maždaug bÅ«damas dvylikos ar trylikos metų. Mat tÄ—vas tuo metu dirbo kolÅ«kio buhalteriu ir sÅ«nus iÅ¡ jo gerai žinojÄ™s apie visus reikalus. Nors žinutÄ— nebuvo iÅ¡spausdinta, bet vÄ—liau laikraÅ¡tyje perskaitÄ™s, kad į tÄ… nepublikuotÄ… informacijÄ… kolÅ«kio pirmininkas reagavo. Pirmasis straipsnelis su jo pavarde Å¡iame laikraÅ¡tyje pasirodÄ— 1950 metais. Rietavo rajono laikraÅ¡tis buvo leidžiamas retai, neturÄ—jo nustatyto periodiÅ¡kumo. Taip beraÅ¡inÄ—damas, anot paÅ¡nekovo, kaimo vaikas užsinorÄ—jo tapti žurnalistu. BaigÄ™s Laukuvos vidurinÄ™ mokyklÄ…, žurnalistikÄ… studijavo neakivaizdžiai. A. Saliui teko dirbti Rietavo, Kretingos, PlungÄ—s, RadviliÅ¡kio, Å akių, KÄ—dainių, Å ilalÄ—s, KupiÅ¡kio, Jurbarko rajonų redakcijose. Ä–jo visokias pareigas – buvo ir literatÅ«rinis darbuotojas, skyriaus vedÄ—jas, ir atsakingasis sekretorius, redaktoriaus pavaduotojas, ir redaktorius. Miestų geografija „Niekada nenorÄ—jau gyventi ir dirbti dideliame mieste. Manau, nedideli miestai – privalumas. Visur gali lengvai nukakti. NÄ—ra automobilių spÅ«sÄių ir nuolatinio Å¡urmulio, į darbÄ… gali kulniuoti pÄ—sÄiomis ir sugrįžti papietauti be vargo. Buvau gavÄ™s pasiÅ«lymÄ… iÅ¡važiuoti mokytis į Maskvos aukÅ¡tÄ…jÄ… partinÄ™ mokyklÄ…. Po studijų buvo garantuojamas butas Vilniuje ir darbas tuometiniame partijos Centro komitete. TaÄiau manÄ™s neviliojo nei butas kokiose KaroliniÅ¡kÄ—se ar VirÅ¡uliÅ¡kÄ—se ir apžvalgų apie rajonų laikraÅ¡Äius raÅ¡ymas. Žinoma, vÄ—liau buvo galima kilti karjeros laiptais. IÅ¡ mano pažįstamų, iÅ¡važiavusių į MaskvÄ… mokytis, yra tapusių leidyklų direktoriais, respublikinių laikraÅ¡Äių redaktoriais, apsigynusių istorijos mokslų kandidatų disertacijas. Man imponavo vyriÅ¡kais pavadinimais du miestai – Jurbarkas ir Panevėžys. Pastarajame gyventi nenorÄ—jau, nes tai jau didmiestis, o Jurbarkas, įsikÅ«rÄ™s prie Nemuno, labai gražioje vietoje, apsuptas pilių, visuomet traukÄ—. Ä® šį miestÄ… dirbti pasipraÅ¡iau ir Äia iÅ¡vykau iÅ¡ KupiÅ¡kio. TraukÄ— į ŽemaitijÄ…. Man visuomet buvo svarbi miesto, kuriame dirbsiu, geografinÄ— padÄ—tis. Antai Kretinga patiko dÄ—l to, kad ten arti jÅ«ra. KÄ—dainiuose ketinau įsikurti, nes tai Lietuvos centras. Tik Å¡io miesto, kuriame veikia chemijos gamykla, oras netiko mano sveikatai. NemenkÄ… vaidmenį keiÄiant darbovietes vaidino ir galimybÄ— gauti butÄ…, anuomet gyvenamasis plotas buvo opi problema“, – pasakojo sveÄias. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 837 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
