 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KAIP ATSKIRDAVO GRūDUS NUO PELų?
Valio Staburo nuotrauka O juk tuometiniai Å«kininkai bÅ«davo biedni (iÅ¡skyrus dvarininkus), kad vos iÅ¡galÄ—davo nusipirkti klumpes. O kÄ… jau bekalbÄ—ti, kad nusipirktų brangaus cemento. Jau iÅ¡kÅ«lÄ™ grÅ«dus iÅ¡ javų varpų, bÅ«davo, Å«kininkai pasiimdavo Å¡akes ir (vis kratydami Å¡akÄ—mis) surinkdavo Å¡iaudus, palikdami ant grindinio gulÄ—ti pelus su grÅ«dais kartu. Paskui paÄ—mÄ™ Å¡luotas, Å¡iÅ«pelius imdavo ir suÅ¡luodavo, sukasdavo Äia pat į paÅ¡alÄ™, į kampÄ… ir... Ir vÄ—l, kaip sakoma, užsitaisydavo kitÄ… užtaisÄ…. Ir taip tol, kol daržingalis visiÅ¡kai iÅ¡tuÅ¡tÄ—davo. Na, o jau kitÄ… dienÄ… visa Å¡eimyna, atidariusi abejas daržinÄ—s duris, įneÅ¡davo daržinÄ—n arpÄ… (arba fuchtelį) ir pradÄ—davo pasikeisdami sukti jų rankenas, kad sukeltų dirbtinį vÄ—jÄ…, kitiems pilant kibirais į juos grÅ«dus su pelais, treti neÅ¡davo maiÅ¡ais į klÄ—tį jau atskirtus grÅ«dus nuo pelų ir pildavo į aruodus. Nors vÄ—liau ir atsirado arklinÄ—s kuliamosios, bet jos kuliant pajÄ—gdavo atskirti tiktai Å¡iaudus, o grÅ«dai ir likdavo kartu su pelais. O kad bÅ«tų atskirti grÅ«dai nuo pelų, bÅ«tinai dar bÅ«davo reikalingas arpas arba fuchtelis. Kai dar kiek vÄ—liau atsirado kuliamosios, kurios buvo pradÄ—tos sukti garo arba vidaus degimo varikliais, tai tada jos jau atskirdavo iÅ¡ karto ir Å¡iaudus, ir grÅ«dus nuo pelų. Bet norite – tikÄ—kite, norite – netikÄ—kite, dar ir dvideÅ¡imtojo amžiaus Å¡eÅ¡tojo deÅ¡imtmeÄio pradžioje atsirasdavo žmonių, kurie kuldavo javus net ir... medinÄ—mis klumpÄ—mis. Pamenu, tokia mano vaikystÄ—je buvusi kaimynÄ—, vardu Apolonija, pasiuvo keturis maiÅ¡elius iÅ¡ naminÄ—s marÅ¡kos (maždaug kiekvienÄ… nuo 8 litrų dydžio) įverdama į juos dar ir virvutes, kad maiÅ¡us bÅ«tų galima pasikabinti ant kaklo. Ir kai tiktai kolchozo laukuose subrÄ™sdavo kvieÄiai, miežiai, toji sutemus užsikabindavo sau ir trims savo pametinukams paaugliams vaikams po maiÅ¡elį ant kaklo, pasiimdavo dar kiekvienas ir po mažas žirklutes ir visi patraukdavo į kolchozo kvieÄių arba miežių laukÄ…. Grįždami jau su pilnais maiÅ¡eliais varpų užsukdavo į savo klÄ—tį, kad ten juos iÅ¡piltų ant grindų. Ir kai tiktai ryte josios Apolinaras iÅ¡eidavo į kolchozo laukininkystÄ—s brigadÄ… darbuotis, Apolonija Å¡okdavo į medines klumpes ir pasiduodavo klÄ—ties link... O ten Apolonija, paskleidusi plonu sluoksniu varpas ant grindų, atsistodavo ant jų avÄ—dama medines klumpes ir persižegnodavo sakydama: „Dieve, padÄ—k man!“ Ir kairÄ™ rankÄ… iÅ¡tiesusi į Å¡onÄ… peÄių aukÅ¡tyje, deÅ¡ine ranka stverdavo už deÅ¡iniojo sijono Å¡ono ir pradÄ—jusi per nosį niÅ«niuoti imdavo suktis valso ritmu arba trepsÄ—ti polkutÄ™. Ä®sitikinusi, jog iÅ¡ varpų iÅ¡sikÅ«lÄ— grÅ«dai, Apolonija surinkdavo tuÅ¡Äias varpas kibiran ir nuneÅ¡usi tvartan jas iÅ¡pildavo į kiaulių gardÄ…. Varpas savo noragais kiaulÄ—s akimirksniu sumaiÅ¡ydavo su mÄ—Å¡lais. Bent kiek Apolonija pasistiprinusi riekele duonytÄ—s ir lÄ—kÅ¡tele rauginto pienelio vÄ—l tÄ™sdavo pradÄ—tÄ… darbÄ…. Pirmiausia kieme patiesdavo senÄ…, sudÄ—vÄ—tÄ… lovatiesÄ™. Paskui nueidavo klÄ—tin paÄ—musi vonelÄ™, kuriÄ… mažu Å¡iÅ«peliuku pripildydavo likusiu iÅ¡kultu turiniu, ir tada iÅ¡Ä—jusi kieman atsistodavo ant patiestos lovatiesÄ—s ir kaire ranka prilaikydama po pažastimi pabruktÄ… vonelÄ™, deÅ¡inÄ—je rankoje laikomu Å¡iÅ«peliuku pasemdavo iÅ¡ vonelÄ—s grÅ«dus su pelais ir kiek galima aukÅ¡Äiau iÅ¡kÄ—lusi virÅ¡ galvos pradÄ—davo palengvÄ—le berti grÅ«dus su pelais žemÄ—n iÅ¡ Å¡iÅ«peliuko. Ir vÄ—jui puÄiant pelai nuskrisdavo tolyn, o grÅ«dai krisdavo tiesiai Apolonijai po kojomis ant patiestos lovatiesÄ—s. O atÄ—jus nakÄiai, Apolonija su savo vaikais vÄ—l iÅ¡eidavo į kolchozo javų laukus. Ir kai po kurio laiko klÄ—tyje jau stovÄ—jo vienas maiÅ¡as, pripildytas kvieÄių grÅ«dų, o kitas – miežių grÅ«dų, tai tada josios Apolinaras pakinkÄ— kumelaitÄ™ vežiman, sudÄ—jo į jį tuos du maiÅ¡us, sÄ—do ir pasidavÄ— malÅ«no link. Pavakariais Apolinarui sugrįžus iÅ¡ malÅ«no vežime turint jau viename maiÅ¡e valcuotų kvietinių miltų, antrame maiÅ¡e – miežinių kruopų, o treÄiame maiÅ¡e – bent kiek ir sÄ—lenų kiaulÄ—ms, pastarajam privažiavus prie klÄ—ties ir sustabdžius kumelaitÄ™, Apolonija priÄ—jo prie vežimo ir glostydama ranka tuos du maiÅ¡us nesitverdama iÅ¡ džiaugsmo iÅ¡tarÄ—: „Dabar jau kiekvienÄ… vakarÄ… Å¡eimynai vakarienÄ—s galÄ—siu iÅ¡virti pieniÅ¡kos miežinių kruopų sriubos. O didžiųjų Å¡venÄių proga iÅ¡kepsiu ne tiktai balto pyrago, bet ir piernikų su aguonomis, kurių pilna mÅ«sų darže.“ 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 463 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
