Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

STOMATOLOGė, KURIAI DARBAS DIDžIAUSIA ATGAIVA

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2006−04−01

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškyje P. Pajarskio g. 25-ajame name, įsikūrusi gydytojos stomatologės Bronės Anusevičienės šeima – trečioji šio namo gyventojų karta. Čia savo gyvenimą kūrė gydytojos seneliai bei tėvai – Petras ir Izabelė Dauderiai. Netolimas kaimynas buvo prieškario ir pokario laikų inteligentas gydytojas Ipolitas Franckevičius, Glemžos.
- Anksčiau žmonės nuoširdžiau bendravo. Kaimynas su kaimynu dažniau sueidavo. O dabar aplinkui kuriasi daug naujų žmonių, vieni kitų nebepažįstam, - dalijosi savo pastebėjimais B. Anusevičienė.
Su gydytoja jos jaukaus geltonai dažyto namuko svetainėje prisėdome pasišnekučiuoti ne šiaip sau. Mat rytoj ji švęs garbingą amžiaus ir darbo Kupiškyje sukaktį.

Savo rogÄ—se
Kupiškio poliklinikos link B. Anusevičienė suka jau bemaž penkis dešimtmečius. Čia nuo 1957 m. jos darbo vieta. Darbštumo, jaunatviškos energijos jai gali pavydėti ne vienas ir žymiai jaunesnis kolega. Gydytoja ne kartą buvo skatinama įvairiais ministerijos, darbovietės padėkos raštais. Nuo 1958 m. iki pensijos ji vadovavo poliklinikos stomatologijos skyriui.
-Teko gręžiamąją mašiną minti, tenkintis paprasta, o ne specialia stomatologo kėde. Būdavo, kad pacientas, pabūgęs dantų gręžimo, pakildavo nuo kėdės ir palikdavo kabinetą. Dabar žmonėms dantų gydytojas jau nebėra didelis baubas – dirbame daug geresne aparatūra, prireikus pacientams galime taikyti ir vietinį nuskausminimą.
Aš labai mėgstu savo darbą. Esu patyrusi džiugių akimirkų, dėkingų veidų ir gėlių iš savo pacientų gavusi. Darbas man didžiausia atgaiva. Sveikata taip pat leidžia neatsisakyti stomatologinės praktikos. Darbovietė yra mano antrieji namai. Važinėju į įvairius kursus Vilniuje, Kaune kelti savo kvalifikacijos. Nesunku, bet įdomu ką nors naujo sužinoti. Dirbu su jaunais kolegomis. Jie neleidžia man pasenti, - dalijosi prisiminimais ir jaunatviškumo paslaptimi pašnekovė.
B. Anusevičienė tik apgailestavo, kad per tuos darbus (namų rūpesčiai, pasiligojusių tėvų slauga gulė ant jos vienos pečių) galbūt per mažai pasakų savo vienturtei dukrai Daliai yra skaičiusi.
Dukra pasirinko ekonomikos studijas. Dirba ir gyvena Vilniuje. Labai mėgsta keliauti. Šis jos pomėgis, ko gero, iš mamos bus paėjęs. B. Anusevičienė sakė, kad stengdavosi nepraleisti siūlomų ekskursijų. Lankėsi Kaukaze, Saaremos salose, Rumunijoje, Bulgarijoje. Žinoma, anot jos, dabar žmonėms kur kas platesnės galimybės pamatyti platųjį pasaulį. Neveltui Baltijos kelyje stovėta.
Vilniuje iki pensijos inžinieriumi statybininku dirbo stomatologės vyras. Tik išėjęs į pensiją jis galutinai apsistojo Kupiškyje.
Studijų metai
Bronei po abitūros įstoti į Vilniaus universitetą studijuoti stomatologijos nebuvo sunku. Jos pasirinkimu buvo patenkinti ir tėvai – paprasti, darbštūs miestelėnai. Matyt, tokį merginos pasirinkimą nulėmė ir visų gerbiamo Kupiškio inteligento daktaro I. Franckevičiaus pavyzdys, kuris ypač gerbė stomatologus.
- Į alkaną pokario Vilnių nukakdavau traukiniu per Daugpilį arba per Radviliškį. Kaip neatsiejama to laikmečio detalė į atmintį iki šiol įsirėžęs traukiniuose, stotyse ir miesto gatvėse matytų apskurusių žmonių - „biežancų“, t. y. pabėgėlių, vaizdas.
Tiesa, gyventi Tauro g. įsikūrusiame studentų bendrabutyje buvo gerai, visi patogumai. Kambariu dalijomės trise. Maitintis už talonus galėjome studentų valgykloje, gaudavome maisto korteles. Jų mums susitaupydavo po atostogų, kai maisto atsiveždavome iš namų. Kortelių perteklių nešdavome į Halės turgų parduoti. Už gautus pinigus eidavome į teatrą J. Basanavičiaus g.
Teko su kitais studentais valyti karo griuvėsius sostinės gatvėse. Visiems būdavo privaloma atidirbti tam tikrą skaičių valandų. Žiūrėdama į medinius kumpius ir dešras to meto parduotuvių vitrinose, vis svarstydavau, ar ateis kada nors toks laikas, kai nuo maisto lūš prekystaliai, - kalbėjo apie savo studentiškus metus pašnekovė.
Į gimtinę ne iš karto
Baigusi stomatologijos studijas Vilniaus universitete B. Anusevičienė, tuomet dar Dauderytė, paskyrimą gavo į Veprius, Ukmergės rajone. Tačiau šį miestelį išmainė į tame pačiame rajone esančią Želvą. Apsikeisti pasiūlė jos kurso draugė. Iš Ukmergės iki šio miestelio reikėdavo sukarti 22 km sunkvežimiu ar arkliuko traukiamu vežimu.
Želvos ambulatorijoje, įsikūrusioje senoje klebonijoje, ją pasitiko garbaus amžiaus akušerė ir felčeris rusas. Jaunoji stomatologė, nepaisant prastų darbo sąlygų, džiaugėsi tuo, jog gali dirbti pagal įgytą specialybę. To sau leisti negalėjo daug jos buvusių kurso draugų. Anuomet stomatologijos kabinetų buvo nedaug. Gydytojus stomatologus rengė ir Vilniaus universitetas, ir Kauno medicinos institutas. Baigusius studijas siųsdavo dirbti į kaimų ambulatorijas, kur tekdavo ne dantis taisyti, o persikvalifikuoti į laborantus ar sanitarijos gydytojus. B. Anusevičienė buvo paskutinės Vilniaus universiteto stomatologų laidos absolventė, nes šios srities specialistus imta rengti tik Kaune.
Jaunieji specialistai tais laikais negalėjo labai lengvai pakeisti darbo vietos. Tam reikėdavo gauti ministerijos sutikimą, kuriais ši įstaiga nesišvaistė.
- Visuomet norėjau persikelti arčiau tėvų. Jie sirguliavo. Buvau vienintelis jų vaikas. Po kelerių metų, išgirdusi, kad iš Kupiškio išvyksta viena stomatologė, pasiskubinau sutvarkyti visus formalumus, kad suskubčiau į jos vietą. Mane maloniai sutiko ir priėmė tuometinis vyr. gydytojas Baltaitis. Į stomatologijos kabinetą dažnai užsukdavo ir I. Franckevičius - labai jaunų kolegų gerbiamas ir jų dėmesio nestokojantis daktaras. Svečias visuomet pasirodydavo ne tuščiomis - tai rožės žiedu, tai alyvos šakele, tai vynuogės keke iš savo sodo nešinas. Gydytojoms iš kišenės ištraukdavo šokoladinių saldainių, o seselėms - barbarisų, taip sakant, pagal rangą.
Jis man pirmosiomis darbo Kupiškyje dienomis padovanojo prietaisėlį dantims traukti, vadinamąją "ožkos koją", kuriuo džiaugiausi ne vienerius metus, - dalijosi prisiminimais pašnekovė.
Tačiau Želva visgi buvo lemtingas miestelis jaunosios gydytojos kelyje. Čia viename pobūvyje pas vaistininkę ji sutiko savo būsimą vyrą, karo dalyvį Petrą. Jaunuolių draugystė tęsėsi ir Bronei išvykus į Kupiškį. Petrui nesunku būdavo rasti dingstį pas Bronę apsilankyti, nes šiame mieste gyveno jo sesuo Alė. Jos vyras Petras Pakšys daug metų čia dirbo žemėtvarkininku.
Pavardės pokštai
Paklausta apie savo pavardės sąsajas su rašytojo Juozo Baltušio „Parduotų vasarų“ herojumi ūkininku Dauderiu, B. Anusevičienė prisiminė įdomių nutikimų.
Kartą į tėvų namus, lyg ir iš Panevėžio, buvo atklydęs toks Dauderys, kuris, parodęs savo pasą, įsiprašė pas juos nakvynės ir kitą dieną tik mandagiai priminus, kad pasivėlinsiąs į paskutinį autobusą, susivokė, jog reikia važiuoti namo, o ne leisti laiką su tariama pussesere ir jos tėvais. Ar buvo tarp jų nors lašas giminystės, pašnekovė sakė iki šiol neišsiaiškinusi.
Su J. Baltušio šeima tėvus siejo tam tikras ryšys. Rašytojo motina gyveno Bronės tėvų kaimynystėje. Kai ji susiruošė pėsčiomis į Kauną, I. Dauderienė jai pasiuvo suknelę ir įdėjo pinigų.
- Tokie laikai buvo. Mano mama garsėjo mielaširdyste. J. Baltušis, lankydamasis pas mus namuose, jai rankas išbučiuodavo, sakydamas, kad „tu mums padėjai“. Iš jo tėvai Kalėdoms, Velykoms gaudavo siuntinukų su lauktuvėmis.
Rašytojas buvo ir mane susiradęs studentų bendrabutyje. Sakė, kad svečiavosi pas mano mamą, kvietė pas save į namus užsukti. Tuo metu jis gyveno su aktore Monika Mironaite. Kažkaip neišdrįsau aš šiuo kvietimu pasinaudoti, - sakė B. Anusevičienė.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 311

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]