Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 23 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

Å EIMOS GYDYTOJOS PATARIMAI KONTRASTINGÄ… VASARÄ…

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2012−08−02

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šeimos gydytoja Vida Pranckūnienė primena, kaip turėtume elgtis per vasaros karščius ir staigiai keičiantis orams.
Nuotrauka iš redakcijos archyvo
Šiųmetinė vasara turtinga kontrastų. Čia lyg iš kibiro pliaupia lietus ir gūžtis verčia žvarbokas vėjas, čia, žiūrėk, jau negailestingai svilina saulutė ir ragina sprukti kuo gilyn į pavėsį. Tokios orų permainos žmonėms ne į sveikatą.
Kaip jos veikia mūsų organizmą, kaip elgtis, kad tokia orų kaita neišmuštų mūsų kasdienio gyvenimo iš pusiausvyros?

Kad poilsis gamtoje neapkarstų

Pasak Kupiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro šeimos gydytojos Vidos Pranckūnienės, stipri kaitra turi didelį poveikį tiek vaikų, tiek suaugusiųjų sveikatai. Per didelius karščius reikėtų kuo mažiau būti lauke. „Žmonės tokiu oru dažniausiai lekia prie jūros, upių ir ežerų. Tačiau dieną saulė yra pati pavojingiausia. Tuo metu nereikėtų degintis. Poilsiaujant gamtoje geriau vidurdienį rinktis pavėsingas vietas, kur bebūtume, daug gerti skysčių, nepamiršti galvos apdangalų. Su kolegėmis šmaikštaujame, jog šiuo metu skysčius geriame kibirais. Nepamirškime nuolat pasiūlyti per karščius atsigerti vaikams. Atrodo, jog mažieji nelabai nori gerti, ypač kūdikiai, tačiau pravartu vis jiems pasiūlyti nors po gurkšnelį ko nors atsigerti. Nieko baisaus, jei tokiomis dienomis vaikai turi mažesnį apetitą. Per prievartą jų nevalgydinkime. Atlėgus šilumai, jų apetitas, kaip ir suaugusiųjų, paprastai sugrįžta“, - kalbėjo šeimos gydytoja.

Sunkūs darbai - palauks

Pasiteiravus, kaip visgi galima sumažinti staigios orų kaitos įtaką mūsų organizmui, V. Pranckūnienė teigė, kad esant oro temperatūrai per 30 laipsnių šilumos nereikėtų labai įkaitus šokti į vandenį. Geriau maudytis ryte ir vakare, kai aplinkos ir vandens temperatūros skirtumai ne tokie ryškūs. Juk iš patirties žinome, kad maudynės vidurdienį per karščius ilgam neatgaivina. O susargdinti tikrai gali. „Per kaitrą nereikėtų dirbti sunkių fizinių darbų. Sunkūs darbai - palauks. Važiuojant pro kolektyvinius sodus, galime pamatyti ten visą dieną triūsiančių žmonių. Ypač pensinio amžiaus asmenys save turėtų tokiomis dienomis patausoti. Atidėkime daržų ravėjimus, žemių purenimus rytui, kai teka saulė, kai žemę dengia gaivi rasa. Labai savo sveikatą per karščius turėtų tausoti, nepersidirbti širdies, kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchitais, astma sergantieji“, - sakė medikė.

V. Pranckūnienės teigimu, pastarąsias dvi savaites poliklinikoje pastebimai daugiau sloguojančių, kosinčių, karščiuojančių pacientų, ypač vaikų. Jie dažnai sušilę lekia į vandenį. Taip galima susirgti ir plaučių uždegimu.

Tausokime odÄ…

Paklausta, ar buvo pacientų, kurie skundėsi odos nudegimais, ar veiksminga apsauga nuo tokių nudegimų siūlomi įvairūs apsauginiai kremai, V. Pranckūnienė sakė, kad į ją kol kas niekas dėl šių bėdų nesikreipė. Praėjusį savaitgalį ji pati praleido pajūryje ir matė daug raudonai nudegusių lyg vėžių žmonių. Ateityje toks nusvilimas jiems gali sukelti melanomų pagausėjimą, gali išsivystyti alerginis dermatitas, išsausėti oda, atsirasti kitokių vėžinių odos pakitimų. Nereikėtų pamiršti, kad ir melanomos gali supiktybėti. „Jei negalime išvengti tiesioginių saulės spindulių, tai geriau jau išsitepti vaistinėse parduodamais įvairiais apsauginiais kremais. Jais esu tepusi savo anūkus, kai poilsiavome pajūryje. Neigiamo poveikio jie nesukelia. Nudegusią odą galima vėsinti prie jos dedant šaltame vandenyje sudrėkintą rankšluostį. Po to reikėtų odą patepti maitinamuoju kremu. Vaistinėse taip pat reikėtų pasiteirauti ir kremų po nudegimo jautriai odai. Manau, kad jie irgi veiksmingi. Nesu ir prieš kitokias liaudiškas priemones. Nudegus odą galima ištepti ir rūgštapieniu. Taip vaikystėje darydavome. Tačiau svarbiausia visur ir visada jausti saiką. Tuomet ir nereikės griebtis įvairiausių gydomųjų priemonių“, - pabrėžė šeimos gydytoja.


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

AdelÄ—, Doviltas, Dovilta, DoviltÄ—, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, KlemÄ—, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 083 308

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]