Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MOTERIS, TRYS JOS VYRAI IR€¦MATEMATIKA

Vilija MORKŪNAITĖ

2006−03−25

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Nebeprisimenu, kada pirmą kartą sutikau mokytoją Kazimierą. Tikrai gerokai anksčiau, nei pradėjau dirbti gimnazijoje. Turbūt susitikome bendrų pažįstamų Augustavičių ūkyje, kur kartais visi patalkindavome. Ta moteris iš karto man pasirodė įdomi: tokia skardžiabalsė, veikli, greitai apsisprendžianti….Abu su vyru tokie skirtingi, na, bet jūs ir patys žinote apie skirtybių trauką…
Dar mane visuomet žavėjo Mokytojos akys – retos žalios spalvos. Iš viso gyvenime esu sutikusi gal kokias penkias žaliaakes moteris, vyro, nors ir keista, nė vieno.
Taigi tą žaliaakę matematikę ir nusprendžiau pakalbinti vieną gražų pavasarėjančios gamtos rytą mokytojos kabinete, pro kurio langus atsiveria puikus Kupiškio vaizdas….

Mokytoją, aš galiu įsivaizduoti, kad žmogus pakylėtai sako: “perskaičiau įdomią knygą, mačiau įspūdingą spektaklį...“ ar panašiai. Bet, kad įpuolęs euforijon šauktų: „išsprendžiau įdomų matematikos uždavinį...“ - ne, šito įsivaizduoti negaliu.
Ar matematika gali stebinti, džiuginti?

- Taip, gali. Pavyzdžiui, kai dvi valandas sprendi uždavinį ir pagaliau išsprendi – tai ir džiugina, ir stebina. Juk ne veltui sakoma, kad matematika ir poezija labai artimai siejasi. Ne sausas dalykas matematika, tikrai ne sausas.
Dažnokai tenka išgirsti ar perskaityti psichologų pastebėjimus, kad tarpusavio santykiams kenkia ta pati sutuoktinių profesija ir ta pati darbovietė. Jūs su vyru lengvai paneigiate visa tai: abu dirbate pedagoginį darbą, mokote to paties dalyko, turbūt, ir vienoje darbovietėje visą laiką dirbote?
- Ne, ne vienoje. Aš pradėjau dirbti vakarinėje mokykloje, jis Šepetoj ( jis – tai mokytojos Kazimieros vyras Alvydas Žiulpa, taip pat matematikas. - Aut.pastaba.). Paskui jis dirbo švietimo skyriuje, vėliau penkerius metus Latvijos miškuose. Aš devynerius metus išdirbau vakarinėje mokykloje, tiek pat - Šepetoje. Jis, grįžęs iš miškų, pradėjo dirbti tuometinėje 2–oje vidurinėje mokykloje. Į „Rekašių“ atėjome abu tais pačiais metais, kai jis pradėjo direktoriauti.
Tai kiek metų jau abu darbuojatės toje pačioje mokykloje?
O....nė nežinau. Palauk, reikia paskaičiuoti (nebūtų matematikė): Mantas ( vyresnysis Žiulpų sūnus) buvo devintoj klasėj, kai abu pradėjome čia dirbti, dabar jau dešimt metų, kai baigęs vidurinę mokyklą, tai bus jau...., penkiolikti metai, ko gero.
Gražus laiko tarpsnis. Ar per tiek metų neapkarto mokomas dalykas ir darbas?
- Dalykas neapkarto, darbas apkarto ( juokiasi), nes kuo tolyn, tuo sunkyn. Vaikai vis mažiau benori mokytis, o ir mokytojas jaučiasi labai nesaugus.
KodÄ—l?
- Todėl, kad mokinių tėvai nori gerų pažymių, mokytojas nori, kad pažymiai atitiktų žinias, o mokiniai dažnai nesupranta, ko nori patys, taip ir išeina visokio nesusikalbėjimo.
Gal matematika labai sunkus mokslas, dÄ—l to mokinius baugina?
- Matematikos esmė, principai ir pagrindai nesikeičia, tik su metais vis sudėtingesnė ir didesnė darosi dalyko apimtis. Mokinio pastangų reikia daugiau.
Na, gerai, palikim tą matematiką nuošaly ir sukim į kitą pusę. Kas Jums davė tokį pakankamai retą Kazimieros vardą, o gal tai „atsineštinis“ vardas?
- Ne, tikrai "neatsineštinis“, esu gimusi spalio mėnesį. Mano vyriausia pusseserė yra Kazimiera, o aš giminėj jauniausia. Tai va, tokios ir sąsajos.
O kaip susiėjo judviejų keliai su Alvydu Žiulpa?
- Tais gražiais laikais, studentaujant Vilniuje, bendrabutyje, švenčiant Juozapines. Aš mokslus baigiau anksčiau, jau dirbau, o jis baiginėjo penktą kursą ir stengėsi gauti paskyrimą ten, kur jau dirbau aš. Tuomet ir susituokėm.
Tarp kitko, galiu papasakoti autobuse nugirstą pokalbį: jeigu žmona mokytoja, tai vyrą turi išleisti pensijon penkeriais metais anksčiau, o jeigu abu mokytojai, tai ir nebeaišku, kada į tą pensiją, matai, nebeišgirdau, pradėjau juoktis.
Iš tiesų mokytojo darbe daug įtampos ir stresų. Tai kaip pailsite nuo darbo ir nuo matematikos?
- Matematika nuo ryto pusės aštuonių iki vienuoliktos, dvyliktos vakaro, išskyrus penktadienį, šeštadienį ir tai ne visada, jeigu parsineši namo sąsiuvinių taisyti.
Na, nors mažą laiko atkarpėlę poilsiui vis tiek turite surasti . Ką mėgstate veikti, gal „gaspadinaujate“? Kiek žinau, mokytojas Žiulpa mėgsta žvejoti, gal ir Jūs prisijungiate?
- Oi, tikrai ne. Visi trys vyrai ( kai vaikai dar čia mokėsi) tai žvejodavo kartu. "Gaspadinauti" mėgstu, ypač kai vaikai parvažiuoja.
Kaip vaikams sekasi, kur jie dabar?
- Kaune. Vienas dirba, kitas studijuoja. Vienas baigęs informatiką, kitas studijuoja informatiką. Marčių neturiu, nors viena jau ir galėtų būti, vyriausiam sūnui jau 29.
Ar nenuobodu jums visiems tokiais „tiksliukais“ būti?
- Ne ( juokiasi), nes kai susitinkam apie darbus nekalbam.
Iš savo laikų mokyklos ką perkeltumėt į šiandieninę mokyklą?
- Atsakinėjimą žodžiu. Vaikai dabar labai mažai turi progos atsakinėti žodžiu, todėl jiems sunku rišliai kalbėti, formuluoti teisingus sakinius. Žinoma, ir egzaminai šiais laikais visi vykdomi raštu. Mokinių daug, esame priversti tai daryti, o mano laikais tai visus dalykus žodžiu atsakinėjome.
Jūsų klasėje matau ant sienos ištisą plejadą iškilių matematikų portretų. Ar turite kokį matematiką kaip sektiną pavyzdį sau?
- Toje plejadoje yra ir vienas mano buvęs dėstytojas - matematikas Jonas Kubilius. Ne visiems teko garbė būti jo studentu, o man teko. Tai be galo tikslus žmogus. Savo dienotvarkę tvarkydavo tiesiog minutės tikslumu. Jis nebuvo „kirvis“. Matematikus labai mylėjo, buvo kantrus su jais. Egzaminą galėjai perlaikyti, kad ir po mėnesio, ir iš karto gaudavai stipendiją. Egzaminas paprastai vykdavo nuo ryto aštuonių iki vakaro šeštos valandos ir iš dvidešimt keturių laikančių iš karto išlaikydavo apie dešimt studentų. Gana neprastai, sakyčiau.
O dauguma vyrų matematikų, galbūt todė, kad jų mąstymas šiek tiek kitoks. Taip, mergaitės kruopštesnės, darbštesnės, bet berniukai mąsto kitaip. Jei netingėtų, daugiau dirbtų, tai jų rezultatai būtų dar geresni.
Jeigu dar apie mano mokytojus, tai, kai mokiausi Subačiuje, taip pat turėjau labai gerą matematikos mokytoją Aldoną Leonienę.
Tai kaip galėtume užbaigti mūsų pokalbį? Šauni mokytojo profesija, tiesa?
- Aš nuo pat vaikystės norėjau būti mokytoja, tik iš pradžių abejojau ką rinktis – prancūzų kalbą ar matematiką. Bet jeigu dabar reikėtų iš naujo rinktis specialybę, tai.....nežinau.....
Šauni tai šauni profesija, bet labai sunki. Kokios permainos gyvenime bevyktų, niekas nepakeis nei Pitagoro teoremos, nei daugybos lentelės. Keičiasi tik požiūris į viską, todėl sau ir visiems kolegoms linkiu ištvermės, sveikatos, stiprybės, kantrybės, gerų ir vis geresnių mokinių.
Dėkoju už pokalbį, smagaus pavasario.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 340

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]