Nebeprisimenu, kada pirmÄ… kartÄ… sutikau mokytojÄ… KazimierÄ…. Tikrai gerokai anksÄiau, nei pradÄ—jau dirbti gimnazijoje. TurbÅ«t susitikome bendrų pažįstamų AugustaviÄių Å«kyje, kur kartais visi patalkindavome. Ta moteris iÅ¡ karto man pasirodÄ— įdomi: tokia skardžiabalsÄ—, veikli, greitai apsisprendžianti….Abu su vyru tokie skirtingi, na, bet jÅ«s ir patys žinote apie skirtybių trauką…
Dar mane visuomet žavėjo Mokytojos akys – retos žalios spalvos. Iš viso gyvenime esu sutikusi gal kokias penkias žaliaakes moteris, vyro, nors ir keista, nė vieno.
Taigi tÄ… žaliaakÄ™ matematikÄ™ ir nusprendžiau pakalbinti vienÄ… gražų pavasarÄ—janÄios gamtos rytÄ… mokytojos kabinete, pro kurio langus atsiveria puikus KupiÅ¡kio vaizdas…. MokytojÄ…, aÅ¡ galiu įsivaizduoti, kad žmogus pakylÄ—tai sako: “perskaiÄiau įdomiÄ… knygÄ…, maÄiau įspÅ«dingÄ… spektaklį...“ ar panaÅ¡iai. Bet, kad įpuolÄ™s euforijon Å¡auktų: „iÅ¡sprendžiau įdomų matematikos uždavinį...“ - ne, Å¡ito įsivaizduoti negaliu.
Ar matematika gali stebinti, džiuginti? - Taip, gali. Pavyzdžiui, kai dvi valandas sprendi uždavinį ir pagaliau išsprendi – tai ir džiugina, ir stebina. Juk ne veltui sakoma, kad matematika ir poezija labai artimai siejasi. Ne sausas dalykas matematika, tikrai ne sausas.
Dažnokai tenka iÅ¡girsti ar perskaityti psichologų pastebÄ—jimus, kad tarpusavio santykiams kenkia ta pati sutuoktinių profesija ir ta pati darbovietÄ—. JÅ«s su vyru lengvai paneigiate visa tai: abu dirbate pedagoginį darbÄ…, mokote to paties dalyko, turbÅ«t, ir vienoje darbovietÄ—je visÄ… laikÄ… dirbote? - Ne, ne vienoje. AÅ¡ pradÄ—jau dirbti vakarinÄ—je mokykloje, jis Å epetoj ( jis – tai mokytojos Kazimieros vyras Alvydas Žiulpa, taip pat matematikas. - Aut.pastaba.). Paskui jis dirbo Å¡vietimo skyriuje, vÄ—liau penkerius metus Latvijos miÅ¡kuose. AÅ¡ devynerius metus iÅ¡dirbau vakarinÄ—je mokykloje, tiek pat - Å epetoje. Jis, grįžęs iÅ¡ miÅ¡kų, pradÄ—jo dirbti tuometinÄ—je 2–oje vidurinÄ—je mokykloje. Ä® „RekaÅ¡ių“ atÄ—jome abu tais paÄiais metais, kai jis pradÄ—jo direktoriauti.
Tai kiek metų jau abu darbuojatÄ—s toje paÄioje mokykloje? O....nÄ— nežinau. Palauk, reikia paskaiÄiuoti (nebÅ«tų matematikÄ—): Mantas ( vyresnysis Žiulpų sÅ«nus) buvo devintoj klasÄ—j, kai abu pradÄ—jome Äia dirbti, dabar jau deÅ¡imt metų, kai baigÄ™s vidurinÄ™ mokyklÄ…, tai bus jau...., penkiolikti metai, ko gero.
Gražus laiko tarpsnis. Ar per tiek metų neapkarto mokomas dalykas ir darbas? - Dalykas neapkarto, darbas apkarto ( juokiasi), nes kuo tolyn, tuo sunkyn. Vaikai vis mažiau benori mokytis, o ir mokytojas jauÄiasi labai nesaugus.
Kodėl? - Todėl, kad mokinių tėvai nori gerų pažymių, mokytojas nori, kad pažymiai atitiktų žinias, o mokiniai dažnai nesupranta, ko nori patys, taip ir išeina visokio nesusikalbėjimo.
Gal matematika labai sunkus mokslas, dÄ—l to mokinius baugina? - Matematikos esmÄ—, principai ir pagrindai nesikeiÄia, tik su metais vis sudÄ—tingesnÄ— ir didesnÄ— darosi dalyko apimtis. Mokinio pastangų reikia daugiau.
Na, gerai, palikim tą matematiką nuošaly ir sukim į kitą pusę. Kas Jums davė tokį pakankamai retą Kazimieros vardą, o gal tai „atsineštinis“ vardas? - Ne, tikrai "neatsineštinis“, esu gimusi spalio mėnesį. Mano vyriausia pusseserė yra Kazimiera, o aš giminėj jauniausia. Tai va, tokios ir sąsajos.
O kaip susiÄ—jo judviejų keliai su Alvydu Žiulpa? - Tais gražiais laikais, studentaujant Vilniuje, bendrabutyje, Å¡venÄiant Juozapines. AÅ¡ mokslus baigiau anksÄiau, jau dirbau, o jis baiginÄ—jo penktÄ… kursÄ… ir stengÄ—si gauti paskyrimÄ… ten, kur jau dirbau aÅ¡. Tuomet ir susituokÄ—m.
Tarp kitko, galiu papasakoti autobuse nugirstÄ… pokalbį: jeigu žmona mokytoja, tai vyrÄ… turi iÅ¡leisti pensijon penkeriais metais anksÄiau, o jeigu abu mokytojai, tai ir nebeaiÅ¡ku, kada į tÄ… pensijÄ…, matai, nebeiÅ¡girdau, pradÄ—jau juoktis.
Iš tiesų mokytojo darbe daug įtampos ir stresų. Tai kaip pailsite nuo darbo ir nuo matematikos? - Matematika nuo ryto pusės aštuonių iki vienuoliktos, dvyliktos vakaro, išskyrus penktadienį, šeštadienį ir tai ne visada, jeigu parsineši namo sąsiuvinių taisyti.
Na, nors mažą laiko atkarpÄ—lÄ™ poilsiui vis tiek turite surasti . KÄ… mÄ—gstate veikti, gal „gaspadinaujate“? Kiek žinau, mokytojas Žiulpa mÄ—gsta žvejoti, gal ir JÅ«s prisijungiate? - Oi, tikrai ne. Visi trys vyrai ( kai vaikai dar Äia mokÄ—si) tai žvejodavo kartu. "Gaspadinauti" mÄ—gstu, ypaÄ kai vaikai parvažiuoja.
Kaip vaikams sekasi, kur jie dabar? - Kaune. Vienas dirba, kitas studijuoja. Vienas baigÄ™s informatikÄ…, kitas studijuoja informatikÄ…. MarÄių neturiu, nors viena jau ir galÄ—tų bÅ«ti, vyriausiam sÅ«nui jau 29.
Ar nenuobodu jums visiems tokiais „tiksliukais“ būti? - Ne ( juokiasi), nes kai susitinkam apie darbus nekalbam.
Iš savo laikų mokyklos ką perkeltumėt į šiandieninę mokyklą? - Atsakinėjimą žodžiu. Vaikai dabar labai mažai turi progos atsakinėti žodžiu, todėl jiems sunku rišliai kalbėti, formuluoti teisingus sakinius. Žinoma, ir egzaminai šiais laikais visi vykdomi raštu. Mokinių daug, esame priversti tai daryti, o mano laikais tai visus dalykus žodžiu atsakinėjome.
JÅ«sų klasÄ—je matau ant sienos iÅ¡tisÄ… plejadÄ… iÅ¡kilių matematikų portretų. Ar turite kokį matematikÄ… kaip sektinÄ… pavyzdį sau? - Toje plejadoje yra ir vienas mano buvÄ™s dÄ—stytojas - matematikas Jonas Kubilius. Ne visiems teko garbÄ— bÅ«ti jo studentu, o man teko. Tai be galo tikslus žmogus. Savo dienotvarkÄ™ tvarkydavo tiesiog minutÄ—s tikslumu. Jis nebuvo „kirvis“. Matematikus labai mylÄ—jo, buvo kantrus su jais. EgzaminÄ… galÄ—jai perlaikyti, kad ir po mÄ—nesio, ir iÅ¡ karto gaudavai stipendijÄ…. Egzaminas paprastai vykdavo nuo ryto aÅ¡tuonių iki vakaro Å¡eÅ¡tos valandos ir iÅ¡ dvideÅ¡imt keturių laikanÄių iÅ¡ karto iÅ¡laikydavo apie deÅ¡imt studentų. Gana neprastai, sakyÄiau.
O dauguma vyrų matematikų, galbūt todė, kad jų mąstymas šiek tiek kitoks. Taip, mergaitės kruopštesnės, darbštesnės, bet berniukai mąsto kitaip. Jei netingėtų, daugiau dirbtų, tai jų rezultatai būtų dar geresni.
Jeigu dar apie mano mokytojus, tai, kai mokiausi SubaÄiuje, taip pat turÄ—jau labai gerÄ… matematikos mokytojÄ… AldonÄ… LeonienÄ™.
Tai kaip galėtume užbaigti mūsų pokalbį? Šauni mokytojo profesija, tiesa? - Aš nuo pat vaikystės norėjau būti mokytoja, tik iš pradžių abejojau ką rinktis – prancūzų kalbą ar matematiką. Bet jeigu dabar reikėtų iš naujo rinktis specialybę, tai.....nežinau.....
Å auni tai Å¡auni profesija, bet labai sunki. Kokios permainos gyvenime bevyktų, niekas nepakeis nei Pitagoro teoremos, nei daugybos lentelÄ—s. KeiÄiasi tik požiÅ«ris į viskÄ…, todÄ—l sau ir visiems kolegoms linkiu iÅ¡tvermÄ—s, sveikatos, stiprybÄ—s, kantrybÄ—s, gerų ir vis geresnių mokinių.
Dėkoju už pokalbį, smagaus pavasario.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.