|
|
|
Vėrinys BURTININKÄ— SAVO PASLAPTIES į ANAPILį NESINEÅ¡
Gintaras JURGÄ–LAS |
2006−03−04 |
Kai gydytojai nuleidžia rankas ir pareiškia ligoniui, kad jie jau bejėgiai prieš žmogų užpuolusią ligą, dar neverta pulti į paniką. Tuo įsitikinome įsigilinę į stebuklingai išgijusios moters pasakojimą.
PrieÅ¡ keletÄ… metų Pasvalyje gyvenanÄiÄ… moterį užklupusiÄ… liga, paprastai rože vadinama. Žinoma, ji kreipÄ—si į medikus, kurie Å¡iÄ… gana paplitusiÄ… ligÄ… Ä—mÄ— gydyti įprastais metodais. BÄ—go laikas, o ligonÄ— ne tik nesveiko, prieÅ¡ingai – “rožė†žydÄ—jo vis skaisÄiau. Gydantis daktaras prisipažino, kad jis jau iÅ¡bandÄ™s viskÄ…, kas tokiais atvejais priimta, ir nebežino, ko dar griebtis. Tada kažkas nusikamavusiai ligonei prasitarÄ—, kad KupiÅ¡kio rajone gyvena burtininkÄ—, galinti tokias ligas pagydyti savais, mokslui nežinomais metodais. PasvalietÄ—, jau beveik praradusi viltį pasveikti, nutarÄ— iÅ¡bandyti paskutinÄ™ galimybÄ™. Nors, kaip pati sakÄ—, nelabai tikÄ—jo stebuklu. Atvykusi į KupiÅ¡kio rajono SubaÄiaus gyvenvietÄ™, ji susipažino su Å¡viesaus proto senute, kuri “rožę†bematant iÅ¡rovÄ—. Daktaras skÄ—sÄiojo rankom ir sakÄ—, kad tai stebuklas, nors buvo akivaizdu, kad ligonÄ— pasveiko. NeįtikÄ—tinai greitai pasveikusi moteris nepanoro atskleisti netradicinio gydymo bÅ«do, sakydama, kad apie tai, jeigu norÄ—s, papasakos pati stebukladarÄ—. SusiruoÅ¡Ä—me į SubaÄių...
Tarpduryje – juoda katė
Kaip ir dera burtininkÄ—s namuose, pirmoji “MinÄių†korespondentÄ… pasitinka juoda katÄ—, kuri viso pokalbio metu yra aktyvi dalyvÄ—. Ji visur kaiÅ¡ioja savo smalsų snukutį, laipioja ant lovoj gulinÄios Å¡eimininkÄ—s. StebukladarÄ— taikstosi su aktyvia kate Bagira, sako, kad tai vienintelis protingas padaras, su kuriuo galima namie pasikalbÄ—ti, mat vyras, kuriam Å¡iemet bÅ«tų suÄ—jÄ™ Å¡imtas metų, jau senokai mirÄ™s, o gyvulių ar paukÅ¡Äių senutÄ— nelaiko – sveikata nebe ta.
Pasveikti gali tik geras žmogus
Iš pradžių nelabai norėjusi apie save pasakoti, tvirtinusi, kad jai jokios reklamos nereikia, po truputį senolė išsikalba.
Vladislava RemeikienÄ— gimÄ— SubaÄiuje prieÅ¡ 82 metus. VisÄ… gyvenimÄ… sunkiai dirbo. IÅ¡ pradžių pas Å«kininkus ganÄ— gyvulius, vÄ—liau valÄ— mokyklÄ…, triÅ«sÄ— SubaÄiaus kuro bazÄ—je, tvarkÄ—si savo Å«kelyje.
Gydymo galias ji perÄ—mÄ— iÅ¡ savo mamos, kuriÄ… iÅ¡minties mokÄ— Vladislavos senelÄ—. Pats gydymo procesas labai nesudÄ—tingas. Pas žiniuonÄ™ atÄ—jÄ™s žmogus pasisako tik savo vardÄ…, daugiau jokių žinių Vladislavai nereikia. Ji pasiima paprastos valgomosios druskos žiupsnelį, nueina į kitÄ… kambarį, atsiklaupia, sukalba tam tikslui skirtas maldeles ir pasako burtažodį, kurio atskleisti niekam nevalia. UžkalbÄ—jimo metu privalu neturÄ—ti blogų minÄių. Viskas. Druskos užkalbÄ—jimas baigtas. Šį vaistÄ… žmogus parsineÅ¡a namo, Å¡aukÅ¡telį įsipila į vandens stiklinÄ™ ir du kartus per dienÄ… iÅ¡geria. BÅ«tina sÄ…lyga – gerti reikia saulei tekant ir leidžiantis. IÅ¡gÄ—rÄ™s dar sukalbi atitinkamÄ… maldÄ… ir gali jau kitÄ… dienÄ… atsibusti sveikas.
Anot stebukladarės, pas ją atvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos. Žinią apie stebuklingus pasveikimus žmonės perduoda iš lūpų į lūpas. Moteris gerai prisimena istoriją, kai pas ją gydytis atvažiavo ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotoja, kuriai profesoriai jau nebepadėjo. Po kelių seansų išgijo ir ji.
Paklausta, ar visi jos pacientai pasveiksta, senolė prisiminė tik vieną nesėkmę. Teko gydyti moterį, kuri po užkalbėtos druskos mikstūros gėrė ir savo pamėgtą pilstuką. Ji nepasveiko. V. Remeikienė pasakojo, kad ne tik negalima gerti alkoholio, bet reikia būti tiesiog geram. Tada pasveikimo galimybė dar didesnė.
Reklamavo gydytojai, pritarÄ— klebonas
Dažno atvykusio žmogaus Vladislava paklausia, kas jį atsiuntė. Neretai ligoniai atsako, kad rekomendavo apsilankyti ir dabar dirbantys, ir jau nebepraktikuojantys daktarai, patys nepajėgiantys įveikti ligos.
Stebukladarei stiprybÄ—s suteikÄ— ir buvÄ™s SubaÄiaus klebonas, kuris, sužinojÄ™s apie tÅ¡iÄ… savo parapijietÄ—s veiklÄ…, pasakÄ—, kad turÄ—dama tokiÄ… galimybÄ™ padÄ—ti žmogui, moteris tai ir turi daryti.
Įpėdinė jau surasta
V.Remeikienė neturėjo savo dukros, vienintelis sūnus mirė dar visiškai mažas, todėl iš kartos į kartą perduodamas rožės gydymo būdas, maldos ir paslaptingasis burtažodis galėjo tiesiog pražūti. Stebukladarė po ilgų ieškojimų savo įpėdine paskyrė seną pažįstamą, kuriai taip pat kažkada išgydė rožę. Jai patikėjo ir maldelių bei slaptojo burtažodžio paslaptį.
Kas gi ta rožė?
Oficialioje medicininÄ—je literatÅ«roje teigiama, kad tai Å«minis odos, reÄiau gleivinÄ—s uždegimas, kurį sukelia tam tikros bakterijos (streptokokai). Jos požymiai:
-aukšta temperatūra (iki 40 laipsnių);
-Å¡altkrÄ—tis;
-aiškiai pažeisti odos (dažniausiai veido ir blauzdos) plotai, atsiranda pūslės;
-patinusi ir karšta oda infekcijos vietoje.
Tai gana pavojinga liga. Pavyzdžiui, veido rožė gali išplisti į akiduobę ar vidinę ausį. Liga gali komplikuotis meningitu, sepsiu ar tromboflebitu. Rožė linkusi kartotis, imunitetas jai neįgyjamas.
Paprastai rožė (lotyniÅ¡kai Erysipel) gydoma antibiotikais. Kai kuriais atvejais antibiotikais tepami ar dezinfekuojanÄiomis medžiagomis vilgomi rožės pažeisti odos plotai. Naudojamos fizioterapinÄ—s priemonÄ—s, kartais ir gliukokortikoidai (hormonai).
Pasirodo, visa tai kartais nepadeda. Tada nuvažiuoji pas VladislavÄ… RemeikienÄ™ į SubaÄių, iÅ¡geri kelias stiklines sÅ«dyto vandens, ir tu sveikas. Stebuklai, ir tiek.
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
