Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 23 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

SAVIžUDYBėS. PROBLEMA, KURIOS NORISI NEMATYTI IR NEGIRDėTI

Ada DVARIONAITÄ–

2012−06−14

Komentarai30    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Medicinos psichologė Valija Šap kreipėsi į rajono politikus su aktualia socialine iniciatyva.
AutorÄ—s nuotrauka
Apie tai, kad KupiÅ¡kio rajone daug savižudybių, kalbama ir raÅ¡oma jau ne  vienerius metus ir ne vienÄ… deÅ¡imtmetį. Kriminalinių įvykių suvestinÄ—se vos ne kas savaitÄ™ skelbiama apie nelaimes KupiÅ¡kyje: rastas pasikorÄ™s vyras, senolÄ— įkrito į Å¡ulinį (gal ir netyčia, kas dabar sužinos), jauna moteris iÅ¡Å¡oko pro daugiabučio namo langÄ…, paauglÄ— mÄ—gino nuodytis vaistais... Jau įprastos tokios žinios ir nieko jos nebestebina. Nestinga savo valia iÅ¡einančiųjų iÅ¡ gyvenimo ir kituose Å¡alies rajonuose.   
Bet štai kokia naujiena - kupiškėnai šioje srityje pirmauja. Ir kaip reikiant lenkia visus kitus, tikri čempionai. Tokia žinia buvo paskelbta gegužės viduryje įvykusiame Lietuvos psichologų kongrese. Ten pat pateikti iškalbingi faktai: kupiškėnai savižudybių skaičiumi daugiau nei dukart viršija šalies vidurkį.

Atlikus 2006-2010 metų savižudybių statistikos analizę, paaiškėjo, kad 100 tūkst. gyventojų šalyje vidutiniškai tenka 31,9 savižudybių, o Kupiškio rajone - net 71,9. Artimiausi mūsų kaimynai palikti toli užnugaryje: Biržų rajone šis skaičius siekia 42,2, Rokiškio rajone - 50,3, Anykščių - 46,6, Panevėžio rajone - 43,9, Pasvalio - 38,3. Iš rajonų tose skaudžiose lenktynėse geriausiąją, paskutinę vietą užima Mažeikiai su 25,9 savižudybių, o iš miestų Palanga, ten šis rodiklis - 17,1, taigi 4,2 karto mažesnis už Kupiškio „pasiekimus“. Tokius duomenis pateikia Higienos instituto Sveikatos informacijos centras.

Kaip ir kodėl Kupiškis pasiekė tokį fenomeną - būtent taip situaciją kongrese įvardijo šalies psichikos ir psichologijos specialistai. Jie susirūpino. O ar rūpi tokia situacija patiems kupiškėnams?

Kupiškio fenomenas

Galima pasakyti, kad jau rūpi. Apie tai prakalbo ne valdžia, ne gydytojai, o problemą išmanantys visuomenės atstovai, specialistai.
Gegužės 31 dieną sušauktame rajono Tarybos posėdyje į vietos politikus kreipėsi Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje dirbanti medicinos psichologė Valija Šap. Ji prašė apsvarstyti psichologinės pagalbos Kupiškio rajono gyventojams suteikimo galimybes.
Psichologė pateikė visiems žinomus faktus: norint kupiškėnui patekti pas psichiatrą, reikia užsiregistruoti prieš beveik pusantro mėnesio arba tartis asmeniškai. Norint gauti psichologo pagalbą, irgi reikia laukti ir tykoti, kada jis turės tam laiko, nes dukart per savaitę atvykdamas dirbti Kupiškin, pirmiausia tvarko nedarbingumo, vairuotojų sveikatos patikrinimo reikalus ir pildo atitinkamus dokumentus. Rajono švietimo įstaigose dirba psichologai, ten situacija geresnė, bet suaugę gyventojai tikros pagalbos nesulaukia. Kaip nesulaukia bandžiusieji nusižudyti, nesulaukia jų šeimų nariai ir artimieji.

„Reikia aktyvesnės švietėjiškos veiklos, reikia savanorių, kiaurą parą budinčios „Pagalbos linijos“, - tokias idėjas politikams pateikė kreipimosi iniciatorė.
Rajono Tarybos nariai neneigė, kad problema išties aktuali, svarbi, tik pasiūlė išsamiau ją panagrinėti Tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetui, suformuluoti uždavinius, nustatyti rizikos grupes, prevencinės veiklos adresatą, išanalizuoti konkrečius atvejus ir tada priimti konkretų sprendimą, galbūt net kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą, kad Kupiškyje, atsižvelgiant į išskirtinę situaciją, būtų įsteigta specialisto pareigybė dirbti savižudybių prevencijos srityje.
Šis klausimas buvo pateiktas tik aptarimui, o iki sprendimo dar gana toli. Nelaukiant jo, „Kupiškėnų mintys“ paprašė medicinos psichologę V. Šap išsamiau pristatyti savo idėją.

Stinga iniciatyvos ir supratimo

Pasak pašnekovės, svarbiausia, ką ji pamatė, tai pozityvus politikų nusiteikimas imtis spręsti problemas. Tai jau šis tas. Tik yra nemažai išlygų ir sąlygų: turi būti atsakingas konkretus žmogus, sisteminga veikla, aiškus priemonių planas, kontrolė ir atsakomybė. Tai ne momentinis darbas dėl „paukščiuko“. Rezultatai pasimatys ne iš karto, o po metų, kelerių... Būtinas nuolatinis situacijos stebėjimas, analizavimas. Reikalingos nemažos švietėjiškos pajėgos, nes ir uždaviniai sudėtingi. Reikia keisti visuomenės nuostatas, senus mitus, įsikalbėjimus ir įsivaizdavimus, kad psichologo reikia tik kažin kokiems nelaimėliams, užribio žmonėms, girtuokliams, o protingam žmogui gana paties savęs...

„Išsilavinęs žmogus drovisi pripažinti, kad jis nesuvaldo savo įtampos, emocijų ir kasdienio streso. Mažiau išsilavinusiam žmogui dažnai psichologą atstoja televizorius, kaimynė ar alkoholis, kaip tariamai atsipalaiduoti padedanti galia, - kalbėjo psichologė. - Lietuvoje šis įsivaizdavimas gajus, atrodo, vokiečių tyrėjai yra nustatę, kad 80 proc. savižudybių Lietuvoje yra susijusios su alkoholio vartojimu. Čia mes irgi beveik čempionai...“

Pati savižudybių statistika, pasak V. Šap, taip pat yra sąlyginė. Manoma, kad nusižudyti bando 10 kartų daugiau žmonių, nei iš tikrųjų nusižudo. Užsienio šalių statistika liudija, kad dar dešimt kartų reikia skaičius padauginti ir sužinosime, kiek žmonių pagalvoja bent retkarčiais apie savižudybę. Taigi kyla klausimas, ką laikysime didžiausiomis rizikos grupėmis? Kokia visuomenės dalis patenka į psichologo veiklos lauką? Kas belieka už to lauko?

Priežastys - sunkiai paaiškinamos

Tarybos posėdyje politikai akcentavo: reikia išsiaiškinti savižudybių priežastis, išanalizuoti tokių sprendimų aplinkybes.
V. Šap pabrėžė - tai neįmanoma. Paprasčiausias atsakymas, kad konkrečios priežasties ir nebūna. Yra ilgas kelias iki savižudybės ir būna paskutinis lašas, kuris pripildo žmogaus kentėjimo taurę.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (30)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

AdelÄ—, Doviltas, Dovilta, DoviltÄ—, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, KlemÄ—, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 083 537

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]