Dr. Vilius Užtupas - žinomas žurnalistas, pedagogas, knygų autorius, jų kÅ«rÄ—jas, gebÄ—jÄ™s iÅ¡plÄ—sti knygos meno ribas Lietuvoje, iÅ¡garsÄ—jo miniatiÅ«rinÄ—mis knygelÄ—mis. Jis gimÄ— 1927 m. kovo 31 d. MiliÅ«nų kaime, KupiÅ¡kio valsÄiuje (Panevėžio apskr.). Motina mirÄ— anksti, tad tris vaikus augino tÄ—vas, kaip sakÄ™s pats Vilius - nedidelis Å«kininkÄ—lis, kurio per karÄ… dar ir sodyba sudegÄ—...
Tėvas, baigęs carinės mokyklos kelias klases, tais laikais buvo laikomas pakankamai raštingu. Jei reikėdavo, kam testamentą ar kitą kokį dokumentą surašydavo. Už sunkiai uždirbtus litus pirkdavo knygų, tad namuose visada jų buvo pilna.
Nuo muzikos iki leidybos
Savarankiškai pasimokęs muzikos, keletą metų dainavo Kauno muzikiniame teatre. Neakivaizdžiai studijuodamas žurnalistiką Vilniaus universitete dirbo radijo korespondentu, nuo 1961 m. "Šviesos" leidykloje redaktoriumi, 1963 m. baigęs studijas, greitai tapo "Šviesos" leidyklos direktoriaus pavaduotoju.
Nuo 1964 m. kartu dÄ—stÄ— Vilniaus universiteto Kauno vakariniame fakultete leidybos organizavimÄ… ir poligrafijos pagrindus.
Tobulinosi Krokuvoje Jogailos universitete ir Maskvos poligrafijos institute. 1979 -aisiais Maskvos poligrafijos institute apgynė disertaciją apie senųjų Lietuvos spaustuvių raidą.
Apgynęs disertaciją, 23 metus (1979-1992) dėstė Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedroje, vėliau Spaudos žurnalistikos katedroje, padėdamas ugdyti žiniasklaidos specialistus. Docentas gebėjo sujudinti Lietuvos leidyklų gyvenimą, suteikdamas naujų spalvų išradingoms idėjoms, kurias pateikdavo kaip pokštą, bet įgyvendindavo rimtai, profesionaliai, preciziškai pradėjęs leisti mažąsias knygeles.
Dr. V. Užtupo - kultūros skleidėjo - aktyvi pozicija itin išryškėjo Sąjūdžio metais. Inicijuodamas XX a. tarpukario uždraustos publicistikos leidybą, prisidėjo prie žurnalistikos istorijos dalyko naujos programos kūrimo. Spaudos žurnalistikos katedroje gyveno Atgimimo nuotaikomis, kur iki pat struktūrinės reformos griaudėjo linksmas, dainingas docento balsas.
1989 metais kartu su kitais įkÅ«rÄ— "Sietyno" leidyklÄ…, iÅ¡leido B. Brazdžionio eilÄ—raÅ¡Äių knygÄ… "Poezijos pilnatis", V. BiržiÅ¡kos "Aleksandrynas", be to, iÅ¡leido "Lietuvos albumÄ…".
1992-aisiais įkūręs savo leidyklą "Vilius", parengė ir išleido teorijos straipsnių rinkinį "Žurnalisto žinyno" dvitomį (1992 ir 1996), didelės apimties (608 psl.) monografiją "Lietuvos spaustuvės 1522-1997" (1998). Viliaus Užtupo leidykla Vilniuje išleido septynias knygas "Dievui ir Tėvynei", kuriose sudėta JAV gyvenusio kanauninko Vaclovo Zakarausko (1906-1997) pamokslų mintys ir žodžiai, pasakyti 1940-1995 m. Išleido albumus: E. Jasiūno "Darius ir Girėnas" bei F. Vaitkaus "Skrydis per Atlantą", paskutiniąją - E. Ganusausko "Penktoji kolona" - iš viso beveik 40 knygų.
Mokslinis darbas
Be pedagoginio, redaktorinio, žurnalistinio (spaudoje daugiau nei 150 straipsnių), leidybinio darbų, V. Užtupas paraÅ¡Ä— keletÄ… knygų, skirtų knygos istorijai - jos leidybai ir poligrafijai: "Kaip gimsta knyga" (1976), "Nuo autoriaus iki skaitytojo" (1980), "Poligrafija", "Kaip įriÅ¡ti knygÄ…" (1983), "Saliamono BanaiÄio spaustuvÄ—" (1996), "Lietuvos spaustuvÄ—s" (1998), "Saliamonas Banaitis: spaustuvininkas, kultÅ«ros veikÄ—jas, Lietuvos NepriklausomybÄ—s Akto signataras" (2002) ir kt.
Stambiausia monografija "Lietuvos spaustuvÄ—s" - tai studija apie knygas ir spaustuves, kada nors veikusias ar tebeveikianÄias dabartinÄ—s Lietuvos teritorijoje, studija, kurioje telpa informacija nuo Didžiosios kunigaikÅ¡tystÄ—s, XX a. pokario partizanų spaustuvių ir spaustuvininkų iki žinių apie pirmÄ…sias atgimusios Lietuvos dienraÅ¡Äių įkurtas spaustuves. Å i monografija parodo V. UžtupÄ… kaip principingÄ… tyrinÄ—tojÄ…. Jo nuoÅ¡irdus požiÅ«ris į LietuvÄ…, kaip stiprios raÅ¡tų kultÅ«ros, įdomių ir vertingų Å¡altinių Å¡alį, žavÄ—davo kolegas - studentus ir profesorius, nes, jo manymu, gili knygos tradicija stiprina tautos dvasiÄ…, yra pagrindas originaliai kÅ«rybai. Enciklopedinio pobÅ«džio knygotyriniame leidinyje apraÅ¡yta 800 spaustuvių, pateikta 350 fotoiliustracijų. Drauge Å¡iame darbe iÅ¡keliami iÅ¡ užmarÅ¡ties tie žmonÄ—s, kurie savo triÅ«su ir rÅ«pesÄiais prisidÄ—jo prie spausdinto žodžio ir knygų skleidimo. Tai ilgametis V. Užtupo poligrafijos pramonÄ—s žmonių tyrinÄ—jimų rezultatas.
Dr. V. Užtupui priskirtinas ir asmenybių įamžinimas. PaminÄ—sime dvi: B. Brazdžionį ir S. Banaitį. 1989 m. Å¡imtatÅ«kstantiniu tiražu iÅ¡leidÄ™s B. Brazdžionio eilÄ—raÅ¡Äių knygÄ… "Poezijos pilnatis" jis Lietuvai sugrąžino laisvÄ—s Å¡auklį. Už Å¡iÄ… knygÄ… poetui buvo suteiktas 1989 -ųjų "Poezijos pavasario" laureato vardas. Dar 1939 m. buvo iÅ¡leistas B. Brazdžionio poezijos rinkinys "KunigaikÅ¡Äių miestas", už kurį poetui buvo paskirta 1939 m. valstybinÄ— literatÅ«ros premija. Veikalas pakartotinai iÅ¡leistas 1940 m., o praÄ—jus 60-Äiai metų nuo pirmojo jo pasirodymo, t. y. 1999-aisiais metais, B. Brazdžionio "KunigaikÅ¡Äių miestas" (tai keturios giesmÄ—s iÅ¡ Vilniaus praeities bei poeto žodis, pasakytas LiteratÅ«ros Å¡ventÄ—je Vilniuje, kovo 4 d., per premijos įteikimÄ…, pavadintas "IÅ¡ kurio kraÅ¡to atjos apokalipsÄ—s raitelis...") kaip suvenyrinį leidinį iÅ¡leido V. Užtupo leidykla.
2000 m. kovo 3 d. Kaune Maironio lietuvių literatÅ«ros muziejuje vyko vakaras, skirtas B. Brazdžionio kÅ«rybai ir naujos poeto knygos "KunigaikÅ¡Äių miestas" pristatymui. 2002 m. pasirodÄ— V. Užtupo sudaryta knygelÄ—, skirta B. Brazdžioniui "KalambÅ«rai ir limerikai". PratarmÄ—je sudarytojas raÅ¡o: "... nedaugelis žino, kad garbingas poetas Bernardas Brazdžionis mÄ—gsta gražiai pajuokauti ir ypaÄ paÅ¡maikÅ¡tauti talentingai sueiliuotais posmais. Å itokių pavyzdžių lietuvių literatÅ«roje labai nedaug. Tai vadinamieji kalambÅ«rai ir limerikai".
Saliamono BanaiÄio atminimÄ… V. Užtupas pagerbÄ— paraÅ¡ydamas dvi knygas. Galima teigti, kad V. Užtupo knyga paskatino Kauno miesto valdžiÄ… įamžinti S. BanaiÄio vardÄ…. Kauno mieste prie namo (RotuÅ¡Ä—s a. 23), kuriame gyveno S. Banaitis, 1996 m. vasario 15 d. atidengÄ— memorialinÄ™ lentÄ… su bareljefu ir įraÅ¡u: "Å iame name gyveno NepriklausomybÄ—s Akto signataras Saliamonas Banaitis, įkÅ«rÄ™s Äia pirmÄ…jÄ… Kaune lietuviÅ¡kÄ… spaustuvÄ™, veikusiÄ… 1905-1918 m." (skulpt. Kazimieras Å važas, architekt. Jonas LukÅ¡Ä—), o 1997 m. spalio 2 d. Linkuvos mikrorajono gatvÄ— VilijampolÄ—je pavadinta S. BanaiÄio vardu (Kauno miesto valdybos 1997 m. spalio 2 d. sprendimas Nr. 905).
Miniatiūrinių knygų sumanytojas
Dar viena ir pati unikaliausia V. Užtupo veiklos kryptis - miniatiūrinės knygutės. Jis tapo tokio tipo knygelių leidimo Lietuvoje pradininku. Pirmiausia su kunigu K. Matulioniu išleido 2 miniatiūras religine tema, paskui dar kelias, kaskart vis mažindamas jų dydį. Aštuntoji - mažiausia lietuviška knyga, įrašyta į Lietuvos rekordų knygą - "Lietuviškai knygai 450". (1996. Tiražas 120 egz.). Dydis - 16x11 mm, storis - 5,1 mm, svoris - 0,95 g, apimtis - 64 p. Miniatiūrinėje knygelėje apžvelgiama lietuviškų knygų leidyba nuo Mažvydo laikų iki mūsų dienų. Tuomet tai buvo pats mažiausias leidinys.
1998 m. rugsėjo 28 d. į Lietuvos rekordų knygą įrašytas pagerintas knygų leidybos rekordas. Tuomet tai buvo pati mažiausia Lietuvos knyga "Lietuvos spaustuvėms 475". Ji yra 11,2 mm x 10 mm dydžio, 4,8 mm storio, 64 puslapių, 0,31 g svorio. Išleido leidykla "Vilius" 120 egz. tiražu. Šios miniatiūros leidimo sudėtingumas yra ne tik juvelyrinis darbas, bet ir teksto skaitomumas, minties nenutrūkstamumas. Minėtą problemą autorius išsprendė originaliai ir iš pirmo žvilgsnio gan paprastai. V. Užtupas knygos tekstą parašė taip, kad kiekviename lape tilptų viena užbaigta mintis - viena pastraipa.
O 2001 m. išleista dar mažesnė V. Užtupo miniatiūrinė knygelė "Lietuvai 1000 metų" - tai 9,6x9,2 mm dydžio 4,4 mm storio, 64 psl. Šis juvelyrinis darbas gali pretenduoti į Gineso rekordų knygą.
1993 m. iÅ¡leista miniatiÅ«rinÄ— 78 puslapių knygelÄ— "Darius ir GirÄ—nas", galima manyti, buvo paskata po Å¡eÅ¡erių metų pradÄ—ti ciklÄ…, skirtÄ… lakÅ«nams, dar mažesnÄ—se miniatiÅ«rinÄ—se knygelÄ—se (formatas 34x25 mm.). Ciklas buvo pradÄ—tas nauja knygele "Darius ir GirÄ—nas" (40 egz. tiražu). Tai pirmoji knygelÄ—, kuria pradÄ—tas miniatiÅ«rų ciklas apie pasižymÄ—jusius, vysÄiusius Lietuvos aviacijÄ… lakÅ«nus bei konstruktorius (Jurgį Kairį, JonÄ… Juknį ir EdvardÄ… SluÅ¡nį, lakÅ«nÄ… kosmonautÄ… RimantÄ… StankeviÄių ir kt.)
V. Užtupas sugalvojo ir pradÄ—jo leisti serijÄ… "Katalikai - gyvieji kankiniai" (Kardinolas Vincentas SladkeviÄius, NijolÄ— SadÅ«naitÄ—). Mažos apimties, nedideliu tiražu 1993 m. V. Užtupas iÅ¡leido kun. Jono KÄ…styÄio Matulionio darbÄ… "Popiežius Jonas Paulius II".
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.