 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ALBINAS TINDžIULIS-DÄ—DÄ—: €ŽNIEKADA SU LIETUVOS PRIEÅ¡AIS NESITARSIU€Œ
Albinas Tindžiulis 1948 m. SypsalÄ—je. Nuotrauka iÅ¡ Romo KaunieÄio asmeninio archyvo IÅ¡ A. Tindžiulio-DÄ—dÄ—s biografijos Albinas Tindžiulis gimÄ— 1910 metų rugsÄ—jo 11 d. PandÄ—lio valsÄiaus GineiÅ¡ių kaime, Petro ir PetronÄ—lÄ—s Tindžiulių Å¡eimoje. Be Albino, Å¡eimoje dar buvo trys broliai – Romas, Pranas ir Vladas, bei seserys – Kazimiera ir BronÄ—. Per PirmÄ…jį pasaulinį karÄ… mažasis Albinukas bÄ—giodamas po laukus matÄ— padangÄ—je skraidanÄius keistus aparatus, kurie jį sužavÄ—jo. Gal tada jis ir užsidegÄ— meile lÄ—ktuvams? Guvus berniukas baigÄ— SkapiÅ¡kio pradinÄ™ mokyklÄ…, vÄ—liau RokiÅ¡kio gimnazijÄ…. 1933 metais Albino vaikiÅ¡kos svajonÄ—s iÅ¡sipildÄ— – kartu su kitais bÅ«simais lakÅ«nais baigÄ— Pirmojo Lietuvos Prezidento (PLP) karo mokyklÄ…. 1933 metų rugsÄ—jo 15 d. jam suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis. Po to jį paskyrÄ— į tarnybÄ… 4-ajame pÄ—stininkų pulke. 1934 m. jaunesnysis leitenantas Albinas Tindžiulis ir keletas jaunų karininkų iÅ¡ kitų pulkų buvo atrinkti mokslui į Karo aviacijos mokyklÄ…, karininkų klasÄ™. Dar besimokydamas karo mokykloje ir vÄ—liau jau karininkas Albinas Tindžiulis, gaudamas 500 litų algÄ…, kiekvienÄ… vasarÄ… nesibodÄ—jo dviraÄiu iÅ¡ Kauno atvažiuoti į gimtinÄ™. 1935 m. spalio 15 d. A. Tindžiulis baigÄ— Karo aviacijos mokyklos karininkų klasÄ—s kursÄ… ir buvo paskirtas į tarnybÄ… 4-ojoje oro eskadrilÄ—je. 1936 m. gegužės 1 d. jam suteiktas leitenanto laipsnis, o 1939 m. gruodį – kapitono laipsnis. Nuo tada A. Tindžiulis paskirtas Lietuvos karo aviacijos virÅ¡ininko Antano GustaiÄio adjutantu. Grįžo į LietuvÄ… Einantį Å¡ias pareigas A. Tindžiulį užklupo pirma sovietų okupacija. Dimisijos pulkininkas leitenantas A. Navaitis savo straipsnio „Karo aviacijos paskutinieji metai ir vadinamoji „TautinÄ— eskadrilė“ mini, jog kapitonas A. Tindžiulis 1940 m. spalio 1 d. dar buvo įraÅ¡ytas į karo aviacijos Å¡tabo sÄ…raÅ¡us ir vykdÄ— 1-ojo skyriaus virÅ¡ininko pareigas. Šį teiginį patvirtino ir pas jo giminaiÄius rasti dokumentai. Kai okupantai pradÄ—jo Lietuvos kariuomenÄ—s naikinimÄ…, kapitonas A. Tindžiulis su savo virÅ¡ininku gen. A. GustaiÄiu sumanÄ— pasitraukti į Vakarus. Pasak to meto įvykių liudininkų, 1941 m. pradžioje, A. Tindžiuliui, prisidengus repatriantais, pavyko pasitraukti į VokietijÄ…. Kapitonas padÄ—jo iÅ¡sikraustyti vienai aviacijos pulkininko Å¡eimai. Sukrovus į vagonÄ… baldus, pats tarp jų pasislÄ—pÄ— ir slapta iÅ¡važiavo į VokietijÄ…. Deja, ten, nors ir gerai mokÄ—jÄ™s vokieÄių kalbÄ…, A. Tindžiulis nepritapo. Per karÄ… jis sugrįžo į TÄ—vynÄ™ ir pradÄ—jo Kaune studijuoti žurnalistikÄ…. Apie 1943 metus apsigyveno pas savo seserį BronÄ™ ViksvienÄ™ Žiliuose. PriartÄ—jus frontui ir artÄ—jant sovietinei kariuomenei, buvo aiÅ¡ku, kad netrukus Lietuva vÄ—l bus okupuota. ŽmonÄ—ms sukrutus trauktis tolyn nuo fronto, o rusams pasirodžius KupiÅ¡kyje, prie kitų žmonių prisijungÄ— ir A. Tindžiulis. Amžininkas ir bendražygis Petras TÅ«ra prisimena: „Per naktį traukÄ—me Pasvalio link. Dienoti apsistojome netoli Pasvalio pas Å«kininkus. Pasvalyje dar buvo vokieÄių dalinys. Su kapitonu A. Tindžiuliu nuvažiavom pas vokieÄius. Tie vokieÄiai nieko nepasakÄ—, kÄ… norit, tÄ… darykite. Grįžtant atgal A. Tindžiulis ir sako: „ManÄ™s netraukia važiuoti toliau, aÅ¡ tikriausiai grįšiu. Jau kartÄ… buvau pas vokieÄius. Man ten nepatiko.“ Grįžom pas savus. Kapitonas A. Tindžiulis tÄ… pasakÄ— kitiems. Tai ir kiti sutiko grįžti. Gal deÅ¡imt tokių atsirado. NutarÄ—me grįžti partizanauti. Kapitonas Albinas Tindžiulis, aÅ¡, Antanas Bielskis, vargonininkas Barzdinis, Romas RasimaviÄius, Jonas Devainis, Vitalijus Paliulis ir du broliai Petroniai. Visi dviraÄiais važiuoti per naktį atsidÅ«rÄ—m UrnÄ—niÅ¡kio kaime.“ Sutiko vadovauti Frontui nuslinkus į Vakarus, apylinkÄ—se pradÄ—jo Å¡eimininkauti MVD kariuomenÄ—. EnkavÄ—distai terorizavo žmones, o jaunus vyrus gaudÄ— į RaudonÄ…jÄ… armijÄ…. OkupacinÄ— kariuomenÄ— NKVD vadovybÄ—s nurodymu pradÄ—jo kurti stribų bÅ«rius. SalamiesÄio apylinkÄ—se 1944 metų pabaigoje telkÄ—si partizanų bÅ«rys, kuris stovyklaudavo girelÄ—je Å¡alia BakÅ¡Ä—nų kaimo arba SypsalÄ—s miÅ¡kelyje. KraÅ¡tieÄių liudijimu, vyrai iÅ¡ aplinkinių Žilių, BakÅ¡Ä—nų, BartaÅ¡iÅ¡kių, Tuitų ir Buožių kaimų, susibÅ«rÄ™ 1945 metų pradžioje, pasikvietÄ— Likalaukių, Astravų kaimų partizanus. SusidarÄ— 50–60 kovotojų bÅ«rys. Partizanams vadovauti buvo pakviestas aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis, kuris tuo metu slapstÄ—si pas seserį Žilių kaime. Kapitonas matÄ—, kad į kovÄ… veržiasi žalias nepatyrÄ™s kaimo jaunimas, kuriam labai trÅ«ksta karinio pasirengimo, tad prisiÄ—mÄ— jam patikÄ—tas naujas pareigas ir atsakomybÄ™. Lietuvos kariuomenÄ—s pavyzdžiu bÅ«rį suskirstÄ— į keturis skyrius, kuriems vadovavo P. Devainis, A. Užubalis, A. Laužikas ir K. Bielskis. Kapitonas pasirinko DÄ—dÄ—s slapyvardį. Partizano sÅ«nÄ—nas Rimvydas Tindžiulis taip aiÅ¡kina, kodÄ—l A. Tindžiulis pasirinko šį slapyvardį: „DÄ—dÄ— Albinas labai mylÄ—jo mane. Kartais pagalvoju, kad gal jo meilÄ—, atidumas man, vÄ—liau iÅ¡Ä—jus partizanauti, paskatino pasirinkti DÄ—dÄ—s slapyvardį.“ Vado pavaduotoju iÅ¡rinko K. Eidikonį-DÄ—dytÄ™. BÅ«rys veikÄ— iki 1945 metų vasaros vidurio. VÄ—liau A. Tindžiulio-DÄ—dÄ—s nurodymu vyrai iÅ¡siskirstÄ—, nes taip buvo patogiau slapstytis. Ä® bÅ«rį partizanai susitelkdavo tik esant reikalui. Dažniausiai jie slapstÄ—si pasiskirstÄ™ mažais bÅ«reliais. Kapitonas A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— sakydavo, kad dideliam bÅ«riui iÅ¡silaikyti reikia daug maisto. Griežtas, bet teisingas Skaitant prisiminimus apie A. Tindžiulį-DÄ—dÄ™ matyti, kad jis buvo jautrus, protingas, mokÄ—jÄ™s iÅ¡likti ramus, bet griežtas vadas. Per kovines situacijas gebÄ—jo pasielgti tikslingai, smerkÄ— ir draudÄ— betiksles žudynes. Buvo iÅ¡simokslinÄ™s, gerai mokÄ—jo vokieÄių, bulgarų, anglų kalbas. IÅ¡ Kauno buvo parsivežęs raÅ¡omÄ…jÄ… maÅ¡inÄ—lÄ™, klausydavo radijo, raÅ¡ydavo praneÅ¡imus, kuriuos platindavo per ryÅ¡ininkus. Buvo įžvalgus ir greitai perprasdavo klastÄ…. AntaÅ¡avos apylinkÄ—se, pasirodžius NKVD gaujai, apsimetusiai „vokieÄiais“, suabejojo jų patikimumu ir kontaktų atsisakÄ—, taip iÅ¡gelbÄ—damas savo ir kitų bendražygių gyvybes. Savo prisiminimuose Alfonsas Skukauskas iÅ¡ Likalaukių kaimo, KupiÅ¡kio rajono, pasakoja: „A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— – puikus vyras buvo. ŽiÅ«rÄ—jo teisybÄ—s. Atsimenu, nuo pat pradžių, kai girelÄ—je prie BakÅ¡Ä—nų kaimo susirinkom, mokino partizaninÄ—s kovos taktikos. NeiÅ¡siprovokuoti, nelįsti kur nereikia, neÅ¡audyti be reikalo... DÄ—dÄ— dÄ—l Å¡ito buvo labai griežtas, bet ir įžvalgus. Jis ir apsimetÄ—lių „vokieÄių“ nesidavÄ— iÅ¡provokuojamas. Sužinojom, kad nuo SkapiÅ¡kio miÅ¡kais patraukÄ— keli Å¡imtai žmonių, ginkluoti vokiÅ¡kais ginklais, atseit iÅ¡ apsupimo nuo Liepojos prasimuÅ¡Ä™ vokieÄiai. Dienomis jie nesirodydavo, o tik naktimis vaikÅ¡Äiojo po kaimus ir aiÅ¡kino visiems, kad nori susitikti su Lietuvos partizanų vadais. Apsistojo jie ZasinyÄių girelÄ—je, netoli kapitono A. Tindžiulio-DÄ—dÄ—s bÅ«rio, kuris veikÄ— prie SalamiesÄio. Tada Tindžiulis iÅ¡vedÄ— saviÅ¡kius į Bikonių miÅ¡kelį, vadinamÄ…jÄ… UžukapÄ™. Buvo vasaros sÄ—ja. Tiems, kurie turi namuose slÄ—ptuves, Tindžiulis patarÄ— pasislÄ—pti jose, kad didesnÄ— grupÄ— partizanų nesusidurtų su tais „vokieÄiais“. Supratau, kad kapitonas Äia įžiÅ«rÄ—jo NKVD klastÄ… ir norÄ—jo iÅ¡saugot kuo daugiau savųjų. Tie „vokieÄiai“ naktimis važinÄ—davo po kaimus reikalaudami maisto, kalbÄ—davo vokiÅ¡kai, bet žmonÄ—s girdÄ—jo ir rusiÅ¡kai kalbant. Kapitonas iÅ¡ kaimų grįžtantiems sumanÄ— paspÄ™sti pasalas. NorÄ—jo iÅ¡aiÅ¡kinti ir demaskuoti Å¡ituos ,,vokieÄius“. Per naktį buvo sugauti tokie keturi „bermontininkai“. Tarp jų iÅ¡ tikro buvo buvÄ™s vokieÄių vermachto kapitonas, o kiti – irgi karininkai, tik žemesnio rango. A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— labai greitai juos iÅ¡tardÄ—, jo įtarimas pasitvirtino. Tai buvo įvairių padugnių, kriminalinių nusikaltÄ—lių gauja, kuri siekÄ— kokiais nors bÅ«dais įgyti partizanų pasitikÄ—jimÄ…, o paskui sunaikinti jų vadus. Dalinys buvo suformuotas su NKVD palaiminimu – kitaip sakant – provokatorių gauja.“ Kapitono griežtÄ… bÅ«dÄ… atskleidžia ir iÅ¡ BakÅ¡Ä—nų kaimo kilÄ™s Petras TÅ«ra, kuris prisimena atsitikimÄ…, kai Alfonsas RasimaviÄius ir Antanas Petronis iÅ¡ Žilių kaimo ir dar vienas vyras Suvainiuose „paÅ¡okdino“ kažkokiÄ… merginÄ…: „Apie tai sužinojo kapitonas ir prie visų Ä—mÄ— nusikaltusius „į nagą“. Vyrai jau manÄ—, kad suÅ¡audys. Griežtas buvo kapitonas ir tam, kas pasigers ar be reikalo paÅ¡audys. TaÄiau jis turÄ—jo begalinÄ™ kantrybÄ™ ir buvo Å¡altakraujis.“ Daug metų Stuburų vienkiemyje gyvenusi Emilija SavickaitÄ—-ValeckienÄ—, buvusi partizanų ryÅ¡ininkÄ—, pasakojo: „TurÄ—jau iÅ¡ partizanų gautÄ… pažymÄ—jimÄ…, ten buvo užraÅ¡ytas mano slapyvardis VijÅ«nÄ—. Užkasiau į žemÄ™, kad niekas nerastų, o vÄ—liau jau neberadau visai. Salamiestyje tuo metu klebonavo GrigaliÅ«nas. Ateidavo pas mus prieÅ¡ pat Velykas partizanai. AÅ¡ nueidavau į klebonijÄ…, susitardavau su klebonu, tada vakare klebonas juos priimdavo bažnyÄioje. Ä® bažnyÄiÄ… turÄ—davo eiti be ginklų, ginklus palikdavo pas mus. Visi turÄ—jo rožinius, eidami į bažnyÄiÄ… iÅ¡ mÅ«sų susirinkdavo visas maldaknyges ir neÅ¡davosi, mes laukdavom jų sugrįžtanÄių. DÄ—dÄ—-Albinas Tindžiulis juos labai griežtai laikÄ—. Jį visi vadino kapitonu, o DÄ—dÄ— buvo tik slapyvardis. Buvo prastai apsirengÄ™s, kailiniai sulopyti, labai paprastas, nuoÅ¡irdus žmogus, bet griežtas. Jo bÅ«rio vyrai „suspausti“ buvo. KartÄ… atsivarÄ— pas mus partizanÄ… Cvinklį be kepurÄ—s, ant slenksÄio pasodino, na, ir Ä—mÄ— jį bart kapitonas: „PaplavÅ«nai tu! PaplavÅ«nai! ŽiÅ«rÄ—k, kad man pasitaisytum! Be mano žinios nÄ— žingsnio!“ Ir virtuvÄ—s grindimis jam pasiuntÄ— pistoletÄ…. Jis jį pasiÄ—mÄ— nuo grindų ir įsidÄ—jo į kiÅ¡enÄ™.“ PrieÅ¡us perprasdavo BuvÄ™s kovotojas A. Skukauskas prisimena ir tokį atsitikimÄ…: „Kapitono A. Tindžiulio-DÄ—dÄ—s bÅ«ryje buvo 54 žmonÄ—s.“ „BÅ«rys Lietuvos kariuomenÄ—s pavyzdžiu suskirstytas į keturis skyrius po 14 žmonių. BÅ«rys susirinko BakÅ¡Ä—nuose prie pat girelÄ—s į tuÅ¡ÄiÄ… vienkiemį. A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— dar turÄ—jo namelį krÅ«muose prie Pyvesos BakÅ¡Ä—nų kaime ties RasimaviÄiaus sodyba. Apie jo slÄ—ptuvÄ™ žinojo tik RasimaviÄiaus Janina. Per jÄ… ir ryšį palaikydavom. BažnyÄioje susitikdavome. KÄ… reikia, perduodavo Janina, mergaitÄ—, labai daug jam dirbo. Kapitonas klausydavosi užsienio radijo ir sudarydavo savaitÄ—s politines apžvalgas. Jis perduodavo J. RasimaviÄiÅ«tei, o ji man. Mes tuos lapelius platinome... Teko lydÄ—ti A. Tindžiulį-DÄ—dÄ™ į susitikimÄ… su „Lietuvos diplomatu“ Panevėžyje. PavardÄ—s nežinau. Niekas nesakÄ— ir nereikÄ—jo žinoti. Kapitonas turÄ—jo dokumentus pasidarÄ™s, paso nuotraukoje tik su Å«sais nusifotografavÄ™s. DienÄ… prieÅ¡ nusiskuto barzdÄ…. VisÄ… dienÄ… gulÄ—jo rugiuose prieÅ¡ saulÄ™, kad veidas įdegtų. Ä® Panevėžį nuvažiavom dviraÄiais. Susitikimas vyko PuÅ¡aloto gatvÄ—s bute. IÅ¡ pradžių tas „diplomatas“ sako: „Čia paÅ¡alinis žmogus.“ Kapitonas sako: „Ne, Äia patikimas žmogus, jis turi viskÄ… girdÄ—ti. Tegul klauso.“ Tas „diplomatas“ jam siÅ«lÄ— iÅ¡važiuoti į užsienį, žadÄ—jo dokumentus sutvarkyti. Kapitonas nesutiko: „Ne, aÅ¡ reikalingas Å iaurÄ—s Lietuvai, kol esu Äia, KupiÅ¡kyje, Biržų kraÅ¡te tvarka yra. AÅ¡ Äia reikalingas, kad žudynių nebÅ«tų.“ LogiÅ¡kai mÄ…stant, tas „diplomatas“ buvo ne kas kitas, kaip MGB agentas Juozas Markulis-Erelis arba jo patikÄ—tinis. Matyt, ir A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— jį perprato, todÄ—l nesutiko važiuoti į „užsienį.“ A. Skukausko nuomone, jei A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— bÅ«tų sutikÄ™s, jis bÅ«tų „nuvažiavÄ™s“ į saugumieÄių kamerÄ…. Pasak bendražygio A. Skukausko, kapitonas A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— partizanams davÄ— labai daug: „Jis ne tik mokÄ— sudÄ—tingo partizaninio karo meno, bet ir dÄ—jo visas pastangas, kad iÅ¡saugotų mÅ«sų gyvybes. Buvo labai judrus, per apmokymus, nors ir mažo Å«gio bÅ«damas, sugebÄ—davo ant menÄių paguldyti net paÄius stambiausius. Kaip supratau, kapitonas Tindžiulis ne tik prieÅ¡ rusus okupantus buvo atkakliai nusistatÄ™s, bet ir prieÅ¡ vokieÄius. Jis sakydavo, kad mums nei tie, nei anie draugai.“ Sprogmuo nesuveikÄ— Partizanų bÅ«rio vadas A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— žuvo 1949 metų vasario 2 dienÄ… bunkeryje Ožkinių kaime (netoli nuo kelio KupiÅ¡kis–AntaÅ¡ava). IÅ¡ partizanų rÄ—mÄ—jos Janinos RasimaviÄiÅ«tÄ—s-JanuÅ¡eviÄienÄ—s prisiminimų apie savo kraÅ¡to partizano Albino Tindžiulio-DÄ—dÄ—s žūtį: „Paskutiniais metais žmones labai varÄ— į kolÅ«kius. Ir iÅ¡ partizanų mÅ«sų kraÅ¡te buvo belikÄ™ tik Devainis ir Tindžiulis. Partizanai sumanÄ— žiemai krÅ«mynuose pasidaryti mažą apÅ¡ildomÄ… namukÄ…, kad nereikÄ—tų glaustis pas žmones namuose. Svarbiausia buvo peržiemoti, o vasarÄ… jau lengviau. Bet taip ir neteko jiems tame namuke peržiemoti. VienÄ… vakarÄ… Devainiukas atÄ—jo pas mus pavakarieniauti ir pataikÄ— tiesiai ant stribų. BÄ—go. BÄ—go ir Tindžiulis. A. Tindžiulį vijosi iki Likalaukių, bet nei pagavo, nei sužeidÄ—. PasislÄ—pÄ— jis pas rÄ—mÄ—jÄ… AlfonsÄ… SkukauskÄ…, kuris jį po kiek laiko nuvežė iki bunkerio. Bet ir tame bunkeryje nebeilgai prabuvo. VÄ—liau persikÄ—lÄ— dar į kitÄ… bunkerį, įrengtÄ… sodyboje. Alfonso Skukausko seserys iÅ¡ Likalaukių pasakojo, kad toje sodyboje, kur buvo Tindžiulio bunkeris, gyveno iÅ¡ Rusijos atvežta, kaip mes vadindavome, biežancÄ—. Tai ji, ko gero, iÅ¡girdo, kad ten slepiasi žmogus, ir iÅ¡davÄ—.“ Partizanų rÄ—mÄ—ja J. RasimaviÄiÅ«tÄ—-JanuÅ¡eviÄienÄ— prisimena, kad kai rusai apsupo bunkerį, A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— turÄ—jo kažkÄ… panaÅ¡aus į bombÄ…, su kuria norÄ—jo susisprogdinti, bet ji nesuveikÄ—: „Tada A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— iÅ¡kÄ—lÄ— rankas, bet į jį vis tiek Å¡ovÄ—. VÄ—liau, bÅ«dama KupiÅ¡kyje, visai atsitiktinai maÄiau jį nuÅ¡autÄ…. Buvau KupiÅ¡kyje ir pirkau sviestÄ…, tai mane sulaikÄ— milicija. Ilgai ten manÄ™s nelaikÄ—, bet prieÅ¡ paleisdami nuvedÄ— į tvartukÄ…, kur gulÄ—jo penki nuÅ¡auti vyrai. A. Tindžiulis-DÄ—dÄ— gulÄ—jo ant virÅ¡aus. Dar paklausÄ—, ar pažįstu. Atsakiau, kad nepažįstu nÄ— vieno. Taip juos ir užkasÄ— kažkur prie KupiÅ¡kio...“ Pasak ano meto liudininkų, iÅ¡davikÄ— ElzbietytÄ— tuoj buvo iÅ¡guita iÅ¡ kaimo ir po kurio laiko dingo iÅ¡ Å¡ių kraÅ¡tų. A. Tindžiulio-DÄ—dÄ—s mirtis pagreitino likusių gyvų partizanų ir jiems prijauÄianÄių žmonių areÅ¡tus. Netrukus buvo suimti ir abu jo ryÅ¡ininkai – Janina RasimaviÄiÅ«tÄ— ir Alfonsas Skukauskas. A. Tindžiulio-DÄ—dÄ—s žūtis buvo didelÄ— Å iaurÄ—s Lietuvos partizaninio judÄ—jimo netektis. PranaÅ¡ingas sapnas Partizaninio karo memuaristinÄ—je literatÅ«roje retkarÄiais suÅ¡mėžuoja epizodai, kuriuose pasakojama apie sapnus, iÅ¡pranaÅ¡avusius paties sapnuotojo arba jo artimųjų mirtį. Kiek gausesnÄ—je, taÄiau vis tiek palyginti nedidelÄ—je sapnų pasakojimų dalyje mirtį pranaÅ¡auja ne kokie nors alegoriniai vaizdiniai, o susidÅ«rimas su aiÅ¡kiai atpažįstamais ir įvardijamais kasdieniais prieÅ¡ais. Deja, bÅ«simo susidÅ«rimo su jais pasekmÄ—s sapnavusiajam ne visada iki galo aiÅ¡kios. Yra užraÅ¡yta, kad 1949 metų vasario 2 dienos rytÄ… partizanų bÅ«rio vadas Albinas Tindžiulis-DÄ—dÄ— jį slÄ—pusiems žmonÄ—ms iÅ¡tarÄ—: „ŠiÄ…nakt sapnavau skrebus. Tikriausiai teks su jais susitikti...“ TÄ… patį rytÄ… partizanas buvo nužudytas. MokÄ—jo fotografuoti Lietuvos kraÅ¡totyrininko Romo KaunieÄio užraÅ¡ytuose prisiminimuose apie fotografavusius partizanus yra toks prisiminimas, kuris atskleidžia ir partizano A. Tindžiulio-DÄ—dÄ—s pomÄ—gį: „KupiÅ¡kio rajono SalamiesÄio apylinkių, arba dar kitaip vadinamo „salamiestÄ—nų“, partizanų bÅ«rio vadas, buvÄ™s Lietuvos aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis-DÄ—dÄ—, kilÄ™s iÅ¡ GineiÅ¡ių kaimo, PandÄ—lio apylinkÄ—s, buvo didelis mÄ—gÄ—jas fotografuoti, dar nepriklausomoje Lietuvoje įsigijÄ™s tuo metu gana brangų siaurajuostį fotoaparatÄ… „Leica“. Jis daug prifotografavÄ™s savo tarnybos draugų, artimųjų, padarÄ™s daug nuotraukų. TaÄiau jau okupuotoje Lietuvoje, bÅ«damas partizanu, fotografavimo visai atsisakÄ— ir kitiems griežtai draudÄ— fotografuotis iki pat savo žūties 1949 metais. NuotraukÄ… jis laikÄ— vienu iÅ¡ pavojingiausių dokumentų, nustatanÄių ir įrodanÄių partizano, ryÅ¡ininko ar Å¡iaip partizanams artimo žmogaus tapatybÄ™.“ „Tik pora jo partizanavimo laikų nuotraukų yra iÅ¡likÄ™, ir tai fotografuota kito partizano su plaÄiajuoste kamera. A. Tindžiulio-DÄ—dÄ—s „Leicą“, kaip dÄ—dÄ—s relikviją, iÅ¡saugojo jo sÅ«nÄ—nas Rimvydas Tindžiulis, gyvenantis PandÄ—lio apylinkÄ—je, GineiÅ¡ių kaime.“ Gimtuosiuose A. Tindžiulio-DÄ—dÄ—s namuose ir Å¡iandien gyvena jo krikÅ¡tasÅ«nis Rimvydas su Å¡eima. ÄŒia iÅ¡likÄ™s ir iÅ¡saugotas beveik nepasikeitÄ™s kambarys, saugomi asmeniniai A. Tindžiulio-DÄ—dÄ—s daiktai: lÅ«pinÄ— armonikÄ—lÄ—, fortepijonas, fotoaparatas, raÅ¡omoji maÅ¡inÄ—lÄ—, žemÄ—lapiai, odinÄ— striukÄ—, atvirukų rinkinys. Ä® Tindžiulių vienkiemį mÄ—gsta užsukti Lietuvos istorija besidomintys žmonÄ—s. Partizanų atminimui KupiÅ¡kio etnografijos muziejus parengÄ— projektÄ… ir kartu su VÅ¡Ä® KupiÅ¡kio televizijos ir informacijos centru (direktorius Povilas VireliÅ«nas) 2015 metais sukÅ«rÄ— videofilmÄ… „Aviacijos kapitonas Albinas Tindžiulis-DÄ—dė“ (rež. Vilija MorkÅ«naitÄ—). 2016 metų spalio 15 d. KupiÅ¡kio rajono Stuburų kaimo laukuose atidengtas paminklas „Lietuvai ir žuvusiems partizanams“, skirtas S. Dariaus ir S. GirÄ—no rinktinÄ—s partizanams atminti. Paminklui didžiulį riedulį ir žemÄ™ jo statydinimui dovanojo Aleksandras Vilutis. Paminklo iniciatoriai ir statytojai – Vilniaus kupiÅ¡kÄ—nų klubo nariai, daktaras Gediminas Kaluina, architektas ir paminklo autorius Žybartas Simonaitis ir inžinierius Rimantas Skaistis. Atminimo skyde įraÅ¡ytos S. Dariaus ir S. GirÄ—no rinktinÄ—s partizanų junginio vado kapitono Antano Tindžiulio-DÄ—dÄ—s, bÅ«rių ir grupių vadų ir partizanų, daugiau kaip Å¡imto žmonių, pavardÄ—s. Per atidarymÄ… jas skaitÄ— inžinierius R. Skaistis, varpo dūžiais pagerbÄ— gydytojas G. Kaluina. „Tautai nÄ—ra lengva per kelis deÅ¡imtmeÄius praradus didžiÄ…jÄ… dalį žmonių, kurie buvo sÄ…moningiausi, versliausi, labiausiai iÅ¡silavinÄ™, socialiai aktyvÅ«s, vÄ—l prisikelti. Tik žmogus, prisimenantis savo praeitį, gali kurti prasmingÄ…, gražiÄ… ir kilniÄ… kraÅ¡to ateitį“, – per paminklo Å¡ventinimo iÅ¡kilmes sakÄ— kunigas Rimantas Gudelis. Straipsnyje naudotasi Violetos AleknienÄ—s, Vidmanto Jankausko ir Romo KaunieÄio istorine medžiaga. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 995 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
