|
|
|
Kamara VALERIJOS DULYTėS SODYBA GALėTų BūTI LABIAU žINOMA
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−10−27 |
Vietiniai paaiÅ¡kintų: kelias į StraÄnius – pro SubaÄiaus kapines. Ir tas kelių sodybų kaimas tuoj pat už jų. ÄŒia beveik rajono pakraÅ¡tse. Na, dar bus Butrimonys su dviem sodybom.
Platesnis žvyrkelis ties kapinÄ—mis ir baigiasi. Per kaimÄ… – tik keliukas, gatvelÄ—. Tokia senovinÄ— ji iÅ¡liko vien todÄ—l, jog kai kurių sodybÄ—lių pastatai buvo visai Å¡alia tos susisiekimo “arterijosâ€.
Viena iÅ¡ jų, tikrai jau Å¡imtametÄ—, - Valerijos DulytÄ—s. Tas kiemas su savo pastatais istoriniu vadintinas ne tik dÄ—l ilgo tarnavimo TamoÅ¡iui ir Barborai Duliams, iki Å¡ios dienos Äia gyvenanÄiai Å¡ios nuosavybÄ—s paveldÄ—tojai dukrai Valerijai, gimusiai per ŽolinÄ™ 1918 metais.
“Kaipgi neatsiminti tokio dalyko?†- nusistebÄ—jimu atsakÄ— į klausimÄ… SubaÄiaus seniÅ«nijos seniÅ«no pavaduotoja PranciÅ¡ka KarosienÄ—. - PlaÄiai buvo pasklidusi žinia, jog DulytÄ—s kieme filmuojamas spektaklis “SenovinÄ—s kupiÅ¡kÄ—nų vestuvÄ—sâ€.
Kaip toji sodyba pateko į Lietuvos televizijos filmavimo grupÄ—s akiratį, iÅ¡samiausiai galÄ—tų pasakyti tarp filmo kÅ«rÄ—jų buvusi etnografÄ— AngelÄ— VyÅ¡niauskaitÄ—. Deja, Å¡iÄ… mokslininkÄ™ minime jau praeityje. Pasak tuo metu, o tai buvo 1970–ieji, rajono kultÅ«ros skyriaus vedÄ—ju dirbusio Algimanto JasaiÄio, be etnografÄ—s, 19 ir 20 amžių sandÅ«ros originaliausios sodybos ieÅ¡kojo bÅ«simo televizijos filmo režisierius Eugenijus Å altis ir ,žinoma, pats spektaklio režisierius Povilas Zulonas. Ne tik KupiÅ¡kio rajone, bet ir aplinkiniuose jie aplankÄ— nemažai nuoÅ¡aliausių senovinių sodybų, taÄiau filmavimui tinkamesnÄ—s aplinkos už buvusiÄ… StraÄniuose, už keliÄ… vestuvininkams važiuoti į PalÄ—venÄ—s bažnyÄiÄ…, matyt, ir neaptikÄ™.
A.Jasaitis, vienas iÅ¡ leidinio “Tai bent vestuvÄ—s†autorių, prisiminÄ—, jog, prasidÄ—jus kupiÅ¡kÄ—nų etnografijos teatro garsiojo spektaklio filmavimo darbams, buvo ir jis nuvykÄ™s į StraÄnius pažiÅ«rÄ—ti, kaip Å¡is spektaklis atrodo natÅ«ralioje aplinkoje – troboje su plÅ«ktine asla, duonkepe krosnimi, prie nedidelÄ—s, bet dailidÄ—s su grožio pajauta pastatytos klÄ—ties, kieme .
V. DulytÄ— sakÄ—, kad tokie sveÄiai jai buvo patys netikÄ—Äiausi, atlydÄ—jo juos į kiemÄ… tuometinio kolÅ«kio pirmininkas Emilijonas Dyra. IÅ¡ tikrųjų niekas ir neklausÄ—, ar ji sutinkanti, kad Äia darbuotųsi filmavimo grupÄ—, Å¡urmuliuotų kelios deÅ¡imtys “vestuvininkųâ€.
Filmo statytojai Å¡eimininkei aiÅ¡kinÄ™, kad Äia įsikursiÄ… neilgam, taÄiau 1970 metų rudenį pasitaikÄ— ir lietingų, filmavimui visai netinkamų dienų. TodÄ—l darbai nuo rugsÄ—jo pradžios užsitÄ™sÄ— iki lapkriÄio pabaigos. Užtat StraÄnių ir aplinkinių vietovių gyventojams, taip pat ir jaunimui iÅ¡ SubaÄiaus gyvenvietÄ—s, susispietusiems aplink V. DulytÄ—s sodybÄ…, bÅ«davo kur nuotaikingai praleisti laisvesnį laikÄ…. Daugeliui buvo įvykis, galimybÄ— pamatyti, kaip kuriamas televizijos filmas.
Vienas iÅ¡ StraÄnių senbuvių, Jonas Karvelis, dabar 82 metų amžiaus, taÄiau įvairiais Å«kiniais darbais labai užsiÄ—mÄ™s, sakÄ—, jog neturÄ—davÄ™s laiko vaidinimo V. DulytÄ—s kieme žiÅ«rÄ—ti. TaÄiau tÄ… kartÄ…, kai ant keliuko stoviniavo, buvo filmuojama PirÅ¡lio korimo scena, tai tikrai užsižiÅ«rÄ—jo. PaÅ¡nekovas pridÅ«rÄ—, daug “Senovinių kupiÅ¡kÄ—nų vestuvių†vaidinimo scenoje jam ir neteko matyti, o apie rodomÄ… per televizijÄ… tai straÄnieÄiai vieni kitiems praneÅ¡inÄ—davo.
Tarp žiūrovų už V. Dulytės sodybos tvoros, ko gero, pats mažiausias buvo Vitalijus Vžesnauskas. Dabar jis šnekinamas prisiminė, kad mama vis eidavo pažiūrėti, kaip vyksta “Vestuvių†filmavimas ir jį už rankos vesdavosi.
LaimutÄ— VingilienÄ—, StraÄniuose gyvenanti nuo 1957 m., prisiminÄ—, jog tas 1970 metų ruduo jiems likÄ™s įsimintinas. Tada ji dirbo kolÅ«kyje melžėja, reikÄ—davo labai anksti keltis, taÄiau, užuot ilsÄ—jusis grįžusi iÅ¡ darbo, bÅ«davo, jog pusvalandį kitÄ… praleisdavo ir stebÄ—dama, kaip nuotaikingai vaidina jau pagyvenÄ™ artistai. Dažniausiai tai vaikai – AudronÄ—, Rita, RiÄardas, Saulius – pripraÅ¡ydavÄ™ kartu su jais eiti pas DulytÄ™.
V. DulytÄ—, žurnalisÄių aplankyta praÄ—jusį antradienį, pasidžiaugÄ—, kad jos sodybai teko garbÄ— kartu su “VestuvÄ—mis†bÅ«ti nufilmuotai. “Juk filme rodomi mano trobesiai iÅ¡liks ilgam, kai jų ir nebebusâ€, - samprotavo Å¡neki moteris.
PridÅ«rÄ—, kad jai, vieniÅ¡ei, patarinÄ—jama apsigyventi senelių namuose, taÄiau Å¡irdis neleidžianti imti vienÄ… dienÄ… ir iÅ¡eiti iÅ¡ tÄ—viÅ¡kÄ—s.
O tÄ… 1970 metų rudenį jai buvo ne tik įdomu matyti tokį didelį žmonių pulkÄ…, Å¡eimininkaujantį jos valdoje, bet ir teko patirti daug nepatogumų. Kieme, svirne bÅ«davo pristatyta įvairiausios aparatÅ«ros, pagal filmuotojų komandas vis vaikÅ¡Äiojo, dainavo, Å¡oko bÅ«reliai žmonių, o V. Dulytei reikÄ—jo gabenti į trobos galÄ…, kuriame nuo pat jos pastatymo buvo laikomos bulvÄ—s, daržovÄ—s, derlių. Darbas labai susitrukdÄ—, runkeliai net buvo apsnigti.
V. DulytÄ— sakÄ—, jog labai nuogÄ…stavusi, kad per tuos filmavimus nesupleÅ¡kÄ—tų jos sodyba, nes vis bÅ«davo įjungiamos lempos “uÅ¡Ä—Äko†didumo. O kartÄ…, vienai lempai sprogus, liepsna plykstelÄ—jo gal per du metrus aukÅ¡tyn. â€GryÄios, svirno ir kitų trobesių stogai tebebuvo Å¡iaudiniai, tai kiek betrÅ«ko, kad bÅ«Äiau likusi be pastogÄ—sâ€, - ir po daugybÄ—s metų ji nÄ—ra pamirÅ¡usi patirto iÅ¡gÄ…sÄio.
Dar buvo jai rÅ«pesÄių ir su filmavimo aparatÅ«ra. ŽmonÄ—s iÅ¡ televizijos vis sakydavo, kad ta įranga kainuojanti apie 30 tÅ«kstanÄių rublių. ViskÄ… nakÄiai sutempÄ™ į svirnÄ…, palikdavo jai saugoti. IÅ¡ pradžių vilnieÄiai užsiminÄ—, kad už filmavimÄ… jos sodyboje sumokÄ—s kelis Å¡imtus rublių, taÄiau už visus tuos trypimus tegavusi tik 30 rublių su paaiÅ¡kinimu, jog tai – už aparatÅ«ros saugojimÄ….
Pasak V. DulytÄ—s, po kurio laiko filmuoti tų paÄių “Vestuviųâ€, tik daug trumpesniam laikui, buvo atvykusių žmonių ir iÅ¡ Maskvos, taÄiau ir jie su Å¡eimininke iÅ¡siskyrÄ— te pasakydami “spasibaâ€.
Sodybos Å¡eimininkÄ— pasakojo, jog vaidintojai ir filmuotojai maitinosi savo nuožiÅ«ra, gal tik E. Dyra “vestuvininkų†stalui baÄkÄ… alaus buvo atboginÄ™s. VienÄ… kartÄ… ir jÄ… prie to stalo, pasibaigus scenos filmavimui, buvo pasodinÄ™. Juokais ar rimtai pradÄ—jo jai ir vienÄ… kupiÅ¡kÄ—nÄ… artistÄ… pirÅ¡ti. Bet tas žmogus buvo palikÄ™s savo Å¡eimÄ…, tai tokio užkurio jai tikrai nereikÄ—jo.
Viena, ką V. Dulytė laimėjo iš to filmavimo jos sodyboje, tai buvo paskyra šiferiui pirkti, nes šiaudiniai stogai jau švietė kaip rėtis. Turėjo sumanymą ir grindis troboje įsidėti, bet asla tebėra iki šiol.
Su “Senovinių kupiÅ¡kÄ—nų vestuvių†istorija susijusios, bet joje bemaž neminimos sodybos Å¡eimininkÄ— V. DulytÄ— sakÄ—, jog anksÄiau turÄ—jusi įvairių senovinių rakandų, taÄiau buvo užsukÄ™ pas jÄ… sendaikÄių supirkÄ—jų, kurie kaipmat nÄ— nesiklausÄ™ atsidurdavo ant aukÅ¡to, apibÄ—gdavo visus paÅ¡alius. KÄ… nors iÅ¡sirinkÄ™ paduodavo kokį pinigÄ—lį ir sprukdavo maÅ¡inÄ—le.
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.
|
