Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Bendruomenė

TRAUKA - į MOKYKLą

Eleonora VAIČELIŪNIENĖ

2006−04−22

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Subačiaus miestelio rajono kaimo bendruomenių sąraše dar nėra, tačiau pagal įvairių kartų žmonių tarpusavio santykius susidaro įspūdis, jog tik ir betrūksta tokios nevyriausybinės organizacijos oficialaus apiforminimo.
Tačiau šį kartą tik apie tai, jog nuošalesnio bažnytkaimio gyventojai yra pamėgę nuolat pabendrauti ir tokia vieta jiems yra tapusi Vincės Jonuškaitės pradinė mokykla - Subačiaus vidurinės mokyklos skyrius.
Dvidešimtus metus čia dirbanti pedagogė metodininkė Nijolė Letkauskienė pabrėžė, jog vien dėl šios vietovės subatėnų nuoširdumo, pastangų kuo nors prisidėti prie mokyklos turiningesnio gyvenimo, ji nepaliktų darbo joje, nors kitur būtų pasiūlytas ir dukart didesnis atlyginimas.
Sakoma: kaip šauksi, taip atsilieps. Čia pradėjusi mokytojauti N. Letkauskienė ėmėsi kurti tokį vaikystės pasaulį, kuriame jos pradinukai ne tik įsiveiktų su mokymo programos reikalavimais, bet ir išmintingai žvelgtų į aplinką, turėtų pakankamai žinių iš tos vietovės istorijos ir kultūros.
Mokydama vaikus liaudies dainų, lopšinių, sakė, labai gerai suvokianti, kad paauglystėje, jaunystėje jos buvę auklėtiniai labiau domėsis savojo laikmečio dainomis ir muzika, tačiau vėliau, sukūrę šeimas ir augindami savo vaikus, tikrai prisimins ir išmoktas pradinėje mokykloje, už kurias susilaukta ir nuoširdžiausių plojimų - tėvelių, senelių, kasdien po kelis kartus sveikintų kaimynų.
Mokytojai N. Letkauskienei pavyksta įrodyti, jog meniniais gabumais nenuskriaustas nė vienas vaikas - jie dainuoja, deklamuoja, šoka. “Koncertuojame, ekskursuojame tik visi drauge”, - pabrėžia ji.
Mokytoja turi prisižadėjimą: jos auklėtiniai turi žinoti, kodėl jų mokyklai suteiktas įžymios dainininkės Vincės Jonuškaitės vardas, kodėl trečias šimtmetis šioje vietoje veikiančios mokyklos takelis toks brangus rašytojai Agnei Lukšytei, kuo Lietuvos kultūrai nusipelnęs Pranas Skardžius ir kiti kraštiečiai.
“Jausčiausi labai nesmagiai, jeigu su ketvirtokais atsisveikinčiau neparodžiusi jiems Vilniaus. Tai jau brangesnė išvyka ir jai pinigus pradedame taupyti nuo mokslo metų pradžios. Todėl dar nebuvo taip, jog kuris nors mokinukas atsiskirtų nuo draugų dėl to, kad tėvai neturi pinigų tokiai pramogai”.
Iškilmingesnėmis progomis ne tik mokytoja N. Letkauskienė, bet ir visi jos auklėtiniai pasipuošia tautiniais drabužiais. Pedagogė tvirtino esanti patenkinta, kad prieš keletą metų su mokinukų mamytėmis pavyko sutarti, jog pasiūdintų jiems uniformas. Šiuos drabužėlius vaikai labai tausoja, visada gražiai su jais atrodo, pasak mokytojos, šviečia vaikų veideliai nuo žmonių pagyrimo, kad jie mandagūs, visus sutiktuosius pasveikina.
Įspūdingiausia tai, kad apie keturiasdešimt miestelio žmonių dalyvauja daugelyje mokyklos programų, kita tiek susirenka ir žiūrovų. Mokytoja nebegalėtų išvardyti, kas ir kiek yra padovanojęs mokyklai gėlių - vien kambarinių per devyniasdešimt vazonėlių. Ji neįsivaizduoja Duonos švenčių be Magdutės Vaičiūnienės gardžios duonutės kepėjos, dalyvavimo, be profesionalios konditerės Reginos Šašytės, kurios pirmoji mokykla buvo Subačiuko pradinė, kepinių, be Stasio Nerlicko, kuris mokykloje ką nors patvarkyti, ją medžio dirbiniais papuošti ateina ir neprašomas, nes tai jo žmonos Genovaitės buvusi mokykla.
N. Letkauskienės nuomone, toks bendruomenės šiltas dėmesys savajai mokyklai, kurioje mokytasi ir proprosenolių, padeda išvengti ir šio laikmečio daugeliui kaimo vietovių bėdos. Subačiaus miestelyje nėra asocialių šeimų, neprižiūrimų, skriaudžiamų vaikų. Čia šeimos, turinčiosir tik minimalias pajamas, įstengia tvarkingai, oriai ir bendruomeniškai gyventi.
Mokytoja Nijolė Letkauskienė labai brangina Subačiaus miestelio žmonių bendruomeniškumą.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 080 883

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]