Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

„Pasikalbosykim“

ANTANO MACKEVIčIAUS POEZIJA BE SUDėTINGų KODų

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2014−05−08

Komentarai2    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Antanas Mackevičius.
AutorÄ—s nuotrauka
Dar gimnazijos metais kurti eiles pradėjęs noriūnietis Antanas Mackevičius tvirtina, kad jo kūryba skirta paprastam žmogui. Poezijoje nėra jokių kodų, sudėtingos eiliavimo technikos – tik nuoširdžios mintys apie gamtą žemę mylinčiam skaitytojui. Aštuntą dešimtį peržengęs vyras jau išleido vieną knygelę. Paruošta ir antroji, tačiau pastaruoju metu poetas nebejaučia didelės kūrybos aistros ir nebeturi tikslo rašyti.

KÅ«rybos nesigÄ—dija

A. Mackevičius gimė 1933 m. balandžio 14 d. Dvaramiškio kaime. Pirmuosius eilėraščius rašyti pradėjo mokydamasis Kupiškio gimnazijoje. Jo kūrybą bendramoksliai galėjo skaityti mokyklos sienlaikraščiuose. O rimčiau poetas pasirodė nuo 1980 metų eilėraščius viešindamas rajono laikraštyje.

„Niekada nebijojau rodyti savo eilėraščių. Žmonės ir dabar prašo rašyti, kviečia į renginius. Būna, kad kas ir pasišaipo, bet tokiems pirma patiems reikėtų prasiskalauti gerkles nuo viso purvo. Man jų nuomonė neįdomi. Aš klausau tik rimtų žmonių kritikos. Dažniausiai sulaukiu tik gerų žodžių apie savo kūrybą“, – sakė pats A. Mackevičius.
Pasak poeto, jo eilėraščiai yra paprasti, liaudiški – be sudėtingų kodų, kad kiekvienas galėtų suprasti. Labiausiai ponas Antanas mėgsta rašyti apie gamtą, bet turi sukūręs ir įvairiausių temų eilėraščių.

Sūnums poezijos neįskiepijo

Jau pusę amžiaus A. Mackevičius gyvena Noriūnuose. 1964 metais jis čia pradėjo dirbti tuometinėje melioracijos įmonėje. Nuo 1994 metų išėjo į pensiją.
Šiuo metu savo bute Antanas gyvena vienas. Prieš 17 metų tapo našliu. Turi du sūnus, jie taip pat gyvena Noriūnuose.

Paklaustas, kaip artimeiji vertina jo kūrybą, vyras nebuvo itin kalbus. Anot jo, šeimos nariams tai šiek tiek juokinga. Bet vyras jų nesmerkia, pats prisipažįsta mažai juos auklėjęs kūrybos linkme. Didesnę įtaką pašnekovo vaikams turėjo mokyklos, tarybinė armija.
A. Mackevičius mano, kad kūrybinę gyslelę galėjo paveldėti iš mamos, kuri taip pat šiek tiek kūrė. Daugiau jo giminėje niekas nerašė.

Eiles sapnuoja

A. Mackevičius 2002 metais išleido pirmąją savo eilėraščių knygelę „Nuo saulėtekio iki saulėlydžio“ (500 egz.). Beveik visas savo knygeles autorius jau išdalijo.
Medžiaga paruošta ir antrajai knygai „Tie skubantys metai“. Tačiau, pasak poeto, toks malonumas brangiai kainuoja. 4–5 tūkst. litų ne jo kišenei, o prašyti pašnekovas teigė nemokantis.
Be to, Antanas prisipažino jau ir nebeturįs tikslo toliau rašyti.
„Dabar nebelabai rašau, trūksta ir laiko, ir sveikatos, ir tikriausiai noro. Juk viskas jau parašyta, pažiūrėkite, kiek eilėraščių, skirtų pavasariui – tūkstančiai. Ką naujo besukursi – reikia ieškoti naujesnio žodžio, naujesnio žvilgsnio“, – gana liūdnai prasitarė A. Mackevičius.
Įkvėpimas šiam kūrėjui – labai svarbus. Dažniausiai jis teigė rašantis sapnuose: „Būna, susapnuoji tokias eiles, kad net ir taisyti nebereikėtų. Jos tik liejasi liejasi. Bet atsikeli ir nieko nebelieka – viskas užsimiršta.“

Eilėraščių kaip malkų nekrauna

Taip pat noriūnietis domisi publicistika – kartais parašo tokių darbų apie svarbius dalykus, politiką ir moralę. Juos anksčiau publikavo „Kupiškėnų minčių“ bei „Atgaivos“ laikraščiuose.
„Reikėtų ir dabar gal kažką panašaus parašyti, tiek visko susikaupę šiandieniniame gyvenime. Bet reikia prisiruošti“, – kalbėjo A. Mackevičius.
Be poezijos ir publicistikos, noriūnietis turi sukurpęs ir scenarijų komedijai. Kadaise jis dėl sveikatos bėdų važinėjo į Likėnų sanatoriją ir ten ligoniams parašė žodžius vaidinimui „Gaidelio pokštai“.

„Kūryba visada buvo mano hobis. Nemoku įmantriai rašyti. Jei ateina gera mintis, tai ir užrašau. O jei specialiai tai daryčiau, tai būtų tik kaip malkas į krūvą gražiai sudėlioti. Nelaikau savęs tikru poetu“, – kukliai save vertino pašnekovas.
Dabar jis mieliau paskaito kitų kūrybą. Mėgsta ir vertina kupiškėnų poeziją. Mūsų krašto poetai, anot jo, visi labai skirtingi, įdomūs ir išradingi.
Tačiau jų aplankyti „Lėvens balsų“ klube, kuriam priklauso ir pats A. Mackevičius, noriūnietis jau nebegali – tam trūksta laiko ir sveikatos.

BÅ«tis

Kas rytÄ… pateka saulÄ—,
Kas rytą išaušta diena...
Keliauja žmogus per pasaulį
Su savo lemtim ir dalia.

Kas vakarą leidžiasi saulė,
Kas vakarą gęsta diena...
Gyvenimas – tartum apgaulė –
Kam laimė, kam sunki našta.

Greit viskas šioj žemėj praeina
Ir dulke pavirsta žmogus,
Turtuolis ar vargšas vienodai išeina –
Kas maža palikęs, kas didžius turtus.

Chrizantemų žieduos skęsta karstas,
Sustingus ramybė vaško veide.
Gyvenimo knygos lapas užverstas,
Nes tokia Aukščiausio Kūrėjo valia.
Mūsų karta sako,
reikia žiūrėti į priekį.
Tai ko gi mes vis atbulai?
Ko ieškom prabėgusiame laike,
Ko nespÄ—jom surasti tenai?

Tėvų duoto gyvenimo vingiais
Mus lydÄ—jo skirtinga dalia,
Laimės paukštę sugauti skubėjom
Jaunystės svajonių širdim kupina.

Buvo mūsų gyvenime visko –
Tokia jau išpuolė mūs kartai dalia,
Tik niekad negeso vilties žiburėlis,
O ašaras šluostė palydovė daina.

Nestabdysim greit bėgančio laiko,
Istorijos rato nepasuksim atgal...
Ko neradom, vėlu jau ieškoti,
Palikim tai savo vaikams.


Skubanti vasara

Apie nuostabų vasaros grožį
Eiles kuria svajingi poetai:
Medum kvepiantis liepų žydėjimas
Toks pat trumpas kaip skubantys metai.
Dangaus mėlis, alsuojantis karščiu,
Oras, virpantis smuiko styga, –
Vasarėlė, žiedais apsibarsčius,
NuskambÄ—s kaip jaunystÄ—s daina.
Pasiliks ilgesys –
kaip išskridus gandrams –
Ir laukimas, kada jie sugrįš.
Nors gyvenime laimės ir būna mažai,
Bet jos laukti suteikia viltis –
Kaip svajonė sulaukt šimto vasarų.
Ilgesys

Iš tų pievų vaikystės gėlėtų,
Iš tavo stebuklingų pasakų šalies
Ateiki tyliai, kad niekas negirdėtų,
Å velniai prigluski man prie peties.

Mes pasėdėsim sodams žydint
Dviese tyliais gegužės vakarais,
Tu rožinį kalbėsi man tylint
Ir bus taip gera, kaip kadais.

Šiandien veltui kartočiau žodžius,
Kuriuos užmiršdavau ištarti tau,
Tik su skausmu pamerksiu puokštę
rožių
Ir pasimelsiu, kad sieloj būt ramiau.

Kokia kalba kas bekalbėtų
Brangiausias žodis liks – MAMA –
Be jo pasaulio būti negalėtų,
Nes motina – tai jo pradžia.

Neužgesinkim meilės savo
motinoms,
Kasdien lai dega ji mūsų širdyse
Dar esančioms ir jau išėjusioms,
Atleisdami ir toms, kurios suklupo
kelyje.


Ant kalnelio


Sustosiu ant savo kalnelio,
Įveikto per metų metus,
MÄ…stysiu, kiek nueita kelio,
Nors grįžti atgal jo nebus.

Neaukštas jisai, nes supiltas
Iš vargo ir džiaugsmo dienų.
Tai mano gyvenimo tiltas,
Kuriuo atsargiau vis einu.

O bėgau, skubėjau į laiką,
Gręžiotis nebuvo kada.
Dabar rankos šviesulį laiko
Sekundėms prišaukti nakčia.

Pabūti dar čia kuo ilgiau –
Troškimas visų, ne vien mano.
Kas laukia paskui – nežinau,
Įminti nieks rakto nerado.

Antanas MACKEVIÄŒIUS



Skaityti komentarus (2)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 085 538

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]