|
|
|
Vėrinys EGZOTIÅ¡KA DOVANA, DUKART PER METUS PAKEIÄIANTI €ŒKAILINIUS€
Jurgita ŽIUKAITĖ |
2006−02−18 |
Voras - vienas prieÅ¡taringiausiai vertinamų gyvių. EgzotiÅ¡ka jo iÅ¡vaizda, įdomus gyvenimo bÅ«das nemažai daliai žmonių kelia siaubÄ…. TaÄiau voras yra ne tik pasibjaurÄ—jimo, bet ir žavÄ—jimosi objektas. KraÅ¡tieÄių mikrorajone gyvenanti Ernesta MelnikaitÄ— augina vorÄ… paukÅ¡tÄ—dÄ… - Brachypelma albopilosum. Kiek neįprastas augintinis, tuolab merginai, tiesa?
“Labai bijau vorųâ€
Erdviame terariume iÅ¡vystu neįprasto dydžio (voras paukÅ¡tÄ—da, matuojant ir jo kojų ilgį, užauga iki 32 cm) juodojo Å¡okolado spalvos puoÅ¡nų plaukuotÄ… vorÄ…, kurio kÅ«nas apaugÄ™s tankiais rausvai auksiniais Å¡ereliais. „Mokslininkai pastebÄ—jo, jog Å¡is voras medžiodamas sugeba užšokti ant pro Å¡alį skrendanÄio paukÅ¡Äio – taip Å¡is gyvis gavo voro paukÅ¡tÄ—dos pavadinimą“, - paaiÅ¡kina Ernesta.
Kaip merginos namuose atsirado toks augintinis? NorÄ—jau klausti, kodÄ—l ji Ä—mÄ—si prižiÅ«rÄ—ti ne Å¡unį ar katÄ™, taÄiau už durų pasigirdÄ™s amsÄ—jimas puikiausiai atsakÄ— į dar neiÅ¡tartÄ… klausimÄ…. Å uo Rintis Äia Å¡eimininkauja jau 4-5 metai. VaikystÄ—je Ernesta laikÄ— žiurkÄ—nus (su Å¡ypsena mergina prisimena, kaip Å¡ie jÄ… iÅ¡gÄ…sdino, už žandų susikiÅ¡Ä™ žirnius), katÄ™. EgzotiÅ¡kasis voras (kuris, pasirodo, yra moteriÅ¡kosios lyties atstovas, vardu ÄŒipsÄ—) E. MelnikaitÄ—s namuose jau dveji metai. Per 17-Ä…jį gimtadienį ÄŒipsÄ™ Ernesta gavo dovanų iÅ¡ savo draugo. Tokios originalios dovanos motyvas - Å¡is gauruotas gyvis savo Å¡eimininkei turÄ—jo padÄ—ti įveikti vorų baimÄ™. „Labai bijau vorų. ÄŒipsÄ—s nesu paÄ—musi į rankas, be to, neįgudusiems tai daryti ir nepatariama“, - sakÄ— KupiÅ¡kio Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus gimnazijos 4Gc klasÄ—je besimokanti mergina. EgzotiÅ¡kÄ… vorÄ… globojanti Ernesta prisipažįsta, jog kur nors kamputyje iÅ¡vydus voriukÄ… vis dar nejauku.
E. MelnikaitÄ— pasakojo, jog jos ÄŒipsÄ— mÄ—gsta Å¡iltÄ… ir drÄ—gnÄ… gyvenimÄ…. Terariume - specialus pagrindas iÅ¡ kokoso durpių substrato ir drÄ—gnos žemÄ—s. VasarÄ… jÄ… tenka nuolat drÄ—kinti. VorÄ— turi iÅ¡sikasusi urvÄ…, o kelmelis terariume – ne tik ÄŒipsÄ—s bÅ«sto puoÅ¡mena, bet ir puiki slÄ—ptuvÄ—. „KeiÄiant žemes terariume vorÄ™ tenka įstumti į dėžutÄ™. Nenorom, bet tupi“, - sakÄ— Ernesta.
Žiemą, kai šaltesni orai, mergina įjungia šalia terariumo pastatytą stalinę lempą. Čipsė netrunka įsikurti prie sušilusio stiklo. Ateityje gimnazistė planuoja įsigyti termokabelį, šildantį terariumo dugną.
Maistas keliauja iš sostinės
VorÄ—s Å¡eimininkÄ— literatÅ«ros apie savo augintinÄ™ paieÅ¡ko bibliotekoje, žinių gauna per televizijÄ… žiÅ«rÄ—dama laidas apie gyvÅ«nijÄ…. Ernestos bibliotekoje rastoje informacijoje teigiama, jog voras paukÅ¡tÄ—da - idealiai tinkas auginti pradedanÄiam terarininkui, nes yra ne tik įspÅ«dingos iÅ¡vaizdos, stambus, bet ir ramus. Pasak merginos, jos augintinis nelabai mÄ—gsta triukÅ¡mo. Ramaus temperamento ÄŒipsÄ—s veikla paprastai apsiriboja minimaliais veiksmais: maitinasi, pina voratinklius, kasa urvelius, vaikÅ¡to po terariumÄ….
Vorai minta pusiau skystu maistu: įšvirkÅ¡Äia aukai virÅ¡kinamojo fermento, vÄ—liau siurbia. Po ÄŒipsÄ—s pasmaguriavimo iÅ¡ terariumo iÅ¡imamas tik aukos kevalas. VorÄ— paukÅ¡tÄ—da minta svirpliukais, vikÅ¡rais, žiogais, skÄ—riais. VasarÄ… jų prigaudo Ernestos brolis, o Å¡altuoju metų laiku ÄŒipsÄ— mÄ—gaujasi kirmÄ—laitÄ—mis (jos sukasa terariumo žemÄ™), kurių pirkti tenka vykti į Vilniaus zooparduotuves, kadangi Panevėžyje jomis neprekiaujama. Å iaip vorams rekomenduojama duoti keletÄ… laÅ¡elių vandens, maitinti tokio dydžio vabzdžiais, kokio yra pats voras. E. MelnikaitÄ—s vorÄ— vandens gauna iÅ¡ suÅ¡lapintos vatos.
MaistÄ… gimnazistÄ—s augintinÄ— kaupia „užpakalyje“. Ernesta žino - jei ÄŒipsÄ—s pilvelis iÅ¡pampÄ™s, žvilgantis – vorÄ— soti, jauÄiasi gerai. Jei pilvelis pradeda raukÅ¡lÄ—tis, skubiai ieÅ¡koma kokio nors maisto. Kartais per savaitÄ™ vorei paukÅ¡tÄ—dai užtenka viena vabalo, o kartais per dienÄ… ji susmaližiauja 2-3 žiogus. Jai, dar kiek paaugus, Ernesta ketina pasiÅ«lyti (kaip yra skaiÄiusi) tik gimusių, dar neplaukuotų pelyÄių. Mergina sakÄ— girdÄ—jusi, jog tokiems vorams galima duoti ir nedidukų mÄ—sos gabaliukų, taÄiau jos ÄŒipsÄ— tokio raciono dar nÄ—ra iÅ¡bandžiusi. Ä®domu stebÄ—ti, pasak Ernestos, kaip vorÄ— sÄ—lina prie žiogų. TaÄiau jei yra iÅ¡alkusi – prie aukos puola iÅ¡kart.
„Šie vorai lengvai poruojami. Patinai 1,5–2 m. poruojasi su 2-3 m. amžiaus patelÄ—mis, kurios padeda 500 kiauÅ¡inÄ—lių, iÅ¡ kurių per 10-11 savaiÄių gali iÅ¡siristi jaunikliai“, - raÅ¡oma Ernestos apie vorus paukÅ¡tÄ—das sukauptoje informacijoje. Kol kas apie ÄŒipsÄ—s giminÄ—s pratÄ™simÄ… mergina sakÄ— negalvojanti.
Pažeidžiamas ir jautrus
Kad ir koks patogus bÅ«tų voro egzoskeletas, jo savininkas anksÄiau ar vÄ—liau jį iÅ¡auga. PaukÅ¡tÄ—dos egzoskeletas negali temptis nei į ilgį, nei į plotį, tad Å«gtelÄ—jÄ™s voras keiÄia jį į naujÄ…, kuris pradeda vystytis tebesant senajam. Pats nÄ—rimosi procesas yra gana ilgas bei sudÄ—tingas, galintis suklaidinti nepatyrusį augintojÄ…. Suaugusiam vorui visas procesas trunka apie metus laiko, kurio didžiÄ…jÄ… dalį sudaro tarpinÄ— (tarp nÄ—rimosi) stadija. Apie artÄ—jantį nÄ—rimÄ…si nesunku sprÄ™sti iÅ¡ elgesio - voras atsisako maisto, apipina urvelio angÄ…. Å ios apraiÅ¡kos pastebimos likus porai savaiÄių iki nÄ—rimosi. ÄŒipsÄ— neriasi atsigulusi ant nugaros (pirmÄ… sykį tai iÅ¡vydusi Ernesta buvo iÅ¡sigandusi, jog jos augintinÄ— jau skaiÄiuoja paskutines savo gyvenimo minutes). Senasis skeletas, minkÅ¡tÄ—damas Å¡onuose ir centre, tarsi prasiskleidžia, atsiverdamas ir iÅ¡leisdamas nauju egzoskeletu pasipuoÅ¡usį vorÄ…. Pasak E. MelnikaitÄ—s, jos vorÄ— iÅ¡sineria per keletÄ… valandų. VisiÅ¡kai atsivÄ—rus senajam skeletui, egzotiÅ¡kasis augintinis neskuba pasiÅ¡alinti, kurį laikÄ… ilsisi gulÄ—damas ant nugaros. AtsistojÄ™s po nÄ—rimosi jis atrodo ypaÄ gražus, taÄiau, iÅ¡lindÄ™s iÅ¡ gauruotų “kailiniųâ€, - labai pažeidžiamas. Nei nÄ—rimosi metu, nei po jo voro negalima imti į rankas, ar juo labiau, bandyti jam “padÄ—ti“.
Ramus, bet nenuobodus
Čipsė neriasi apie du kartus per metus. Likusio skeleto Ernesta neišmeta. Atidžiai jį apžiūrint galima gerai išstudijuoti voro sandarą, be to, Čipsės išnara – gražus ir originalus suvenyras.
Iš entuziastingo Ernestos pasakojimo galima susidaryti įspūdį, jog Čipsės auginimas - tikrai įdomus ir nenuobodus užsiėmimas, tuo labiau kad augintinė nereikalauja ypatingos priežiūros bei nuolatinio dėmesio. Turint laiko ir noro, galima stebėti, kaip gauruotasis gyvis maitinasi, kasa urvelius, neriasi. O jei laiko nėra, – tiesiog pamaitinti, patikrinti drėgmę ir palikti augintinį ramybėje, dėl ko jis tikrai nepyksta.
Ernesta - abiturientė. Smalsauju, koks likimas laukia Čipsės, kai jos šeimininkė išvyks studijuoti. Gimnazistė net neabejoja, jog jos vorė paukštėda keliaus kartu su ja.
Galima drąsiai teigti: bent kartą iš arti pamatęs tokį gyvį žmogus ilgai jo nepamirš. Nors ir gyvena šalia žmogaus, voras išlieka nenuspėjama, mįslinga būtybė. Tikintieji prietaru, jog šis gyvis neša laimę, palikite vonios kambaryje ar kitoje šiltoje buto ar namo vietelėje įsitaisiusį voriuką ir būkite laimingi...
Skaityti komentarus (2)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
