Su Genovaite DruÄkute apie rajono Å¡iokiadienius galima Å¡nekuÄiuotis tarsi su nuolatine KupiÅ¡kio gyventoja, nors ji jau treÄiÄ… deÅ¡imtmetį tik vieÅ¡nia gimtinÄ—je. TaÄiau kaskart prisÄ—danti prie “KupiÅ¡kÄ—nų minÄių†laikraÅ¡Äio pluoÅ¡telio.
Nuo iÅ¡vykimo į sostinÄ™ gyventi ji rÅ«pinosi, kad Å¡is laikraÅ¡tis bÅ«tų pristatomas jos mamai į namus. Pastaruoju metu G. DruÄkutÄ— kas savaitgalį atvyksta iÅ¡ Vilniaus aplankyti pasiligojusio jai brangiausio žmogaus ir užsuka į redakcijÄ… pasiimti laikraÅ¡Äių.
Mintis paÅ¡nekinti tokiÄ… mielÄ… vieÅ¡niÄ… buvo su tam tikru iÅ¡skaiÄiavimu: ji apie mus visus žino daug, o mes apie jÄ… - nieko. Netruko paaiÅ¡kÄ—ti, jog pristatyti jÄ… kraÅ¡tieÄiams yra net svarbi proga - artÄ—ja jubiliejinis gimtadienis. IÅ¡ SalomÄ—jos NÄ—ries gatvelÄ—s Keliolika minuÄių panirstame į mokslininkÄ—s praeitį.
Jos tÄ—vai - GenovaitÄ— KoplÅ«naitÄ— ir Jonas DruÄkus - rokiÅ¡kÄ—nai, 1955 metais įsikÅ«rÄ™ SalomÄ—jos NÄ—ries gatvelÄ—je KupiÅ¡kyje. NamukÄ… rentÄ— pats tÄ—vas, Genovaitei visam gyvenimui iÅ¡liko gerai prikÅ«rentos krosnies skleidžiamos Å¡ilumos pajauta. Jos Äia visada bÅ«davo užtektinai, kol įstengÄ— tuo pasirÅ«pinti mama.
Po tÄ—vo ankstyvos mirties Äia gyveno trys moterys: mama, moÄiutÄ— SalomÄ—ja KoplÅ«nienÄ— ir ji, GenovaitÄ—.
Ji sako, kad moÄiutÄ— buvo ne tik nepavargstanti pasakotoja, bet ir dainininkÄ—. “Gal iÅ¡ jos ir aÅ¡ paveldÄ—jau didelį norÄ… bendrauti su aplinkiniais, nepavargti nuo Å¡nekÄ—jimo, atvirai iÅ¡sakyti savo mintis. Ä®pratau ir kito žmogaus kantriai klausytisâ€, - samprotavo mano paÅ¡nekovÄ—.
Jų, trijų moterų, gyvenimas, buvo net savitesnis. G. DruÄkutÄ— prisiminÄ— laikmetį, kai miestelÄ—nÄ—s vargdavo eilÄ—se parduotuvÄ—se ir tempdavo krepÅ¡ius maisto. TurÄ—davo kÄ… pavalgyti ir jos, taÄiau sunkiausi neÅ¡uliai bÅ«davo ne iÅ¡ parduotuvÄ—s, o iÅ¡ bibliotekos. Mama labai mÄ—go skaityti knygas, tai dukra stengÄ—si nuo jos neatsilikti. IÅ¡ pasikalbÄ—jimų su moÄiute ir mama Genovaitei įsiminÄ™s toks palyginimas: kiekvienam žmogui yra padengti du stalai: kasdienio maisto ir dvasiai bÅ«tino. Prie kurio iÅ¡ jų ilgiau sÄ—dÄ—ti įprasi, toks ir bus tavo gyvenimas.
Skaito ir senÄ…ja prancÅ«zų kalba Filologijos mokslų daktarÄ— doc. G. DruÄkutÄ— sakÄ—, jog yra pasirinkusi ne kalbininkÄ—s, o prancÅ«zų literaÅ«ros mokslininkÄ—s keliÄ…. Ir jos paskaitos, žinoma, prancÅ«zų kalba.
Pasirinktieji literatūros kursai - kuo įvairiausių temų. Pavyzdžiui, viduramžių ir renesanso laikotarpių literatūra, epochų, kai dar buvo rašoma senąja prancūzų kalba. Jąją mokslininkei yra tekę nemažai skaityti tekstų.
ParuoÅ¡ti atitinkamo laikotarpio literatÅ«ros studijÄ…, pasak G. DruÄkutÄ—s, jai labai malonus kÅ«rybinis darbas. Apskritai ji savo užsiÄ—mimus net vengia vadinti darbu. Paskaitos, vertimai, vadovavimas bakalaurų, magistrų moksliniams darbams - tai yra jos gyvenimo bÅ«das.
KupiÅ¡kÄ—nei teko patirti, kaip jos pateikiamÄ… literatÅ«ros analizÄ™ vertina studentai prancÅ«zai, belgai, kanadieÄiai, senegalai. Jos manymu, jaunimui visiÅ¡kai nesvarbu, kokios tautybÄ—s ir iÅ¡ kokios Å¡alies žmogus stovi prieÅ¡ auditorijÄ…. Jiems svarbu, kad yra tarpusavio ryÅ¡ys ir galima atvira diskusija.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.