Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

VALDANČIOJI DAUGUMA SUSILAUKĖ KONSERVATORIAUS PAGIRIAMOJO ŽODŽIO

Banguolė ALEKNIENĖ

2004−03−27 0

Praėjusį ketvirtadienį pradėdamas rajono tarybos posėdį meras Leonas Apšega pagarsino Vyriausiosios rinkimų komisijos šių metų kovo 23 d. sprendimą, kuriuo patenkintas mūsų rajono Tarybos nario Petro Čepulio, išrinkto pagal Liberalų partijos sąrašą, prašymas nutraukti jo įgaliojimus ir suteikti šie įgaliojimai jo partijos kolegei, darbo biržos direktorei Genei Zulonienei. Tądien ji posėdyje nedalyvavo, nes vieši Danijoje. Tad dabar rajono Taryboje iš 25 narių bus jau penkios moterys. P.Čepulis išvyko dirbti į Vilnių.
Iš viso buvo svarstyti 35 klausimai.
Jau turime savo “petilietką„
Posėdyje Lietuvos regioninių tyrimų instituto direktorius Antanas Alvikas ir projektų vadovai Jurgita Bruneckienė bei Andrius Zuoza pristatė parengtą Kupiškio rajono plėtros iki 2010 metų strateginį planą. Jis buvo patvirtintas. Tokius planus, kurie yra būtini norint gauti Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, jau turi du trečdaliai šalies rajonų. Šiam planui įgyvendinti reikėtų 300 milijonų litų. Iš šios sumos Savivaldybė turėtų skirti 6 proc., lėšų, iš Nacionalinio biudžeto investicijos turėtų sudaryti 21 proc., ES lėšos – 59 proc., privatus kapitalas – 14 proc.
Tarybos narys Valentinas Beinoris pateikė savo apytikrius apskaičiavimus, jog iš Savivaldybės biudžeto pagal pateiktus duomenis reikėtų šio plano įgyvendinimui skirti po 4 mln. litų. Ar tai realiai įmanoma?
L. Apšega paaiškino, kad visko, kas yra tame plane, įvykdyti neįmanoma. Tai maksimali programa, kad neiškiltų keblumų gaunant vienam ar kitam objektui ES finansavimą. Nepatekę į strateginį planą sumanymai, kokie jie bebūtų puikūs, nesulauks europinio finansavimo. Mūsų Savivaldybė nėra prasiskolinusi, ji dar turi 2 mln. skolinimosi limitą. Tačiau yra nemažai skolose skendinčių rajonų. Tad turės savivaldybes finansiškai paremti ir valstybė, kad šis procesas pajudėtų.
Pasak V. Beinorio, sėkmė priklausys, kaip rajoną reklamuosime, kaip pritrauksime investicijas. J. Bruneckienė pritarė šioms mintims ir pareiškė, jog apie Kupiškį tikrai stinga platesnės informacijos.
Buvęs rajono architektas Algis Šilinis pareiškė pastabų, kad strateginiame plane mažoka dėmesio vandentvarkai. Reikėtų sureguliuoti Kupos ir Lėvens vandens nuotėkį. Šios upės puikiausiai tiktų vystyti turizmą. Architekto mintims pritarta. Jis įsipareigojo parengti atitinkamą projektą.
Pristigo pinigų tik apšvietimui į Pyragius
Tarybos narys V. Beinoris siūlė skirti lėšų ne tik Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštės apšvietimo tinklų rekonstrukcijai, bet imti ją tvarkyti kompleksiškai. Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis paaiškino, kad anksčiau buvo pakeisti šviestuvai, o dabar čia reikia perkloti kabelius. L. Apšega užtikrino, jog kabeliai nepadarys žalos aikštės plytelėms, nes daugiausia kasinėjama bus vejose. Ateityje yra numatyta šioje aikštėje pakeisti ir plyteles.
V. Mockus prašė lėšų sportiniam inventoriui atnaujinti, nes jaunimas jau būriuojasi aikštelėse ir kiemuose. Daug kur krepšinio stovai be lankų, tinklelių. Jo minčiai pritarta. Tam nuspręsta skirti 9 tūkst. litų. Šis Tarybos narys taip pat domėjosi Kupos pradinės mokyklos stadiono įrengimo reikalais. Jam atsakyta, kad šis klausimas kol kas nėra svarstomas, tačiau neužmirštas.
Tarybos narė Milda Narmontienė buvo susirūpinusi, kad neapšviestas kelio ruožas nuo Vytauto g. pabaigos iki Pyragių ežero. Tamsoje žmonėms sudėtinga parsigauti namo iš ten dažnai vasarą vykstančių renginių. Ten visai policijos pašonėje buvo sumuštas jaunuolis. Aklina tamsa neleido pareigūnams pastebėti šio smurto. Galbūt taupumo sumetimais ten galima būtų apšvietimą įjungti nors per renginius. Be to, reikėtų sutvarkyti dviračių taką šiame ruože. Jis iškylotas medžių šaknų, dviračiu beveik neįmanoma važiuoti.
L. Apšega sakė, jog apšvietimo įrengimui Pyragių ežero link reikėtų tiesti naują elektros perdavimo liniją, kuri atsieitų apie 80 tūkst. litų. Kol kas šiam sumanymui negalima pritarti kadangi dar yra neapšviestų miesto gatvių ir gyvenviečių. Problemą gal išspręstų budinčios renginiuose gausesnės policijos pajėgos. (Jeigu ką nors sugebės tvarkdariai tamsoje pamatyti. - (Aut. pastaba.) Tačiau meras pažadėjo dviratininkų tako remonto darbus įtraukti į projektą, kuriame numatytas asfalto tiesimas į Kuosėnų kaimą.
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos šiems metams mūsų rajonui skirta 1 mln. 216 tūkst litų. Daugiau nei pusė šių lėšų atiteks kaimo kelių remontui ir priežiūrai. Numatyta jų čia iš viso sutvarkyti 840 km 620 m ilgio. Konservatorius V. Mockus, pamatęs šiuos skaičius, neištvėrė savo frakcijos vardu nepagyręs valdančiosios valstiečių daugumos, kuri anot jo, pagaliau padidino kaimo kelių finansavimą ir pateisina savo partijos pavadinimą. L. Apšega padėkojo už tokius opozicijos atstovo žodžius ir pridūrė, jog kaimo keliai išties kritiškos būklės.
Kryželis komisarui
Nuspręsta skirti 22 500 Lt Kupiškio rajono policijos komisariato vykdomai narkotikų vartojimo prevencijos programai finansuoti. Taip pat rajono policijos komisariatas įpareigotas apie šios programos vykdymą informuoti rajono Tarybą kas ketvirtį.
L. Apšega sakė, kad reikėtų skirti tik 15500 Lt, nes jau šiai programai yra anksčiau skirta 7 tūkst. litų. V. Mockus padėkojo, kad šis klausimas buvo įtrauktas į darbotvarkę. Jį inicijavo kultūros, švietimo, sporto ir teisėsaugos komitetas, kai jo posėdyje rajono policijos komisariato viršininkas Anatolijus Krestovas pasakė, jog lėšų stygius trukdo demaskuoti prekiaujančius narkotikais. Dabar svarbiausia, kad pareigūnai reguliariai parodytų, kas pagerėjo tuo klausimu.V. Mockus pareiškė, kad nebūtų iškilę problemos, ką kas pasakė (paskui spaudos konferencijoje paneigė) apie narkotikų platinimą rajone, jei komiteto posėdžiai būtų protokoluojami. Tai turėtų atlikti kažkas iš Savivaldybės administracijos. Tuomet galima būtų patikrinti, kas kalbėta, ir neliktų jokių dviprasmybių. (Visgi šio komiteto nariai, posėdžiavę Tarybos posėdžio išvakarėse, patvirtino, kad frazė apie įtakingus rajono žmones, bandančius užsiiminėti narkotikų platinimu, tame jų posėdyje, kai dalyvavo policijos pareigūnai, nuskambėjusi. - Aut. pastaba)
L. Apšega pareiškė, kad komiteto pirmininkas turi paprašyti, kad būtų protokoluojama. Kanceliarijos skyriaus vedėja Snieguolė Buzienė atsakė, jog visiems komitetams, kurie kviečia, protokoluojanti.
Tarybos narys ir šio komiteto pirmininkas Jonas Blaževičius pareiškė, kad jų posėdžiai yra protokoluojami, bet ne stenografuojami. V. Mockus nesutiko, kad galima vadinti protokolu tai, kas užrašoma parėjus namo. L. Apšega nutraukė šias diskusijas tardamas, kaip buvo, taip buvo.
V. Mockus pasiūlė nesuplakti anksčiau skirtų pinigų su dabar siūloma suma, nes narkomanija – svarbi problema. Mums reikia rezultato. Jam pritarė Tarybos narys Gintautas Mockus. Anot jo, jei nors vieną žmogų pasiseks ištraukti iš narkomanijos liūno, bus gerai. Todėl reikia surasti papildomų lėšų grynai šiai programai paremti. L. Apšega nuogąstavo, kad narkomanijos prevencija ne vienų kupiškėnų jėgoms. Skirdami papildomai šiam darbui pinigų, uždedam tam tikrą kryželį nešti komisarui.
Nauji šeimininkai
Nuspręsta perduoti 10-ties metų laikotarpiui patalpas (I a.) pasate B. Žekonio g. 2, Kupiškyje, Lietuvos invalidų draugijos Kupiškio rajono skyriaus veiklai, o antrąjį šio pastato aukštą – Karo prievolės administravimo tarnybai prie Krašto apsaugos ministerijos Panevėžio karo prievolės centrui administracinei veiklai.
Vėliau pastaroji tarnyba išsikels kitur, ir visas pastatas liks invalidų draugijos poreikiams. Pasak šios organizacijos pirmininkės Bronės Kaleinikovienės, pastatą jau apžiūrėjo specialistai. Jo remontui pati organizacija skirs lėšų. Jų reikia apie 300 tūkst. litų. Pradžiai bus panaudota 50 tūkst. Invalidams viduje bus įrengtas keltuvas. Gauti lėšų tikimasi ir iš projektų.
Galbūt greitu laiku atgis buvęs administracinis RSO pastatas. Taryba nusprendė atleisti Norvegijos firmą SUNNTEX AS, įsigijus nekilnojamąjį turtą Kasnavos g. 2 , Kupiškyje, nuo žemės nuomos mokesčio ir nekilnojamojo turto mokesčio 5-eriems metams.
V. Beinoris papasakojo, kad ši norvegų firma jau ne vienerius metus Lietuvoje vysto gamybą. Vienas iš jos savininkų nusipirko sodybą jo kaimynystėje prie Kupiškio marių. Padėjęs naujajam kaimynui vertėjauti, aprodęs RSO pastatą. Verslininkas juo susidomėjęs, su savininkais jau suderėta kaina. Čia planuojama atidaryti 20 darbo vietų medžio dirbinių cechą ir produkciją eksportuoti į Norvegiją. Dar apie 50 kupiškėnų galėtų įsidarbinti vilnos gaminių ceche.
Naujieji savininkai jau ketina pradėti keisti langus, o nuo gegužės užsiimti gamyba. Tarybos sprendimas dėl mokestinių lengvatų jiems svarbus planuojant savo pinigus, užsitikrinant šiokių tokių garantijų.
Nauja tarnyba
Nuspręsta, kad nuo 2004 m. rugsėjo 1 d. bus įkurta ir pradės veikti Kupiškio rajono pedagoginė psichologinė tarnyba. Patvirtinti jos nuostatai, struktūra ir etatai, įsikūrimo sąmata.
Patalpos tarnybai numatytos gimnazijos bendrabutyje. Pasak Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjo Vido Vilimo, Kupiškio rajono ugdymo įstaigose 2002-2003 mokslo metais mokėsi 881 specialių poreikių moksleivis. Iš jų 640 turėjo kalbos sutrikimų. 2003-2004 mokslo metais specialių poreikių moksleivių buvo 898. Iš jų 670 turėjo kalbos sutrikimų. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose atitinkamai buvo 54 ir 53 kalbos ir komunikacijos sutrikimų turintys vaikai. Miesto mokyklose bei darželiuose, Skapiškio ir Subačiaus vidurinėse mokyklose logopedai dirba. Vienuolikoje rajono mokyklų, kuriose mokosi 300 specialių poreikių vaikų, reali logopedo pagalba nėra teikiama.
Pamažu šioje tarnyboje be direktoriaus turėtų dirbti specialusis pedagogas, du logopedai, psichologas ir gydytojas neurologas.
Šie specialistai nustatys asmens pedagoginės ir psichologinės problemos esmę, pagrindinius jos bruožus ir priežastis, parinks ir rekomenduos optimaliausias sąlygas korekcijai, ugdymui, konsultuos tėvus, pedagogus. Visgi L. Apšega pripažino, kad šios tarnybos įkūrimas yra iš aukščiau numesta direktyva, kadangi Švietimo įstatyme numatyta, jog tokios tarnybos privalo būti kiekviename rajone.