|
|
|
Vėrinys APIE DRAUGUS, MATEMATIKÄ… IR ALIASKÄ…
Vilija Morkūnaitė |
2006−01−28 |
Pokalbis su Nerijumi Uldukiu.
Kiek jau metų, Nerijau, praėjo kai baigei „gimtąją“ mokyklą?
AÅ¡ dabar ketvirtame kurse, tai keturi metai, ko gero.
Ar gali visiems viešai prisipažinti, ką veiki: kur mokaisi, kokius mokslus „kremti“ ir kuo „patapsi“ kai visa tai baigsi?
Šiuo metu esu Klaipėdos universiteto menų fakulteto režisūros katedros studentas. Mano specialybė – renginių režisūra, vadinasi, kai kitais metais mokslus baigsiu būsiu diplomuotas renginių režisierius.
Iš turimos mokslų ir gyvenimo patirties kaip galėtum pasakyti – pataikei į dešimtuką, tai tavo vieta ar jautiesi apsirikęs?
Manau, kad pataikiau. Nors paÄioje pradžioje, aiÅ¡ku, visaip galvojau. Bet dabar, kai iÅ¡einu ir į „platesnius vandenis“ ( drauge su draugais darome įvairiausius vakarÄ—lius firmoms), galvoju, kad pataikiau. Supratau, kad iÅ¡ to, ko mokiausi, galima ir užsidirbti ir „kaifą“ pajusti.
Tai tavo specialybÄ— gana perspektyvi?
Taip. Jeigu man nepavyks didelio meno daryti, tai žinau, kad rasiu savo vietą kitur. Juk dabar turtingi žmonės nebenori švęsti gimtadienių, Kalėdų, Naujųjų metų ar kitų progų paprastai – susėsti prie stalo, valgyti ir gerti. Visi nori atrakcijų, įvairiausių pramogų, tai aš manau, kad ateityje poreikis tokiems specialistams kaip aš tik didės.
Ar įsivaizduoji save dirbantį provincijoje?
Na...KupiÅ¡kyje aÅ¡ norÄ—Äiau pasilikti vien dÄ—l to, kad Äia gyvena mano tÄ—vai ir Äia mano gimtinÄ—, bet KupiÅ¡kyje aÅ¡ nematau perspektyvų. ÄŒia aÅ¡ neuždirbÄiau tiek, kiek didžiuosiuose miestuose, tai ir neplanuoju sugrįžti. Na, nebent senatvÄ—je. Jaunam žmogui KupiÅ¡kyje nÄ—ra kÄ… veikti, trÅ«ksta pramogų, galų gale, trÅ«ksta ir draugų, kuriuos pažinojau, nes visi iÅ¡sivažinÄ—jÄ™. KlaipÄ—doje visai kitaip: turiu bÅ«rį biÄiulių, su kuriais drauge dirbame, tad bÅ«tų gaila viskÄ… mesti ir iÅ¡važiuoti kitur. Žinoma, kai esu ten, labai pasiilgstu KupiÅ¡kio, bet pabÅ«nu Äia pora dienų ir jau norisi važiuoti atgal.
Supratau, Nerijau, kad ir KlaipÄ—da ir jos universitetas jau tapo tavo antraisiais namais. Kokius uostamiesÄio universiteto privalumus iÅ¡skirtum?
Net nežinau. Man didžiausias privalumas buvo, kad matematikos nėra mano specialybėj. O šiaip.....
Na, jeigu žmogų traukia visokie menai, tai tikrai Äia yra kÄ… pasirinkti ir kÄ… veikti. Turime puikų, naujai suremontuotÄ… mokomÄ…jį teatrÄ…. Jame vyksta daug studentiÅ¡kų renginių. Bet – jei man dabar reikÄ—tų rinktis, kur stoti, tai gal ir nebestoÄiau Äia, nes po viso to, kÄ… jau patyriau praktikoje, supratau, kad paprasÄiausiai bÅ«tų gaila laiko. Gal ir negražiai dabar pasakysiu, bet kai kurių dalykų mokymas yra pasenÄ™s, į paskaitas eiti net neverta. Žinoma, visada reikia mokÄ—ti atsirinkti ir imti tai, kas yra duodama gero.
Ar Klaipėdos studentai kaip nors reagavo į Vilniaus studentų inicijuotą protestą dėl mokymo kokybės ir kitų studentiškų problemų?
IÅ¡ esmÄ—s iÅ¡keltom problemom pritariu, bet dÄ—l tų streikų, ......tai esu Å¡iek tiek pasyvokas. AÅ¡ manau, kad norint pagerinti mokymo kokybÄ™, reikia siekti, kad į aukÅ¡tÄ…sias mokyklas ateitų daugiau jaunų, kvalifikuotų dÄ—stytojų. Bet Äia iÅ¡kyla kita problema – niekas nenori aukÅ¡tojoje mokykloje dirbti, nes darbas labai menkai apmokamas.
Kokie santykiai tarp dėstytojų ir studentų? Pamenu mano laikais jie buvo labai demokratiški, Klaipėda išsiskirdavo iš viso aukštųjų mokyklų spektro. Pavyzdžiui, valgykloje nebuvo ryškaus atskyrimo, kur dėstytojų valgymo zona ( stalai su staltiesėm) ir kur studentų
( savaime aiÅ¡ku, stalai be staltiesių). DÄ—stytojai ir studentai drauge parÅ«kydavo tualete, tame paÄiame bendrabutyje gyveno ir pan. O kaip dabar?
Santykiai geri, nes dėstytojai kaip žmonės yra tikrai šaunūs, bet ne kaip dėstytojai. Mano specialybės visų kursų studentai esam tiesiog kaip sesės ir broliai, vieni kitus pažįstam ir artimai bendraujam. Kitose specialybėse gal santykiai ir šaltesni, nes studentų ten žymiai daugiau.
Gerai, Nerijau, metam šonan visus mokslus ir prisiminkim malonesnius momentus – ogi tavo didžiąsias vasaros atostogas. Kur buvai ir kaip ten patekai?
Pirmiausia – vasarÄ… aÅ¡ visai neatostogavau, o labai smarkiai dirbau. Veikia tokios studentų darbo programos „Work and travel“. BÅ«damas antrame, treÄiame kurse studentas gali jose dalyvauti: sumokÄ—ti nemažus pinigus ir iÅ¡važiuoti į Jungtines Amerikos Valstijas. KÄ… aÅ¡ ir padariau. Taip atsidÅ«riau Aliaskoje, kur labai smarkiai dirbau. Å iose darbo programose gali dalyvauti visi dieninio skyriaus studentai. Kaip jau minÄ—jau – reikia sumokÄ—ti tam tikrÄ… sumÄ… pinigų, mokÄ—ti anglų kalbÄ… ir turÄ—ti motyvacijÄ… sugrįžti į LietuvÄ…. Popierizmo, tiesa, yra labai daug. Reikia pildyti galybÄ™ visokių formų, pateikti savo gyvenimo apraÅ¡ymÄ… ir pan.
Galų gale visas kliūtis įveikei irt atsiradai Aliaskoje. Kur ir ką dirbai?
Dirbau didžiausiame Aliaskos mieste Anchoridže, garsiame visam pasaulyje „Hiltono“ viešbutyje kambarių tvarkymo tarnyboje. Su manimi dirbo dar trys lietuviai ir kiti studentai iš Rusijos, Čekijos, Slovakijos, Bulgarijos. Visi jie atvyko tokiu pat būdu kaip aš.
Papasakok šiek tiek apie patį miestą.
Anchoridžas nÄ—ra labai didelis miestas, gal toks kaip KlaipÄ—da, bet jo iÅ¡sidÄ—stymas labai keistas. Yra taip vadinamas senamiestis, kuriam gal koks 50 metų, miesto centras, o toliau plyti privaÄių namų kvartalai. NÄ—ra tokių daugiabuÄių kaip pas mus. IÅ¡ visų pusių matosi kalnai, didžiuliai vandens masyvai. MaÄiau galybÄ™ įvairiausių paukÅ¡Äių, netgi baltÄ…jį erelį. Pagavau laÅ¡iÅ¡Ä…. PirmÄ… kartÄ… gyvenime.
Lašišų žvejyba mokamas malonumas ar tereikia turėti meškerę ir gali žvejoti, kur nori?
Yra simbolinis mokestis. Leidimas žvejoti dviem dienom kainuoja tik 10 dolerių. Na, o daugiau – tereikia turėti meškerę, guminius batus, įsibrendi į upę ir žvejoji.
Ar žvejyba ten populiari pramoga?
Labai. Privažiuoja labai daug turistų. Būna taip, kad upėje nėra vietos, kur atsistot, o meškerės kas antru užmetimu susipina.
Ar turÄ—jai galimybÄ™ pakeliauti po miesto apylinkes plaÄiau?
Žinoma, galimybÄ— buvo, bet Äia jau reikÄ—jo sprÄ™sti, ko labiau nori – keliauti ar užsidirbti. Teko dalyvauti viename kruize. Plaukdamas laivu, maÄiau banginius, jÅ«rų liÅ«tus, besiilsinÄius ant uolų, daugybÄ™ paukÅ¡Äių. Aliaskoje labai saugoma gamta. Kas 50 metrų iÅ¡dÄ—styti stendai su užraÅ¡u „NeterÅ¡k Aliaskos“, bet ir patys žmonÄ—s elgiasi atitinkamai. Kempinge jokios Å¡iukÅ¡lÄ—s nerasi. Viskas, kÄ… galima sudeginti, yra sudeginama, o visa kita iÅ¡sivežama, bet nenumetama Äia pat. Visur idealiai Å¡varu. Å tai, Lietuvoj iÅ¡važiuoji ir matai didžiulius plotus iÅ¡kirstų miÅ¡kų, ten – nieko panaÅ¡aus. Atrodo, kad saugomas kiekvienas medelis.Turistų Aliaskoje labai daug, nes yra visos sÄ…lygos tiek vasaros, tiek žiemos aktyviam poilsiui. VasarÄ… dauguma žvejoja, kopia į kalnus, žiemÄ… – slidinÄ—ja. Turistais labai rÅ«pinamasi. Yra daug gražių apžvalgos aikÅ¡telių.
Sugrįžkim prie tavo darbo dienos, kaip ji atrodė?
AÅ¡ dirbau dvejuose darbuose. DarbÄ… pradÄ—davau vienuoliktÄ… vakare – vieÅ¡butyje tvarkydavau kambarius iki septintos ryto. Tada turÄ—davau vienÄ… valandÄ… laisvo laiko. PasivaikÅ¡Äiodavau po visokias dovanų parduotuvÄ—les, apsižiÅ«rÄ—davau, kÄ… Äia pirksiu ateity, ir nuo aÅ¡tuonių eidavau į kitÄ… darbÄ… restorane. ÄŒia dirbdavau iki ketvirtos valandos. VÄ—liau – nuo treÄios valandos iki deÅ¡imtos miegodavau. Ir taip visÄ… savaitÄ™.
Kokį įspūdį susidarei apie vietinius žmones?
ŽmonÄ—s žymiai linksmesni, pakilesnÄ—s nuotaikos. GatvÄ—je visi sveikinasi, Å¡ypsosi vieni kitiems. Keista bÅ«davo, kai mane užkalbindavo, domÄ—davosi, kaip man sekasi. Galvojau: „ kiek aÅ¡ Äia draugų turiu, kaip Äia visi mane pažįsta“. Ten tipiÅ¡ka mandagumo frazÄ—, tai klausimas „ kaip tu laikaisi?“ AÅ¡ jau norÄ—davau atsakyti, ogi žiÅ«riu, kad klausÄ™s žmogus jau toliausiai nuÄ—jÄ™s.....
Ar matei etninius Aliaskos gyventojus?
( Juokiasi) O......taip, maÄiau. Nežinau tiksliai, kas jie tokie, gal eskimų palikuonys? Tai daugiausiai geriantys ( svaigalų vartojantys) Aliaskos gyventojai. Jų blaivių nelabai ir pamatysi. Gerti yra iÅ¡ ko, nes kiekvienÄ… mÄ—nesį Aliaskos valstija moka Å¡iems žmonÄ—ms pinigines kompensacijas už tai, kad naudojasi žeme, kuri kažkada priklausÄ— Å¡ios genties protÄ—viams. Taigi, tie „ palikuonys“ niekur nedirba, nes turi iÅ¡ ko pragyventi.
Tai ką, Nerijau, nepakartojamos patirties įgijai šią vasarą?
Taip, labai gera, „faina“ yra pamatyti kitus kraštus, nes tokias tolybes vargu ar daugiau pamatysiu, bet blogai, kad keturis mėnesius „iškerpi“ save iš gyvenimo Lietuvoj ir grįžęs pamatai, kad ta vieta, kurią buvai savo darbu susikūręs jau užimta.
Pasaulio pamaÄius ar nepradÄ—jo ir tavÄ™s graužti mintis: gal iÅ¡važiuoti iÅ¡ Lietuvos ir laimÄ—s ieÅ¡koti kitur?
Tikrai ne. Net neįsivaizduoju, kad galÄ—Äiau iÅ¡važiuoti visam. IÅ¡važiavimas į AliaskÄ… buvo bene pirmoji mano kelionÄ— į užsienį ir į tokį tolimÄ… užsienį, bet sugrįžęs supratau, kad visur gerai, bet Lietuvoje geriausia. Ten viskas yra kitaip – pradedant žmonÄ—mis, bendravimu, maistu....Nežinau, kokiu reikia bÅ«ti, kad ten pasilikti, nors daug ir pasilieka. Bet aÅ¡ gimiau Lietuvoj, esu sutvertas Lietuvai, esu tiesiog „nuskaptuotas“ lietuvis ir manau, kad man ne vieta kitose Å¡alyse.
Tai tokia optimistine gaida ir baigiame mūsų pokalbį. Atsisveikinant, Nerijau, keletas tavo palinkėjimų tiems, kas dar tebetrina gimnazijos suolus.
Gerbkite mokytojus, mokykitės matematiką, nes tai labai svarbu. Man pasisekė, aš išsisukau ir be jos, bet kitam gali taip nepasisekti. Taigi, imkite iš mokytojų viską, ką jie duoda. Yra labai gera, kai sugrįžęs užeini į mokyklą, sutinki mokytojus ir jie tau nusišypso ir pasisveikina.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
