Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

PIRMASIS SUSITIKIMAS SU RAÅ¡YTOJA RENATA Å ERELYTE

Valys STABURAS

2006−01−21

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vilniuje, Olandų gatvės pradžioje, ant kalnelio stovi namelis, kuriame su šeima gyvena mūsų kraštietė rašytoja Renata Šerelytė-Mendeikienė.
Jos knygos – novelių rinkinys "Žuvies darinėjimas” (1995 m.), “Balandų ratas” (1997 m.), “O ji tepasakė miau” (2001 m.), romanai “Ledynmečio žvaigždės” (1999 m.), “Vardas tamsoje” (2004 m.), istorinė apysaka paaugliams “Jundos lemtis” (1997 m. Skomanto slapyvardžiu), eilėraščių rinkinys vaikams “Ėriukas po baobabu arba megztinis su uodega” (2000 m.), pjesės, spaudoje skelbti straipsniai, recenzijos, esė yra sulaukę įvairaus amžiaus ir skirtingo literatūrinio skonio skaitytojų dėmesio.
R. Šerelytė vilnietė nuo studijų pradžios Vilniaus universitete (jas baigė 1994 m.). Tačiau tėviškės, kaimo gyvenimo pajautimas tebėra gyvas rašytojos širdyje. Tokia išvada lindo į galvą apsilankius jos namuose.

Prie vartelių svečius nepiktai aploja šunelis Dikis. Durys atsidaro ir juodai apsirengusi jauna moteris, prancūzų dainininkės Mirėj Matjė šukuosena, maloniai pasisveikina ir kviečia užeiti į vidų.
“Kur norite ten ir pasikabinkite paltus”, - sako šeimininkė. Virtuvėje juntamas kepinių kvapas. “Tuoj iškeps obuolių pyragas. Ką gersite, ar kavos, ar arbatos. Kavai mes vartojame ką tik sumaltas pupeles”.
Netoli dujinės viryklės ant suolo guli atversta Ramūno Klimo knyga “Maskvos laikas”. Prie jos padedame savo paltus. Staiga ant suolo užšoka raina katė ir uosto mūsų drabužius. “Katė dar neturi vardo, nors pas mus jau gyvena porą metų”, - įsiterpia rašytoja. Į mus ramiai žiūri kokių septynerių metų mergaitė ir už ją šiek tiek mažesnis berniukas. “Dukra Ieva Marija yra pirmokė, o sūnus Povilas eina į darželį. Dabar vaikams atostogos. O vyras išvažiavo į darbą”, - paaiškina šeimininkė ir sodina mus svetainėje. Priešais kūrenasi židinys. Aplink visur švaru, tvarkinga. Matyti, jog kiekvienas daiktas turi savo vietą, niekuo neperkrauta. Ant sienų kabo V. Kisarausko ir L. Gutausko drobės. Vienu žodžiu – jauku.
Geriame juodą juodą kavą ir kalbamės apie rašytojos vaikystę, jos perskaitytas knygas ir gyvenimą.
Renata gimė Šimonyse, dar senelio statytuose namuose. Turi jaunesnį brolį, kuris ir dabar ten gyvena. Motina buvo racionalaus proto ir labai gražiai piešė. Iš tėvelio Renata paveldėjo literatūrinius gabumus. Jis rašinėjo straipsnelius, žinutes į laikraščius, sukurdavo gražių sveikinimų.
Renata jau septynerių metų skaitė knygas. Milžinišką įspūdį jai paliko V. Hugo “Paryžiaus katedra” ir H. Bičer-Stou “Dėdės Tomo trobelė”. Dešimties metų mergaitė pradėjo rašinėti. Po trejų metų Kupiškio rajono laikraštyje buvo išspausdintas jos eilėraštis “Uršulės katinas”. Publikacija buvo labai prieštaringai sutikta aplinkinių kaimynų.
“Buvo siaubas ir džiaugsmas”, - prisimena R. Šerelytė ir įmeta malkų į židinį.
“Rašinėti pradėjau grįžus į Šimonis, po mamos mirties. Prieš tai su motina kokius trejus metus teko pagyventi įvairiose Lietuvos vietose, net buvome pasiekusios Baltarusiją. Mane užaugino tėvelis su močiute. Mokykloje mėgau vaidinti, dainuoti solo ir kvartete. Buvau smalsi, judri. Galėjau daryti, ką norėjau, bet nepiktnaudžiavau. Lietuvių kalba sekėsi gerai. Puikiai atsimenu mokytojas lituanistes R. Mitkienę, R. Misiūnienę. Iš klasės draugų didžiausią įspūdį daro Rolandos Kunčytės pasiekimai Kanadoje. Domėjausi literatūra, todėl ir po vidurinės pasirinkau studijuoti lietuvių kalbą ir literatūrą univer sitete, nors įstojau ten tik iš antro karto. Studijuoti buvo įdomu. Kai iš Vilniaus grįždavau atostogų, jau nuo Svėdasų pajusdavau gimtinės kvapą. Tačiau draugai išvažinėjo, mirė močiutė. Tuomet ir nutrūko glaudus ryšys su vaikystės žeme. Stengiuosi dabar nors per Žolinę atvažiuoti į Šimonis ir susitikti su artimaisiais. Kupiškėnai yra geros "dūšios", atviri, nuoširdūs, turintys humoro jausmą, mažai kalbantys žmonės.
Sėkmingai baigusi studijas dirbau įvairiose įstaigose, net televizijoje. Bet mečiau visas tarnybas ir tapau profesionalia rašytoja. Aš jau dešimties žinojau, kad ja tapsiu. Rašyti galiu bet kur, svarbu, kad būtų ramu. Darbas, kurį galiu dirbti be jokių barjerų, man teikia malonumą”.
Kieme pasigirsta nepiktas šuns lojimas. Iš darbo sugrįžo vyras Petras. Jis yra teatro “Vaivorykštė” vadovas. Tai vienintelis toks teatras Baltijos šalyse.
Petras yra pirmasis Renatos kūrybos skaitytojas ir kritikas. Jis išvardijo visus savo žmonos literatūrinius pasiekimus. O jie yra nemaži: už straipsnius kultūros tematika – Kultūros ministerijos premija (1997 m.), Atviros Lietuvos fondo premija už pjesę vaikams ir paaugliams “Stoglangis” (1998) m., Žemaitės literatūrinė premija už romaną “Ledynmečio žvaigždės” (2000 m.), Antano Vaičiulaičio literatūrinė premija už novelistiką (2001 m.)
Pjesė “Skenduolis” 1997 m. radijo pjesių konkurse laimėjo pirmąją vietą, yra pastatyta režisieriaus A. Dausos ir dabar transliuojama. Jaunimo teatre 2002 m. pastatytas spektaklis pagal R. Šerelytės pjesę “Dvylika brolių juodvarniais lakstančių”.
2002 m. Renata važiavo į Frankfurto knygų mugę, kur viena iš didžiausių vokiečių leidyklų pristatė jos romaną vokiškai “Ledynmečio žvaigždės”. Šis romanas 2003 m. yra išverstas ir į lenkų kalbą.
R. Šerelytės pavardę rasite lietuvių prozos antologijoje vokiečių, chorvatų, švedų, gruzinų, lenkų ir rusų kalbomis. Prancūzai išspausdino jos kūrinių Rytų Europos rašytojų antologijoje. Pernai viena lenkų leidykla išleido R. Šerelytės romaną “Vardas tamsoje”.
Du rašytojos rankraščių rinkiniai (novelių ir esė) atiduoti Lietuvos leidykloms. Iki gegužės mėnesio Renata turi parengti prozos rinkinį vaikams. Savo eilės laukia eilėraščių rinkinys. Ji bendradarbiauja su laikraščiais “Šiaurės Atėnai”, “Lietuvos žinios”. R. Šerelytės komentarus galime išgirsti per Lietuvos radiją.
Nuo kito šeštadienio garsiosios mūsų kraštietės pamąstymų galėsite pasiskaityti ir “Kupiškėnų mintyse”.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 171

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]