Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 23 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Gamta ir mes

BULVIų DERLIUS CEPELINAIS NELEPINS

Ingrida NAGROCKIENÄ–

2012−07−24

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šiais metais dėl sudėtingų oro sąlygų tikimasi sulaukti nedidelio bulvių derliaus.
Neringos Butkevičiūtės nuotrauka
Neįprastai lietinga vasara kelia rimtą nerimą daržininkams. Permirkusios dirvos ir debesuoti orai prognozuoja prastą agurkų, pomidorų derlių. Tačiau šiais metais lietuvių pamėgtų daržovių bulvių pilnų rūsių sunku tikėtis. Jų ligoms ir kenkėjams veistis dabartinės sąlygos – tikras rojus.
Apie priemones išsaugoti bulvių derlių pakalbinome Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėją Valentą Mankūną.


Koks bulviakasis numatomas Å¡iemet?

Šių metų sąlygos bulvėms auginti nėra geros. Sudygo jos gana lengvai, tačiau pats augimas – prastas. Lietingi orai sukuria terpę ligoms plisti ir kenkėjams veistis. Todėl dosnaus bulviakasio ir pigių bulvių, ko gero, nebus.

Kokios ligos dažniausiai puola mūsų bulves, kaip nuo jų apsisaugoti?

Tokia vasara, kaip ši, itin palanki bulvių marui. Kai vyrauja 100 proc. santykinis oro drėgnumas ir temperatūra lauke laikosi nuo 15 iki 25 laipsnių šilumos, ši liga gali pražudyti 50 – 70 procentų būsimo daržovių derliaus. Maras pakanda ne tik bulvienojus, bet ir gumbus – ant jų atsiranda dėmės.
Nuo šios ligos bulves reikia purkšti maišant sisteminį ir kontaktinį fungicidą dar jai neprasidėjus – profilaktiškai. Tačiau daryti tai galima ne daugiau kaip 2 ar 3 kartus iki derliaus brendimo pabaigos. Ir ne vėliau kaip 20 dienų iki bulviakasio. Apskritai, visi cheminiai preparatai naudojami iki šio termino.
Bulves puola įvairios ligos ir jų vis daugÄ—jai. MÅ«sų rajone dažnesnÄ— yra aukubinÄ— mozaika, dryžlÄ—, bulvÄ—s puvinys.  Pastaroji problema itin erzina daržininkus. TodÄ—l nukasus bulves nereikia skubÄ—ti jų pilti į rÅ«sius – geriau papilti sausoje vietoje, leisti apdžiÅ«ti ir kruopščiai iÅ¡rinkti sugedusias bulves.

O kaip kovoti su kolorado vabalais?

Šis vabalas pats didžiausias bulvių kenkėjas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Jų lervos bulvienoją gali sudoroti per trejetą dienų. Todėl su šiais kenkėjais reikia kovoti labai intensyviai.
Mažuose daržuose juos geriausia nurinkti ir užpilti žibalu. Didesniuose – lengviau panaudoti chemines priemones. Viena tokių – „Actara“.  
Tačiau cheminius preparatus nuo vabalų reikėtų kaitalioti. Mat kenkėjai šiais laikais nebelabai bijo tokių preparatų ir greitai pripranta prie jų. Jei anksčiau buvo galima viską užmušti „Deciu“, tai dabar jis mažai kam benaudingas.

Skaitytojas teiravosi, ar veiksmingas naikinant kolorado vabalus musmedžių ekstraktas?

 Tai yra biologinis preparatas – prevencinÄ— priemonÄ— Å¡iems vabalams atbaidyti. Jis nekenkia gamtai, žmogui, todÄ—l naudojamas ekologiniuose bulvių Å«kiuose. Tačiau didelio efektyvumo iÅ¡ jų nereikia tikÄ—tis - tai visgi ne chemikalai. Musmedžių ekstraktas purÅ¡kiamas paruoÅ¡us jo 0,15 – 0,3 procentų koncentracijos tirpalÄ….
Beje, be kolorado vabalų, kenksmingos ir spragšių lervos, kurios veisiasi žemėje ir radę bulvę ją tiesiog suvarpo – išgraužia skylutes.
Jie dirvoje atsiranda dažniausiai dÄ—l pačių daržininkų kaltÄ—s, kai stengdamiesi pagerinti žemÄ™, Å¡ie užsÄ—ja jÄ…  dobiliukais. Po tokių procedÅ«rų dirvos kokybÄ— mažai pasikeičia, tačiau joje mielai įsiveisia spragÅ¡iai. Geriau žemÄ™ pailsinti užsÄ—jant jÄ… žieminiais ar vasariniais rapsais.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

AdelÄ—, Doviltas, Dovilta, DoviltÄ—, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, KlemÄ—, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 083 209

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]