|
|
|
AukÅ¡taiÄių kraÅ¡tas TÅ«KSTANTINÄ—JE MINIOJE SUSITIKINÄ—JO SKAUDAUS LIKIMO SESÄ—S IR BROLIAI
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−08−09 |
KupiÅ¡kÄ—nų į sÄ…skrydį “Su Lietuva Å¡irdy†šeÅ¡tadienį organizuotai važiavo per trisdeÅ¡imt. Pasak Lietuvos tremtinių, politinių kalinių sÄ…jungos (LPKTS) rajono skyriaus pirmininko Algimanto VaitiekÅ«no, kasmet Dubysos slÄ—nyje ties Ariogala vykstanÄiame Å¡ios sÄ…jungos ir LaisvÄ—s kovų dalyvių respublikiniame renginyje iÅ¡ mÅ«sų rajono dalyvauja keliasdeÅ¡imt tokios lemties žmonių. TaÄiau į tokiÄ… jiems mielÄ… bÅ«davusiÄ… Å¡ventÄ™ nemažai žmonių dÄ—l senyvo amžiaus ar ligos jau nebegali nuvykti. TaÄiau smagu, kai vietoj jų iÅ¡ Å¡eimos vis tiek kas nors bÅ«na. Ir šį kartÄ… vietoj moÄiutÄ—s Bronislavos Å akaleviÄienÄ—s važiavo jos vaikaitis Tomas PukÄ—nas su tÄ—veliais.Vaikinas labai noriai padÄ—jo neÅ¡ti atributikÄ….
Apskritai Å¡iemetiniame sÄ…skrydyje buvo daug jaunimo, tad nÄ—ra ko bÅ«gÅ¡tauti, jog pastarÄ…jį deÅ¡imtmetį tradiciniu tapusio unikalaus mÅ«sų kraÅ¡to renginio vaidmuo galÄ—tų sumenkÄ—ti ar nusibosti. Jame ir Å¡iemet buvo paskelbtos kelios rezoliucijos, Å¡alies Vyriausybei primenanÄios, jog kanÄių už Lietuvos nepriklausomybÄ™, tautos savasties iÅ¡saugojimÄ… patyrÄ™ norÄ—tų ne tik pagal pragyvenimo lygį bÅ«tinų socialinių garantijų, bet ir iÅ¡lieka karta, iÅ¡ kurios galima mokytis dvasios stiprybÄ—s ir tautinÄ—s savigarbos.
Kokiais žodžiais bepavadintume šį sÄ…skrydį, jis turi dar ir kalbos simboliais neiÅ¡reiÅ¡kiamÄ… turinį. Skaudžių likimų nepalaužtų žmonių susitikimų. Jie prasideda vos pradÄ—jus dalyviams rikiuotis ties Ariogalos Å v. arkangelo Mykolo bažnyÄia. Skambant giesmÄ—ms ir dainoms apie TÄ—vynÄ™, tie seniai nesimaÄiusių žmonių pasisveikinimai dar Å¡iltesni ir graudesni. Jie džiaugÄ—si, jog Å¡iÄ… dienÄ… ir vÄ—liau pabendrauti turÄ—s pakankamai laiko.
SÄ…skrydžio dalyviai buvo patenkinti, jog Å¡iemet Å¡v. MiÅ¡ios buvo aukojamos prie labai puoÅ¡naus altoriaus, įrengto Dubysos slÄ—nio estradoje. PlaÄiai sklido jungtinio choro atliekamos giesmÄ—s ir MiÅ¡ias aukojusio J.E. arkivyskupo metropolito Sigito TamkeviÄiaus žodžiai. Keli tÅ«kstanÄiai sÄ…skrydžio dalyvių meldÄ—si ir savų rajonų ar buvusių tremties vietų pavadinimais paženklintose vietose, ir arÄiau altoriaus. BažnyÄioje, kuriÄ… rugpjÅ«Äio ketvirtÄ…jÄ… dengÄ— AukÅ¡Äiausiojo malone toks palaimingas dangus.
Per visÄ… dienÄ… kupiÅ¡kÄ—nų buvusių tremtinių ir politinių kalinių vadinamoji stovyklavietÄ— tai iÅ¡retÄ—davo, tai joje susiburdavo kur kas daugiau žmonių negu buvo atvažiavusių iÅ¡ KupiÅ¡kio. GiminaiÄių, tremties ar lagerio draugų ieÅ¡kojo dažnas.
Kitose Lietuvos vietovÄ—se po tremties įsikÅ«rÄ™ kupiÅ¡kÄ—nai – irgi savo kraÅ¡tieÄių. Vienu metu prie mÅ«siÅ¡kių pulkelio priÄ—jo Regina ir Vlada StankÅ«naitÄ—s, vaikystÄ—je su tÄ—vais gyvenusios PalÄ—venÄ—lÄ—je, o vÄ—liau deÅ¡imt metų praleidusios Irkutsko srityje buvusioje tremtinių Srednios gyvenvietÄ—je. Ten deÅ¡imt metų praleido ir skapiÅ¡kÄ—nas Bronius Bickus. Jo rankose buvo brangi tų dienų relikvija – albumÄ—lis su klasÄ—s draugų vaikiÅ¡kais palinkÄ—jimais ir į aÅ¡aras panaÅ¡iais gÄ—lių žiedeliais. Tie įraÅ¡ai nuo 1949 metų. “Šiam paprastam bloknotÄ—liui virÅ¡elius iÅ¡ faneros pats pasidariauâ€, - prisiminÄ— dabar jau garbaus amžiaus vyras. Pasak jo, ir į LietuvÄ… iÅ¡ tremties sugrįžęs ne kiekvienam rodÄ— tuos prisiminimus su, regis, vaikiÅ¡kais linkÄ—jimais, nes jame buvo ir daug gilesnių minÄių, pavyzdžiui, “Brangiausias Tau žodis tebÅ«na TÄ—vynė†arba – “Už kÄ… palikt reikÄ—jo kraÅ¡tÄ… numylÄ—tÄ…, už kÄ… kentÄ—t turi TÄ—vynÄ—?â€
Toks netikÄ—tas sutapimas: skaitant tremtinių vaikų Srednioje pasamprotavimus apie TÄ—vynÄ™, apie jÄ… savo žodyje į sÄ…skrydžio dalyvius prabilo ir arkivyskupas metropolitas S. TamkeviÄius. Jis sakÄ—, jog dabar patys tremiamÄ—s svetur – palikÄ™ kitų priežiÅ«rai mažus vaikus, senus tÄ—vus.
Vieni – be atokvėpio sunkiai dirbti, kiti - net savo kūną, jausmus pardavinėti. Neretai po tariamo nusivylimo gyvenimo sunkumais Lietuvoje, pasak šio dvasininko, slepiasi vien didžiulis godulys pinigams.
KupiÅ¡kÄ—nų stovyklavietÄ—je su rÄ…stigaliais, simbolizuojanÄiais tremtinių darbus ir buitį, atsisÄ—sti kiekvienÄ… Å¡nekino ir GenÄ— MikÄ—naitÄ— iÅ¡ Kauno. Buvusi tremtinÄ— dalyvauja įvairiose akcijose. Šį kartÄ… dviraÄiu iÅ¡ Kauno ji atvyko kartu su Amžinosios atminties ugnies nuo Nežinomo kario kapo neÅ¡Ä—jais į Äia, kad uždegtų fakelÄ…. Å i mÅ«sų kraÅ¡tietÄ—, sukaupusi daug medžiagos apie tremtį, ir sÄ…skrydyje labai užsiÄ—musi – tikslina nuotraukose Sibire įamžintų vardus ir pavardes.
Tarp kupiÅ¡kÄ—nų senų pažįstamų pamatÄ™s džiaugÄ—si ir iÅ¡eivis iÅ¡ mÅ«sų miesto Vitas KriÅ¡ÄiÅ«nas, pastaruoju metu talkinantis “KupiÅ¡kÄ—nų enciklopedijos†sudarytojams.
Sąskrydžio “Su Lietuva širdy†programa tokia sodri, jog apie tai , kad gali prailgti iki sutarto laiko pavakary išvykti namo, nėra nė minties. Žmonės pasamprotauja, kodėl į tokį išskirtinį Lietuvoje renginį neatvyko šalies prezidentas Valdas Adamkus. Kito asmens lūpomis perduodamas jo sveikinimas nedaro įspūdžio. Užtat Europos parlamentaras profesorius Vytautas Landsbergis visada tarp tremtinių politinių kalinių, Lietuvos laisvės gynėjų, – žmonių, kurie padėjo iškelti Lietuvos atgimimo sąjūdžio ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo idėjų vėliavas.
IÅ¡ visų slÄ—nio pakraÅ¡Äių suplaukÄ— prie estrados jaunimas, kai joje pasirodÄ— dainininkai Eduardas Kaniava ir Deivis. Jų atliekama “Malda†palydÄ—jo jaunosios kartos Å¡ventei padovanotÄ… meninÄ™ akcijÄ… “LaisvÄ—s vainikasâ€.
Apskritai meninÄ— programa - iki vÄ—laus vakaro, estradoje keiÄiantis folkloro ansambliams, kaimo kapeloms, roko grupÄ—ms, tremtinių poezijos skaitovams. Tas fonas nekliudo skaudžių likimų žmonÄ—ms dalytis savo patirtais iÅ¡gyvenimais. Palmira LaužikienÄ—, gyvenanti Pyragiuose, sutiktai paauglystÄ—s draugei Giedrei Rudžianskienei iÅ¡ RadviliÅ¡kio sako: “Pameni, kaip mes gyvenome Kroline, Tomsko srities vietovÄ—je. Tau buvo penkiolika ir jau privalÄ—jai dirbti. Mane, kiek jaunesnÄ™, pamenu taip pat ketino siųsti prie darbų į taigÄ…, taÄiau tÄ—velis griežtai užprotestavo ir likau mokytis. Bronius Navarskas,vienerius metus buvÄ™s įkalintas, o pusaÅ¡tuntų dirbÄ™s Vorkutos Å¡achtose, sakÄ—, jog toje katorgoje nepalūžęs nei jÄ—gomis nei dvasia, nes žinojo, už kÄ… yra nuteistas. Jis, vaikinas iÅ¡ Siaurių, pokario metais buvo Lietuvos partizanų ryÅ¡ininkas. Grįžęs iÅ¡ lagerio B. Navarskas pradÄ—jo dirbti NoriÅ«nų melioracijos statybos valdyboje. Padalinių vadovai džiaugdavosi tokiu nepavargstanÄiu darbininku, taÄiau iÅ¡leisdama į pensijÄ… 1986 metais atsiminimui net atviruko administracija jam neįteikÄ—.
Veronika VyÅ¡niauskienÄ— iÅ¡ Skodinių jaunystÄ—je turÄ—jusi svajonÄ™ bÅ«ti mokytoja, jau ir mokÄ—si Panevėžio seminarijoje, taÄiau 1948 metų pavasarį atsidÅ«rÄ— Buriat-Mongolijoje. Tik po dvejų metų pavyko jai susisiekti su namiÅ¡kiais, atgabentais į Irkutsko sritį. Grįžusiai į LietuvÄ… jau nebebuvo leista tÄ™sti mokslo, tad visÄ… gyvenimÄ… dirbo fermose.
Greta jos stabtelėjo skapiškietė Viktorija Vilimienė. Moteris sakė, jog jaunystės dešimt metų prabėgo už Baikalo, Vadaibo aukso kasyklose.
Tokie susitikimai jai labai brangūs. Vyksta ji ir į tremtinių susibūrimus, rengiamus Panevėžyje. O artimiausiai gyvenanti likimo draugė – Danutė Kandzerkienė.
IÅ¡ Dubysos slÄ—nio kalnelis iki miestelio centro, kur palikti autobusai, vyresnio amžiaus žmonÄ—ms kiek sunkiau įveikiamas. TaÄiau tik nedaugelis naudojasi mikroautobusų paslaugomis. Juk taip miela praeiti dar kartÄ… taku, kuriuo pirmÄ…jį sykį tie tÅ«kstanÄiai žmonių Ä—jo dar ne kaip į Å¡ventÄ™, o demonstruodami, jog tokia minia žmonių iÅ¡ Lietuvos buvo priversta deÅ¡imtmeÄius vargti Rusijos kasyklose, miÅ¡kuose, fermose. Kiek tÅ«kstanÄių kankinių iÅ¡ ten negrįžo. Daug kas turi sutilpti tos vienos dienos renginio apmÄ…stymuose.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
