Kupiškėnų mintys

2024 m. liepos 8 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

KAD DžIUGINTų SENATVė

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2012−04−12

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Senatvė - ilgas ir gražus laikas, vainikuojantis gyvenimo laimėjimus.
Simono Dariaus nuotrauka
Visame pasaulyje daugėja vyresnio amžiaus žmonių. Dėl to atsiranda naujų socialinio ir ekonominio gyvenimo problemų. Kaip pagyvenusiam žmogui išlikti kuo ilgiau sveikesniam, laimingesniam ir aktyviam visuomenės nariui, džiaugtis savo senatve, apie tai turėtume galvoti nuo pat jaunystės. Stimulas tam gali būti ir 2012 metai, paskelbti Europos vyresnių žmonių aktyvumo (aktyvaus senėjimo) ir kartų solidarumo metais.
Kaip gyvena, kur gali pasireikšti mūsų rajono senjorai, ar jiems pagalbos ranką tiesia valdžia, visuomeninės, nevyriausybinės organizacijos?

Nedarbingų asmenų pinigai

Ar linksma senatvė mūsų laukia, ar turime pagalvoti apie papildomą uždarbį išėjus į užtarnautą poilsį, gali pasufleruoti būsimos pensijos dydis. „Sodros“ Kupiškio skyriaus vedėjo Sauliaus Dugno pateiktais duomenimis, 2011 m. rajone vidutinė senatvės pensija buvo 727 litai 95 ct. Ją gavo 4 499 asmenys. Invalidumo pensijos buvo mokamos 823 asmenims. Vidutinė invalidumo pensija siekė 687 litus 20 ct. Netekto darbingumo pensijas gavo 994 kupiškėnai. Vidutinė šios rūšies pensija buvo 546 litai 57 ct.

Apie kitus finansų šaltinius pagyvenusiems žmonėms papasakojo Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Laima Bartulienė. Pasak jos, į jų skyrių vienkartinės pašalpos per 2011 m. kreipėsi 10 pensinio amžiaus asmenų. Penkiems reikėjo lėšų gydymuisi (iš viso skirta 1 220 Lt), keturiems (iš viso 300 Lt) - dėl susiklosčiusios sunkios materialinės padėties. Vienas pilietis prašė pinigų sumokėti už šiukšlių išvežimą. Pastarasis tos pašalpos negavo. Kitiems keturiems ji buvo skirta. Pašalpa gydymui vienam asmeniui gali siekti iki 260 litų, o materialinė - iki 130 litų.

Šiuo metu 37 pensininkai naudojasi būsto šildymo ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijomis.
Kas mėnesį įvairios šalpos kompensacijos, pagal gydytojo išduotą pažymą slaugos ir priežiūros pagalbos išlaidų tikslinės kompensacijos iš viso yra mokamos 596 pensinio amžiaus asmenims. Iš jų didžiausia grupė žmonių - 315, kurie gauna kas mėnesį po 153 litų priedą prie „Sodros“ mokamos pensijos. Šiuos pinigus gali panaudoti apmokėti priežiūros slaugos paslaugoms arba savo nuožiūra. Antra pagal gausumą (199 asmenys) yra gaunančiųjų slaugos išlaidų tikslines kompensacijas po 765 litus kas mėnesį. Pastarieji kompensacijų gavėjai gali gauti ir „Sodros“ pensiją. L. Bartulienė sakė, kad gaunančių visas tas išmokas asmenų skaičius kaskart kinta.

Jei pilietis neturi senatvės pensijai gauti reikiamo darbo stažo, jam gelbėjimo ratą gali ištiesti Socialinės paramos skyrius. Šiuo metu tokių asmenų rajone yra 66. Jiems yra kas mėnesį mokama po 324 litus arba po 380 litų.
Pensininkams išgyventi, išsaugoti dvasinę pusiausvyrą ir nuvyti nerimo šešėlį padeda ir iš pirmo žvilgsnio nematomi dalykai - tai artimųjų parama, daržiukas prie namų, gerų žmonių labdara, o gal ir kitoks sugebėjimas prisidurti senatvėje ne tik sau, bet ir vaikams.
Įsidarbinimo galimybės

Darbo biržos Kupiškio skyriaus vedėjos pavaduotoja Laima Vaitiekūnienė papasakojo, kad šalies mastu darbo birža vykdo programą „Senjorų bankas“. Tai yra duomenų bazė, kurioje kaupiama informacija apie ieškančius darbo pensinio amžiaus asmenis. Joje užsiregistravę pensinio amžiaus žmonės gali gauti konsultavimo ir informavimo paslaugas.
“Senjorų banko” tikslas - sudaryti galimybę pensinio amžiaus asmenims gauti pageidaujamo pobūdžio darbą, o darbdaviams operatyviai - informaciją apie ieškančius darbo pensinio amžiaus asmenis.

Ar realu tokiu būdu pensininkui gauti darbą, L. Vaitiekūnienė sakė negalinti konkrečiai atsakyti. Tai priklauso nuo darbdavių požiūrio. Jų valia rinktis.
Rajono darbdavių klubo prezidento Zigmo Aleksandravičiaus nuomone, ar pensininkui pasiseks gauti darbą, sunku pasakyti. Visko šiame pasaulyje būna. Tačiau darbdavių akys visgi krypsta į jaunus žmones. „Senjorai dar turi šiokį tokį pragyvenimo šaltinį - pensiją. O ką daryti jaunam, kuris visiškai neturi lėšų kurti savo gyvenimą. Jei jauniems nepadėsime įsitvirtinti darbo rinkoje, jie anksčiau ar vėliau emigruos. Džiaugiuosi, kad net 7 pas mane dirbantys žmonės nusipirko namus, kuriasi. Turiu vilties, kad bus geriau. Girdėti, kad tai viename, tai kitame rajone šalies žinomos įmonės atidaro savo filialus, kuria naujas darbo vietas. Kodėl pas mus negalėtų taip būti? Kol kas rajone viskas klaikiai merdi ir negerėja“, - konstatavo pašnekovas.

Pasak Z. Aleksandravičiaus, jei žmogui užtenka pensijos, jis tikrai turi teisę nebedirbti, o pasidžiaugti likusiu gyvenimu - dainuoti, šokti, miške dažniau pasivaikščioti, keliauti, kokiu nors amatu užsiimti. Jis yra teiravęsis ne vieno vyresnio žmogaus, kaip jie jautėsi išėję į pensiją. Daugelis jam sakė, kad iš pradžių buvę liūdna, o paskui radę įvairiausių širdžiai mielų užsiėmimų, bendraminčių ratą ir yra patenkinti savo gyvenimu. „Turguje visuomet stengiuosi ką nors nupirkti iš senjorų, palaikyti tuos žmones. Jei senatvėje stinga pinigėlių, reikia galvoti, kaip jų prisidurti. Dirbti iš visų jėgų ir neatsilikti nuo jaunesnių gali retas kuris pagyvenęs žmogus. Net penkiasdešimtmečiams reikiamą darbo tempą jau pamažu darosi sunku išlaikyti“, - kalbėjo Z. Aleksandravičius.

Pilietiškumui

Jei senatvėje apie gerai apmokamą darbą nebeverta svajoti, tai savo dvasia ir kitokiais gebėjimais gali būti ir ne per vėlu pasirūpinti. Mūsų rajono pagyvenę žmonės turi nemažai galimybių dalyvauti aktyvioje visuomeninėje ir kūrybinėje veikloje, šviestis ir stiprinti savo sveikatą. Nevyriausybinėse organizacijose, kultūros centro kolektyvuose, tarp tautodailininkų garbaus amžiaus žmonių galime surasti ne vieną. Kartkartėmis išgirstame ir apie naujas šių žmonių iniciatyvas.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 050 529

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]