|
|
|
Vėrinys LAIKO TVINKSNIAI
Algirdas PETRULIS |
2005−12−17 |
Vis giliau brendame į dvideÅ¡imt pirmÄ…jį amžių. VisiÅ¡kai sulyso Å¡ių metų kalendorius. Po poros savaiÄių nuplÄ—Å¡ime paskutinįjį jo lapelį. Tuoj už nugaros liks 2005-ieji. MÅ«sų mintys jau skrieja į ateitį. Einame pasitikti didžiųjų Å¡venÄių.
Ä®veikiant dar vienÄ…, regis, labai greit sutirpusio laiko atkarpÄ… nebuvo kada atsikvÄ—pti nieko neveikiant, apie niekÄ… negalvojant. Politikos skersvÄ—jai, gyvenimo sausra, buities Å¡altis. Å ių dalykų netrÅ«ko. Užteko ir nerimo. Tik, manau, jau nebekankino rÅ«pestis, kaip toliau gyvensime, ar iÅ¡ties saugiausiu, lygiausiu keliu pasukome. Negrįžtamai nutolo tas laikas, kai metai iÅ¡ metų niekas nesikeitÄ—: gimÄ—me, augome ir pamažu senome jokių permainų nesitikÄ—dami. TaÄiau ir Å¡iandien ne visada bepajÄ—giame suvokti, kas vyksta. Kai kam net iÅ¡sprÅ«sta žodžiai – kaip anksÄiau buvo ramu. Tai ženklas, jog praeitis nebegrįš. Kursime, augsime, mokysimÄ—s iÅ¡ savo paklydimų. Ir vÄ—l eisime, vis laisvesni savo sprendimais, savo valia gyventi.
Tuo tarpu šias dienas ženklina Kalėdų laukimas. Vyrauja keista įtampa tarp triukšmo ir tylos. Giesmėse aukštinama Kalėdų ramybė, bet nuo Advento vidurio ima gausti pirkimo bumas, vis labiau spindi šventinės šviesos ir stiprėja jaudulys – ar ko nepamiršta, ar viskas suspėta, susirengta. Šventosios nakties tylą begali nujausti nebent tamsos apgaubtame priemiestyje ar vienišo Kalėdų Senelio žvilgsnyje.
Å iemet taip pagavo noras skubÄ—ti Å¡vÄ™sti – tarsi kitaip nespÄ—tume. Didžioji miesto eglÄ— sužibo taip anksti, kad beveik baigi pamirÅ¡ti, kam Äia ji pastatyta. GalvÄ… susuka, atrodo, jog jau po Å¡ventų KalÄ—dų ir dovanÄ—lių po eglute nebebus. Apima neįprastas nerimas.
MÅ«sų protÄ—viai metų pabaigos Å¡venÄių laukdavo susikaupÄ™, o Å¡vÄ™sdavo meiliai, bet oriai. Pasak legendų, gimstant Kristui pasaulį apgaubÄ— tyla. Akimirksniu sustingo banga upÄ—je, paukÅ¡tis danguje, piemens ranka, tiesiama prie duonos kriaukÅ¡lÄ—s.
Nėra ir šiuo metu tokio žmogaus, kuris nestabtelėtų ir trumpai neišgirstų savo praeities žingsnių. Kokie jie buvo? Kokie bus ateityje? Mano, tavo, Tėvynės. Šioje nepaprastos praeities ir neatspėtos ateities akistatoje ir gimsta mūsų gyvenimo kalėdinis susirūpinimas bei šurmulys. Neverta sielotis, jei kieno stalas bus skurdesnis, ar graužtis, jog kitų dovanos bus iškilmingesnės. Žemės gėrybių visi niekad neturi po lygiai, bet nevienodai turime ir džiaugsmo, kurio nupirkti negalima. Viskas, kas brangiausia, yra mūsų širdyse, ir tas turtas – stebuklingas: jeigu daug atiduodi, dar daugiau turi.
RamybÄ— ateis visiems, kurie ilgisi gÄ—rio ir stengiasi daryti gera, nors dažnai nusideda, pagundų ir baimių neįveikÄ™. Ji nesirinks durų, per kurias įeiti, nei pagal pažiÅ«ras, nei pagal turtÄ… ar maldų kiekį. Rinksis per Å¡irdį. Protu veikiausiai ir suabejojam, koks Äia gerumas iÅ¡ tos ramybÄ—s. Pasvarstom, ar ji nÄ—ra vien tinginystÄ— ar abuojumas. TaÄiau kiekvienÄ… pavojaus ar sumaiÅ¡ties valandÄ… norisi glaustis prie ramaus žmogaus. Jo žodžių pasiklausÄ™ ar bent pabuvÄ™ greta, pasijuntame tvirtesni, drÄ…sesni, ryžtingesni, labiau pasitikintys ir susivokiame kaip elgtis. Tai, matyt, yra todÄ—l, kad ramybÄ— – tai galia, sklindanti iÅ¡ darnios dvasios.
Metams baigiantis palikime kiekvienam jo sÄ…skaitas su savimi ir Dievu. Eikim pasitikti savo dvasinio atgimimo. TurÄ—tume žengti su meile žmogui, nežemindami ir neįskaudindami jo, o paskatindami, pamokydami, patardami. Skaudžios praeities pamokos, staigÅ«s dabarties pokyÄiai atÄ—mÄ— iÅ¡ mÅ«sų jautrumÄ…, pagarbÄ… kitam ir kito darbui. Tad verta pasigÄ—rÄ—ti tuo, kuris vertina savo orumÄ…, vadovaudamasis raÅ¡ytojo žodžiais: “GarbÄ—s negalima atimti, jÄ… galima tik prarastiâ€.
Sunku patikėti, kad 2006-ieji patys savaime atneš ką nors gero ar blogo. Norint, kad kas nors reikšmingo įvyktų, teks daug ir sunkiai dirbti. Ir tai galioja kiekvieno žmogaus asmeniniam gyvenimui, taip pat ir kalbant apie valstybės ateitį. Tik kantrus ir kasdienis triūsas sutelkus visas fizines ir dvasines jėgas gali atnešti gerų rezultatų.
Tegul mÅ«sų tolesni žingsniai bÅ«na nuÅ¡viesti tos KalÄ—dų žvaigždÄ—s, kuri rodys keliÄ… kiekvienam, norinÄiam dvasiÅ¡kai atgimti, kurio darbai bus skirti žmogui. AuganÄiam ir einanÄiam pasitikti geresnÄ—s ateities.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
