Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 23 d., šeštadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

APIE SKIEPUS IR KRITINį MąSTYMą

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2012−04−05

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Margarita Meškauskaitė perskaitė kupiškėnams profesoriaus Alvydo Laiškonio paskaitą apie skiepus ir jų naudą žmogaus organizmui.
AutorÄ—s nuotrauka
Kupiškio trečiojo amžiaus universiteto klausytojai kovo 28 d. išklausė profesoriaus Alvydo Laiškonio paskaitą „Imunitetas ir skiepai senjorams“, kurią perskaitė jo asistentė Margarita Meškauskaitė. Mat profesorius dėl sveikatos negalavimų negalėjo atvykti pats, kaip buvo planuota.

Tądien apie naująją savo veiklą šio universiteto klausytojams papasakojo ir svečiavęsis buvęs Kupiškio ligoninės vadovas Povilas Rimkus.

Skiepai, jų nauda bei rizika

Pirmiausia M. Meškauskaitė papasakojo apie imunoprofilaktikos reikšmę. Imunoprofilaktika (skiepijimas) - imunologinių vaistinių preparatų ir medicinos priemonių naudojimas siekiant padidinti žmonių atsparumą užkrečiamosioms ligoms.
Skiepų dėka pasaulyje yra išnaikinti raupai, JAV ir Europoje likviduotas poliomielitas, kontroliuojami tymai, žymiai sumažėjo stabligės, difterijos, kokliušo, raudonukės, meningito, kepenų vėžio nuo hepatito B susirgimų.

Kam negalima skiepytis? Pasak M. Meškauskaitės, skiepijimąsi reikia atidėti, jei žmogus serga, karščiuoja. Taip pat skiepytis negalima, jie žmogus alergiškas ir jam gresia anafilaksinė reakcija į kiaušinius, streptomiciną, neomiciną ir kt., jei diagnozuotas imunodeficitas, jei žmogus yra po chemoterapijos kurso ir kt. Ar nėra kliūčių skiepytis tam tikra vakcina, visuomet reikėtų pasikonsultuoti su medikais.

Po skiepų kai kada galima tam tikra organizmo reakcija - dūrio vietos paraudimas (dažniausiai šis negalavimas praeina savaime) ir alerginė reakcija, pasireiškianti kūno bėrimu, veido ir kitų kūno vietų patinimu, pasunkėjusiu kvėpavimu.
Pagal Lietuvoje patvirtintą vaikų profilaktinių skiepų kalendorių vaikai yra nemokamai skiepijami nuo tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, hemofilus influenzae infekcijos, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės. Nuo stabligės vaikai paskutinį kartą paskiepijami 15-16 m. Vėliau reikėtų nuo stabligės ir difterijos suaugusiems revakcinuotis kas 10 metų.

Papildomai nuo stabligės skiepijami susižeidę suaugusieji, o nuo pasiutligės bet kokio amžiaus asmenys, apkandžiojus įtartinam gyvūnui.
Sezoninė gripo ir polisacharidinė pneumokokinė vakcina rekomenduojama asmenims, priskiriamiems rizikos grupėms. Lietuvoje suaugusiesiems rekomenduojama skiepytis ir nuo erkinio encefalito, kokliušo, virusinio hepatito A, virusinio hepatito B, nuo žmogaus papilomos viruso (ŽPV), A ir C tipo meningokokinės infekcijos, ypač vykstant į tas šalis, kur šios infekcijos paplitę.

Kalbėdama apie skiepijimosi naudos ir rizikos santykį, M. Meškauskaitė pabrėžė, kad visos Lietuvoje registruotos vakcinos yra saugios ir veiksmingos. Kaip minėta, kartais jos gali sukelti negalavimų ir alerginių reakcijų. Tačiau jų nauda saugant žmogų nuo sunkių ligų daug didesnė nei tie negalavimai.

Skiepai nuo gripo

Lektorė plačiau papasakojo apie skiepus nuo gripo. Gripą kaskart sukelia skirtingi virusai. Sezoninio gripo vakcina gaminama kasmet, jos gamybai Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertai parenka tas gripo virusų padermes, kurių paplitimo tikimybė ateinantį gripo sezoną yra didžiausia. Lietuvoje skiepijamų gripo vakcinų veiklioji substancija - suskaldytas gripo virusas ar išgryninti jo komponentai. Kadangi vakcinoje nėra gyvo viruso, gripo vakcina net teoriškai negali sukelti į gripą panašių susirgimų.

Ypač rekomenduojama pasiskiepyti asmenims, kuriems per 65 m.; asmenims iki 65 m., sergantiems lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenims, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis; dirbantiems dažnai žmonių lankomose vietose (medicinos įstaigų personalas ir kt.); asmenims, gyvenantiems socialinėse globos įstaigose. Jiems vakcina nuo gripo kompensuojama. Šią vakciną rekomenduojama derinti su skiepais nuo pneumokokinės infekcijos. PSO laikosi nuostatos, jog geriau investuoti į asmens sveikatos profilaktiką nei į jo gydymą. Vakcinuoti jau pradėta ir su mikroadata. Tai aktualu tiems, kurie labai bijo šios procedūros.

Ar aktualu gripo infekcijos?

Pasak M. Meškauskaitės, kasmet Lietuvoje gripu suserga apie 180 tūkst. žmonių. 50 proc. vyresnio amžiaus žmonių gresia gripo komplikacijos. Šio susirgimo požymiai: pakilusi temperatūra, gerklės, galvos, raumenų skausmas, sloga, kosulys, nuovargis. Pavojingiausia - gripo komplikacijos. „Gripas nekintanti liga, sukeliama kintančio viruso. Jis aplinkoje gali plisti 67 km per valandą greičiu. Užtenka vienam žmogui nusičiaudėti ir aplinkiniai gali apsikrėsti“, - sakė lektorė. Ji aptarė gripo viruso struktūrą. Egzistuoja A, B, C gripo viruso tipai ir jų atmainos, yra reali naujos viruso padermės pasirodymo galimybė. Taip pat buvo apibūdinti gripo vakcinų tipai, šio susirgimo pastarųjų metų statistika.

M. Meškauskaitė papasakojo apie Pneumo 23 vakciną, kuria skiepytis rekomenduoja PSO nuo streptokokinės pneumonijos. Kai kuriose šalyse šie skiepai yra finansuojami valstybės. Pas mus kol kas dar to nėra.

Pneumokokine infekcija dažniausiai serga vaikai iki 5 m. ir suaugusieji per 65 m. amžiaus. Tikslingiausia kartu skiepytis nuo gripo ir nuo pneumokokinės infekcijos. Šios ligos, kaip minėta, labiausiai pavojingos lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Hospitalizuojama yra 60 proc. tokių ligonių. Mirtingumas siekia net 83 proc.
Lektorė keliautojų skiepų apžvalgoje pabrėžė, jog skiepytis reikėtų atsižvelgiant, į kokią šalį žmogus susiruošė važiuoti.
Paskaitos pabaigoje buvo parodytas filmukas apie kokliušą.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 083 576

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]