Atėjus pavasariui, bundant ir atgyjant žemei, iš jos gelmių medžiais ima tekėti salstelėjęs, daug vitaminų, mineralinių ir kitų vertingų medžiagų turintis skystis - sula. Kildama medžių kamienais aukštyn, ji neša gyvybinę energiją medžių pumpurams, kurie jau ruošiasi sprogti. Ne veltui sula dar vadinama medžių krauju.
Sula žmonės stiprinosi nuo neatmenamų laikų.
Kol žemė dar būna sukaustyta įšalo, teka klevų sula. Manoma, taip yra todėl, kad tamsūs klevų kamienai greičiau nei šviesūs beržai įšyla nuo kaitrių pavasario saulės spindulių. Įšalui pasibaigus, pradeda tekėti beržų sula. ...