 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
PRAEITYJE RAJONO IMTYNININKAI DALIJOSI MEDALIUS
Lietuvos graikų-romÄ—nų imtynių vaikų pirmenybÄ—se KupiÅ¡kyje dalyvavo 168 jaunieji sportininkai. Pradžia 1955 metais PraÄ—jusį savaitgalį KupiÅ¡kio Lauryno Stuokos-GuceviÄiaus gimnazija Å¡urmuliavo nuo minios Äia susirinkusių jaunųjų imtynininkų. Å ios mokyklos sporto salÄ—je vyko Lietuvos vaikų (gimusių 2000–2003 metais) graikų-romÄ—nų imtynių pirmenybÄ—s ir atviras Lietuvos veteranų graikų-romÄ—nų Äempionatas. Jas organizavo nuo praÄ—jusio rudens KupiÅ¡kyje vaikus treniruoti pradÄ—jÄ™s anykÅ¡tÄ—nas A. KrikÅ¡ÄiÅ«nas kartu su KupiÅ¡kio kÅ«no kultÅ«ros ir sporto centru. Tai pirmos tokios didelÄ—s varžybos mÅ«sų rajone praÄ—jus kone trims deÅ¡imtmeÄiams. Viena seniausių kovos sporto Å¡akų pasaulyje – klasikinÄ—s imtynÄ—s KupiÅ¡kio rajone plÄ—sti pradÄ—tos 1955 metais. To meto sportininkai treniravosi ant paprasto, paÄių pasidaryto iÅ¡ pjuvenų pripiltų maišų kilimo. Imtynių sportÄ… Å¡eÅ¡tajame deÅ¡imtmetyje skatino rajono kultÅ«ros namų vadovai D. Kazlauskas ir S. StoÄkus. Jie siekÄ—, kad ne tik KupiÅ¡kio, bet ir kaimų jaunimas galÄ—tų sportuoti. 1955 metais Vilniuje vykusioje kaimo jaunimo spartakiadoje imtynių varžybose tarp 22 varžovų jau buvo ir kupiÅ¡kÄ—nų – L. Bolna, T. JurkÅ¡tas, V. Petrulis, kurie pelnÄ— nugalÄ—tojų vardus. Tais paÄiais metais sportininkai L. Bolna ir V. Petrulis dalyvavo Odesoje Tarybų SÄ…jungos kaimo jaunimo varžybose. Per trejus metus į imtynes įsitraukÄ— ir kupiÅ¡kÄ—nas V. Dundulis, R. BaltuÅ¡is. Ir 1958 metais KupiÅ¡kio rajono jaunių komanda užėmÄ— pirmÄ…jÄ… vietÄ… respublikos klasikinių imtynių taurÄ—s varžybose. Tais paÄiais metais iÅ¡ AukÅ¡tupÄ—nų kolÅ«kio vyrų sudaryta komanda 1961 metų varžybose KlaipÄ—doje užėmÄ— 1-Ä…jÄ… komandinÄ™ vietÄ…. Å iÄ… komandÄ… treniravo daugkartinis respublikos „Nemuno“ draugijos (daugiausia kaimo imtynininkus vienijusi organizacija) Äempionas, TSRS kaimo sportininkų varžybų dalyvis L. Bolna. 1966 metais formuojant respublikinÄ™ rinktinÄ™ pakviesti kupiÅ¡kÄ—nai F. StankeviÄius, V. JurkÅ¡tas, J. Å imkÅ«nas, R. VilÄinskas. O V. Petrulis papraÅ¡ytas eiti rinktinÄ—s trenerio pareigas.
Lietuvos graikų-romÄ—nų imtynių vaikų pirmenybÄ—se KupiÅ¡kyje dalyvavo 168 jaunieji sportininkai. AutorÄ—s nuotraukos 1969 metais KupiÅ¡kyje atidarytoje sporto mokykloje veikÄ— imtynių sekcija. To meto jaunių ir vaikų varžybose pasiekta nemažai gerų rezultatų. AÅ¡tuntajame praeito amžiaus deÅ¡imtmetyje aktyviai sportavo tuometinÄ—s Vl. RekaÅ¡iaus vidurinÄ—s mokyklos mokiniai – tarp jų V. Didžiulis, J. ÄŒemiežis, A. Baronas. Å ie sportininkai pelnÄ— SSD „Nemunas“ Äempionų vardus. Puikiai kovojo R. Gudonis, L. Alekna, R. Stukas. AÅ¡tunto deÅ¡imtmeÄio pradžioje imtynių varžybose taip pat pasižymÄ—jo tuomet dar paauglys Valdas Budreika. „Gana neilgai aktyviai užsiiminÄ—jau imtynÄ—mis – nuo 1971 iki 1974 m. VÄ—liau iÅ¡Ä—jau tarnauti į armijÄ… ir tada dar bandžiau sportuoti. TaÄiau aukÅ¡tumas pasiekiau bÅ«damas 16–17 metų. Teko kovoti „Nemuno“ rinktinÄ—je, dalyvauti tautų spartakiadoje. Svarbiausias pasiekimas man buvo 1973 m. vykusios Vilniaus atviros miesto pirmenybÄ—s, kuriose susirÄ—miau su nežinomais, labai stipriais sportininkais. Taip pat įsimintinos varžybos „Nemuno“ Äempionate“, – „KupiÅ¡kÄ—nų mintims“ pasakojo dabar jau 58 metų V. Budreika. PapraÅ¡ytas papasakoti, kaip treniruodavosi ir ruoÅ¡davosi kovoms, paÅ¡nekovas sakÄ—, kad treniruotÄ—s vykdavo mokykloje KupiÅ¡kyje. ÄŒia jį kartu su kitais vaikinais treniravo V. Petrulis. Sportininkai neturÄ—jo specialaus kilimo imtynÄ—ms. O lengvasvoriui V. Budreikai nebuvo ir lygiaverÄių konkurentų, todÄ—l mankÅ¡tindavosi su sunkiasvoriais sportininkais. Daug praktinÄ—s patirties jam suteikÄ— tragiÅ¡kai žuvÄ™s, žinomiausias mÅ«sų rajono imtynininkas, Banginio pravardÄ™ neÅ¡iojÄ™s V. Didžiulis. „Buvau fiziÅ¡kai stiprus, todÄ—l ir laimÄ—davau. Sportavau dar nuo mažens. Internate jau nuo penktos klasÄ—s kiekvienÄ… dienÄ… lankydavau po dvi gimnastikos treniruotes. Ir dabar stengiuosi neapleisti fizinÄ—s formos: darau prisitraukimus, vaikÅ¡tau ant rankų, atlieku kitus pratimus. SportiÅ¡ka ir mano dukrytÄ— – kol kas ji labai nori iÅ¡bandyti įvairias sporto Å¡akas“, – sakÄ— paÅ¡nekovas. Pasigirti to meto laimÄ—jimais ar fotografijomis iÅ¡ varžybų jis negalÄ—jo. Vyras teigÄ— to per daug nesureikÅ¡minÄ™s ir augdami vaikai suneÅ¡iojo jo medalius. ImtynÄ—s – tikras sportas Vyras džiaugÄ—si, kad KupiÅ¡kyje vÄ—l atgimÄ— imtynÄ—s, nors, anot jo, tai tik pradžia ir teks pakovoti dÄ—l svarbių pasiekimų. PaÅ¡nekovas prisipažino nusivylÄ™s, kad buvo kalbų imtynes visai iÅ¡braukti iÅ¡ olimpiados: „Tai viena seniausių sporto Å¡akų pasaulyje. ImtynÄ—s ugdo vyrus, jų iÅ¡tvermÄ™, bÅ«dÄ…. ÄŒia nepasimuliuosi – tave visi mato, esi vienas prieÅ¡ savo prieÅ¡ininkÄ… ir turi padaryti viskÄ…, kad laimÄ—tum. Imtynininkai ne muÅ¡eikos – Äia vyksta kova, kaip gyvenime, nepasislÄ—psi už nugaros. Reikia tikÄ—ti, kad ir imtynių neiÅ¡brauks iÅ¡ olimpiados. Nesuprantu tokių sporto Å¡akų – kultÅ«rizmo, gimnastikos, „šeipingo“ (dailymankÅ¡tÄ—s – aut. pastaba) propagavimo. Ar Äia sportas?“ Lietuvos imtynininkai, pasak V. Budreikos, tikrai stiprÅ«s – pasauliniu mastu. Ir tai, anot jo, dar kartÄ… patvirtina, kad ne pinigai lemia sÄ—kmÄ™ sporte, o entuziazmas, pastangos, geri treneriai. „Nežinau, kiek milijardų reikÄ—tų duoti mÅ«sų futbolininkams, kad bent treÄiÄ…jÄ… vietÄ… Europoje iÅ¡kovotų. ViskÄ… lemia darbas ir noras“, – įsitikinÄ™s buvÄ™s sportininkas. 1977 metais imtynÄ—s užgeso Po armijos grįžęs V. Budreika dar nepadÄ—jo ginklų ir 1980 metais pelnÄ— paskutinÄ™ savo rimtÄ… pergalÄ™ „Nemuno“ draugijos suaugusiųjų varžybų Äempionate. Jis tuomet tapo Äempionu. Tais metais imtynÄ—s dar aktyviai kultivuotos statybinių medžiagų ir sviesto gamyklose, tarpkolÅ«kinÄ—je statybos organizacijoje, rajoniniame gamybiniame susivienijime. Devintojo deÅ¡imtmeÄio pradžioje jau pradÄ—ta kalbÄ—ti apie Å¡io sporto perspektyvas mÅ«sų rajone. Nors norinÄiųjų prasimuÅ¡ti Å¡ioje sporto Å¡akoje netrÅ«ko, nebuvo tinkamos vietos imtynÄ—ms. Treneriai savo sportininkus tampydavo iÅ¡ vienos vietos į kitÄ…. VÄ—liau iÅ¡vyko ir patys mokytojai. Po 1977 metų imtynÄ—s KupiÅ¡kyje Ä—mÄ— gesti. Sportininkai nebedalyvavo pirmenybÄ—se, nebesisekÄ— suformuoti ir rajono rinktinÄ—s. ImtynÄ—mis susižavÄ—jÄ™ jaunuoliai iÅ¡vykdavo Å¡io sporto mokytis į kitus rajonus. Devinto deÅ¡imtmeÄio pradžioje buvo bandyta įvesti klasikinių imtynių treniruotes mokiniams nuo aÅ¡tuntos klasÄ—s. TaÄiau KupiÅ¡kio rajone jos praktiÅ¡kai nevyko – nebuvo tam sÄ…lygų.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 448 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
