Tarp daugelio jaunų žmonių vyrauja nuomonÄ—, kad provincijoje laikas slenka lÄ—tai, nÄ—ra jokių pramogų, todÄ—l Äia gyventi yra nuobodu. Yra net tokių, kurie gÄ—dijasi pasakyti, jog gyvena ne didmiestyje, o mažame miestelyje.
KupiÅ¡kÄ—nas KÄ™stutis Damkus su tokia nuomone nesutinka, nes Äia jis ilgai nesuka galvos, kaip praleisti laisvalaikį. KiekvienÄ… savaitgalį suranda kÄ… veikti su draugais, todÄ—l skųstis, kad nuobodulys graužia - nÄ—ra kada.
SekÄ— paskui svajonÄ™
KÄ™stutis, kaip pats juokauja, yra grynakraujis kupiÅ¡kÄ—nas. ÄŒia gyvena jo moÄiutÄ—, tÄ—vai, todÄ—l šį kraÅ¡tÄ… laiko artimiausiu savo Å¡irdžiai.
Dar besimokydamas KupiÅ¡kio Povilo Matulionio vidurinÄ—je mokykloje labai domÄ—josi istorija, todÄ—l paÄios mÄ—gstamiausios jo knygos buvo ne nuotykių romanai, o istorijos vadovÄ—liai.
Pasak KÄ™stuÄio, jis su dideliu susidomÄ—jimu skaitydavo vyresnių klasių istorijos vadovÄ—lius, todÄ—l baigÄ™s vidurinÄ™ mokyklÄ… neabejojo, kokiÄ… specialybÄ™ pasirinkti. Taip prasidÄ—jo jo, kaip istoriko, studijos Vilniaus pedagoginiame universitete. Studijų metai prabÄ—go greitai, o prisiminimai apie juos iÅ¡liks ilgai. Kaip bÅ«simiems istorikams, KÄ™stuÄio kursui teko dalyvauti Valdovų rÅ«mų kasinÄ—jimo darbuose.
"Buvo labai įdomu, visi jautÄ—mÄ—s esantys dideli archeologai, ir labai džiaugÄ—mÄ—s, kad galime bÅ«ti gal bÅ«t didelių atradimų liudininkai. Smagu buvo prisiliesti prie daug Å¡imtmeÄių siekianÄios mÅ«sų Å¡alies istorijos", - su Å¡ypsena kasinÄ—jimo darbus prisimena KÄ™stutis. TaÄiau dalyvauti Valdovų rÅ«mų kasinÄ—jime buvo ne tik garbÄ—, bet ir didelÄ— atsakomybÄ—. Kiekvienas laiptelių formos atkastas žemÄ—s sluoksnis atspindÄ—jo skirtingÄ… Lietuvos valstybÄ—s gyvavimo amžių, tai dirbantiems paÄiame kasinÄ—jimų dugne, tekdavo žemÄ™ pilti ant kitÄ… amžiaus tarpsnį žyminÄio kultÅ«rinio - istorinio sluoksnio. Kai vienas iÅ¡ studentų kasdamas iÅ¡lupo, jo manymu, nereikÅ¡mingÄ… akmenį ir jį Å¡vystelÄ—jo aukÅ¡tyn - tai yra į kitÄ… "amžių", tai pastebÄ—jÄ™s kasinÄ—jimų vadovas ne tik visiems davÄ— pylos, bet greitai buvo baigta ir visų studentų, kaip archeologų, karjera.
Kitas įsimintinas studijų laikų įvykis - dalyvavimas Tuskulėnų dvaro kiemelio kasinėjimuose, kur buvo renkami nukankintų Lietuvos žmonių palaikai.
"Rinkome žmonių kaulelius ir dėjome į specialias dėžes, - pasakoja K. Damkus. - Atkastose duobėse gulėjo po kelis bet kaip sumestus žmonių palaikus, todėl atrinkti kiekvieno atskirai kaulus buvo labai sudėtinga, viskas buvo iš pradžių nufotografuota, nufilmuota".
Likimo vingiai
BaigÄ™s studijas K. Damkus liko gyventi sostinÄ—je. Teko KÄ™stuÄiui truputį paragauti ir mokytojo duonos, taÄiau greitai suprato, kad tai ne jam. Buvo aÅ¡tuntokų auklÄ—toju, bandÄ— surasti bendrÄ… kalbÄ… su savo auklÄ—tiniais, taÄiau po vieno naujametinio vakaro mokykloje auklÄ—tinių iÅ¡krÄ—stos kiaulystÄ—s nusprendÄ—, kad ne kiekvienas gali dirbti mokytoju. Pasak paÅ¡nekovo, dirbant su vaikais vien žinių nepakanka, reikia paÅ¡aukimo.
Dar trejus metus K. Damkus dirbo vadybininku santechnikos įranga prekiaujanÄioje įmonÄ—je. "Visus tuos metus jauÄiau, kad sÄ—džiu ne savo rogÄ—se, todÄ—l atsiradus galimybei nedvejodamas grįžau ne tik į savo gimtinÄ™, bet ir dirbti į KupiÅ¡kio etnografijos muziejų", - pasakoja paÅ¡nekovas.
Pasak KÄ™stuÄio, Äia liÅ«dÄ—ti nÄ—ra kada, net mama pyksta, kad atÄ—jus savaitgaliui jis niekaip neranda laisvo laiko pabÅ«ti kartu, nes vis yra užsiÄ—mÄ™s susitikimais su draugais arba kelionÄ—mis.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.