 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ŽUVUSIEMS Už LIETUVOS LAISVÄ™ PAGERBTI €“ PÄ—SÄIųJų žYGIS Å IMONIų GIRIOJE
Rimties akimirka prie buvusios Algimanto apygardos partizanų vadavietÄ—s. PÄ—sÄiųjų žygio dalyvius sveikino 89 metų Jonas Kadžionis-BÄ—da, kuriam suteiktas atkurtos Algimanto apygardos partizanų vado vardas, kraÅ¡to apsaugos ministras Raimundas Karoblis, AnykÅ¡Äių rajono meras KÄ™stutis Tubis. Partizanų dainas traukÄ— Siesikų kapelos „Vieversa“ vyrai ir Vilniaus įgulos karininkų ramovÄ—s folkloro ansamblis. PagerbÄ— kovotojus Ä® pÄ—sÄiųjų žygį „Algimanto apygardos partizanų takais“ atvyko daugiausia jaunimo, tarp jo buvo ir dar nemokanÄių vaikÅ¡Äioti. Aplankytos Algimanto apygardos vadovybÄ—s ir buvusių partizanų bunkerių vietos, kapinÄ—s, kuriose palaidoti Algimanto apygardos partizanai, AdomynÄ—s bažnyÄioje ta proga laikytos Å¡v. MiÅ¡ios. Galiausiai, žygio trasa baigÄ—si prie Algimanto apygardos partizanų vadavietÄ—s, kurioje 1949 metų vasarÄ… Algimanto apygardos vadu paskirtas Antanas Starkus-MontÄ— įrengÄ— įspÅ«dingo dydžio bunkerį. Ten pagerbti partizanai ir visi kovotojai, žuvÄ™ už Lietuvos laisvÄ™. SkambÄ—jo partizanų dainos ir kvietÄ— kariÅ¡kos vaiÅ¡Ä—s. Jaunimas smalsus Žygio dalyviams istorikas, partizaninio judÄ—jimo AukÅ¡taitijoje tyrinÄ—tojas Gintaras VaiÄiÅ«nas pasakojo: „Algimanto apygarda įkurta 1947 m. gegužės 1 dienÄ… Rytų Lietuvos srities partizanų vadų sprendimu iÅ¡ Panevėžio ir RokiÅ¡kio apskrityse veikusių partizanų junginių, kurie priklausÄ— Vytauto apygardai. Algimanto apygardÄ… sudarÄ— trys rinktinÄ—s: Å arÅ«no, KunigaikÅ¡Äio Margio ir Žalioji. Apygardos teritorijoje, Å imonių girioje, bazavosi srities vadovybÄ—, bÅ«davo rengiami srities vadų sÄ…skrydžiai, leistas laikraÅ¡tis „Partizanų kova“. Apygardai vadovavo Antanas SluÄka-Å arÅ«nas ir Antanas Starkus-MontÄ—.“ Istorikas susirinkusiems žmonÄ—ms parodÄ—, kokiuose bunkeriuose gyveno partizanai, o slÄ—ptuvių konstrukcijomis labai domÄ—josi smalsÅ«s jaunieji žygio dalyviai. Pažintinis marÅ¡rutas „Algimanto apygardos partizanų kovų takais“ driekiasi nuo vieno bunkerio iki kito. Ä®spÅ«dingiausias bunkeris, kurį įrengÄ— Algimanto apygardos vadas A. Starkus-MontÄ—.
AdomynÄ—s kapinÄ—se, KupiÅ¡kio rajone, pokario metais buvo slapÄia palaidoti apygardos vadas pulk. Antanas Starkus-MontÄ—, Å¡tabo virÅ¡ininkas pulk. leit. Albinas Pajarskas-Bebas, org. skyr. virÅ¡ininkas kapitonas Aleksas Matelis-Audenis, apygardos vado adjutantas Julius Burneika-Tardytojas, KÄ™stuÄio apyg. vado adjutantas Juozas LeÅ¡kys-Algis, Å¡tabo partizanÄ— BirutÄ— Å niuolytÄ—-Ida, Å¡tabo partizanÄ— StasÄ— VigÄ—lytÄ—-ŽivilÄ—, partizanas Jonas MazureviÄius-Briedis. Tik atkÅ«rus nepriklausomybÄ™, prie kapo, anuomet žinomo nedaugeliui, atsirado užraÅ¡ai ir kryžiai. Metanojos ŽilÄ—naitÄ—s nuotraukos Priesaika užbÅ«rÄ— Žygio dalyviai nuÅ¡ÄiuvÄ™ klausÄ—si pirmų Å imonių girios partizanų priesaikos. JÄ… prie didžiojo Algimanto apygardos Å¡tabo bunkerio liekanų perskaitÄ— istorikas G. VaiÄiÅ«nas: „Įstodamas į lietuvių partizanų bÅ«rį akivaizdoje Dievo, TÄ—vynÄ—s kankinių ir visų kritusių už Lietuvos LaisvÄ™ ir NepriklausomybÄ™ prisiekiu: visomis jÄ—gomis kovoti už Lietuvos LaisvÄ™ ir NepriklausomybÄ™ ir lietuvių tautos gerovÄ™, pasiduodu Å¡ios organizacijos drausmei vykdydamas vadovybÄ—s įsakymus ir Å¡venÄiausiai laikydamasis man patikÄ—tų paslapÄių. Gerai žinau, kad už sÄ…moningÄ… paslapÄių iÅ¡davimÄ… ir įsakymų nevykdymÄ… gresia man mirties bausmÄ—. Tai, kÄ… pasižadu, tegu AukÅ¡Äiausiasis man iÅ¡tesÄ—ti padeda. Galiu žūti, bet priesaikos nesulaužysiu.“ IÅ¡skirtinis reiÅ¡kinys Žygio dalyvius sveikino kraÅ¡to apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Ministras džiaugÄ—si, kad į žygį susirinko tiek daug jaunimo. IÅ¡reikÅ¡damas pagarbÄ… partizanams ministras pabrėžė: „KalbÄ—dami apie dabartį mes negalime pamirÅ¡ti praeities, nes partizanų kovos – didelis indÄ—lis į mÅ«sų laisvÄ™, dÄ—l to, kad Lietuva iÅ¡liko, ir galÄ—jome atkurti Å¡alies nepriklausomybÄ™.“ PÄ—sÄiųjų žygio dalyviai įdÄ—miai klausÄ—si Algimanto apygardos partizano 89 metų Jono Kadžionio-BÄ—dos. Gyvas tų kovų liudininkas aistringa kalba perteikÄ—, kokie mÅ«Å¡iai vyko Å imonių girioje. J. Kadžionis tvirtino, kad netektys grÅ«dina ir suteikia jÄ—gų kovoti, o deÅ¡imtmetį trukusi pokario partizanų kova – iÅ¡skirtinis Lietuvos istorijos reiÅ¡kinys. Klausantis garbingo amžiaus sulaukusio partizano, iÅ¡gyvenusio pragarus tremties lageriuose, kÄ—lÄ— susižavÄ—jimÄ… jo nuoseklios ir raiÅ¡kios mintys. Tai tikro Lietuvos patrioto, politiko kalba, kuria buvo pasakyta viskas – nuo pokario įvykių iki Å¡iandienos aktualijų. Rengs daugiau marÅ¡rutų Partizanų pagerbimo ceremonijoje dalyvavusi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovÄ— TeresÄ— BirutÄ— BurauskaitÄ— sakÄ—, kad tokių pažintinių takų įamžinimas – Genocido ir rezistencijos tyrimo centro sumanymas. Ji teigÄ—, kad domÄ—jimasis partizanų kovomis vis labiau intensyvÄ—ja. Per visÄ… partizaninį karÄ… Å imonių giria buvo labai svarbi Algimanto apygardos partizanų telkimosi vieta. Girioje buvo susibÅ«rusi didžioji dalis Å arÅ«no rinktinÄ—s partizanų. Pasak jos, Å¡is marÅ¡rutas – pirmas. „Antras marÅ¡rutas „Dainavos apygardos partizanų kovų takais“ įrengtas pernai VarÄ—nos rajone, o treÄiÄ… atidarÄ—me visai neseniai, gegužės 19 dienÄ…, Å akių rajone RÅ«dÅ¡ilio miÅ¡ke. Planuojame ir daugiau tokių pažintinių takų įrengti. Be to, mokytojai gali marÅ¡rutus panaudoti istorijos pamokoms. MarÅ¡rutai – gamtiÅ¡kai gražūs ir jais patogu keliauti Å¡eimoms. Taip skleisti partizaninio laikotarpio istorijÄ… patogu ir tokia sklaida jaunimui labiau įsimintina“, – tvirtino centro vadovÄ—. PasidomÄ—jus apie tokių marÅ¡rutų situacijÄ… KupiÅ¡kio rajone, T. B. BurauskaitÄ— tvirtino, kad tariamasi su KupiÅ¡kio rajono valdžia dÄ—l partizanų kovų vietų įamžinimo. „Jau buvo pora susitikimų ir, manau, kad Å¡iais, o gal kitais metais, pažintinis marÅ¡rutas atsiras ir KupiÅ¡kio rajone. Tik reikia sutarti, kokius objektus tai turÄ—tų jungti. Jis turi bÅ«ti patogus ir patrauklus keliaujanÄiam“, – sakÄ— Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovÄ—. Ji pritarÄ— kraÅ¡to apsaugos ministro mintims, kad, kaip matyti iÅ¡ Å¡io žygio dalyvių vyraujanÄio amžiaus, jaunimas partizaninio laikotarpio istorija domisi. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 973 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
