|
|
|
Bendruomenė KULTÅ«RA €“ BENDRUOMENÄ—S NARIO GYVENIMO UžPILDYMAS
Jurgita ŽIUKAITĖ |
2006−04−22 |
Kultūros centro vitražų salėje vykusiame seminare „Kultūros centro ir bendruomenės partnerystė“ dalyvavo kaimo bendruomenių vadovai, muziejininkai, kaimo kultūros darbuotojai.
Seminarą vedė Plungės rajono Babrungo seniūnijos bendruomenės pirmininkė Janina Danelienė, Kultūros ministerijos Profesionalaus ir mėgėjų meno skyriaus vedėja Irena Seliukaitė.
J. Danelienė savo bendruomenei vadovauja jau penkeri metai, 18 metų yra dirbusi kultūros srityje, tad ir šios veiklos ypatybės jai nesvetimos. Lektorė daugiausia dalijosi praktine patirtimi. Pasak jos, bendruomeniškumas atėjęs iš amžių, galima sakyti – nuo Adomo ir Ievos, kai stojo du žmonės. Ji akcentavo dvasinės kultūros plėtrą per partnerystę, kadangi visi mūsų žingsniai tam, jog būtų geriau.
LektorÄ— teigÄ—, jog bendruomenÄ—je dÄ—mesį turime skirti visiems, neiÅ¡skirdami nÄ— vieno. Žinoma, kai kuriems prakalbinti reikia nemažai pastangų. TaÄiau kultÅ«rinÄ—mis formomis galima pastebÄ—ti, ar žmogus gali įsijungti į veiklÄ…, kokia sfera jam patraukli. Tai priklauso nuo žmogaus tipo. J. DanelienÄ— iÅ¡skyrÄ— du žmonių tipus: ieÅ¡kantįjį (nebijo rizikuoti, iÅ¡eina iÅ¡ už rÄ—mų, ieÅ¡ko partnerių ir pan.) bei griežtÄ…jį, ieÅ¡kantį panaÅ¡umų, besilaikantį taisyklių. Efektyviai veiklai reikalingi abiejų tipų žmonÄ—s, tereikia rasti formų, kokias užduotis jiems duoti, kultÅ«riniame plane numatyti vietÄ… žmonÄ—ms, kurie nepriklauso jokiems bÅ«reliams ir pan.
„Stebuklų jums nepasakoju, tik padrÄ…sinu, kaip ir savo babrungiÅ¡kius. Neturime kultÅ«ros namų, renkamÄ—s didesnÄ—se trobose. Per kiemus keliaujame su suaugusiųjų Å¡vietimo mokykla,“ - sakÄ— J. DanelienÄ—, papasakojusi apie savosios bendruomenÄ—s sumanymus, perauganÄius iki tarptautinių projektų. BendruomenÄ— augina vaistinguosius ir prieskoninius augalus, pleÄiami jų plotai ketinama įkurti kooperatyvÄ…. Vienos vasaros stovyklos metu Å¡ulinyje pasibaigus vandeniui iÅ¡siplÄ—tojo programa, finansuojama anglų. BendruomenÄ—s vadovÄ— ragino nepraleisti nÄ— vienos idÄ—jos – kvailų minÄių nÄ—ra.
I. Seliukaitė, kalbėdama apie kultūros centrų ir bendruomenės ryšius, teigė, jog kultūros įstaigų misija - tenkinti bendruomenės narių kultūrinius poreikius. Į kolektyvus suburiama aktyvioji dalis, bet itin svarbu ir antroji pusė – žiūrovai. „Kultūros įstaiga turi siekti aukštesnio lygio. Kas suformuoja poreikį, pvz., teatrui? Reikia susimąstyti, ar paveiki publiką taip, jog ji žiūri net tik tavo, bet ir kitus teatrus. Pasyvaus stebėtojo lygio formavimas – svarbus uždavinys. Reikia stengtis jį kelti, jog nedominuotų tik agitbrigados stilius. Mėgėjiška veikla gali suskambėti profesionalia gaida“, - sakė I. Seliukaitė. Ji pabrėžė etninį kiekvieno regiono savitumą kaip nacionalinės kultūros pamatą.
KultÅ«ros įstaiga, dirbdama su bendruomene, pasak lektorÄ—s, gali nuveikti didžiulį darbÄ…. Kur kultÅ«ros darbuotojas turi didelÄ™ niÅ¡Ä…, dirbdamas su bendruomene? Yra senoji ir jaunoji karta. IÅ¡ pastarosios galima lipdyti pilietį, tereikia tik su žmonÄ—mis užsiimti. BendruomenÄ—s lyderiui į pagalbÄ… turÄ—tų ateiti kultÅ«ros žmogus. EtninÄ—ms žinioms perteikti I. SeliukaitÄ— siÅ«lÄ— moÄiutÄ—s mokyklÄ…. Anot jos, kiekvienoje seniÅ«nijoje yra žmonių, su kuriais niekas nebendrauja, vienišų, norinÄių pasakoti, taÄiau neturinÄių kam sekti pasakų, dainuoti dainų moÄiuÄių. Kaip įprasminti jų gyvenimus, iliustruoja Panevėžio rajono MiežiÅ¡kių kaimo bendruomenÄ—s pavyzdys – jų sumanymas įsteigti „MoÄiutÄ—s seklyÄią“, atsiradÄ™s iÅ¡ reikalo. Miestelyje nebuvÄ™ vaikų darželio, kam prižiÅ«rÄ—ti dirbanÄių tÄ—vų atžalas. Pagloboti vaikus sutikusios kelios moÄiutÄ—s, kurioms tÄ—vai savo mažuosius suvesdavo į Å¡alia kultÅ«ros centro esantį namelį. „Šiandien MiežiÅ¡kiuose – trys ansambliai, o prasidÄ—jo viskas nuo moÄiuÄių perteiktų liaudies vertybių. Dabar ne tik miesto vaikui reikia aiÅ¡kinti, kaip duona atsiranda. MiežiÅ¡kieÄiai atrado trobÄ…, kur krosnis stovi, – Ä—jo vaikai žiÅ«rÄ—ti viso duonos kepimo proceso. Galima Å¡imtÄ… kartų mokyti nemÄ—tyti duonos ir pan., bet nieko nepadarysi neparodydamas“, - įtaigiai pasakojo I. SeliukaitÄ—.
LektorÄ— teigÄ—, jog tradicinių amatų mokymas – ta veikla, kurios nebemokoma Å¡eimose ir kÄ… gali puikiai atlikti senoji karta. EtninÄ— kultÅ«ra – didelÄ— pagalba Å¡iuolaikinei auganÄiai žiauriai kartai. „Niekas nebeseka pasakų. Linkuvos pradinių klasių mokytoja buvo apstulbusi iÅ¡vydusi, jog iÅ¡ 20 pirmokų tik dviem buvo sekamos pasakos. O juk jomis perteikiamos dvasinÄ—s vertybÄ—s, gyvenimo iÅ¡mintis“, - teigÄ— lektorÄ—. IÅ¡ moÄiuÄių galima prisirinkti ir žaidimų, ratelių. Ä®vairiose Å¡ventÄ—se nebÅ«tinai turi bÅ«ti koncertuoti kolektyvas - visus galima įjungti į ratelius.
KalbÄ—dama apie kalendorinių Å¡venÄių Å¡ventimÄ… I. SeliukaitÄ— akcentavo, jog visos kalendorinÄ—s Å¡ventÄ—s – pagrindas suburti bendruomenÄ™, taÄiau iÅ¡ Å¡ventÄ—s iÅ¡metus sakralinÄ™ dalį, ji dažniausiai tampa Å¡ou renginiu. „Reikia remtis tame kraÅ¡te buvusiomis tradicijomis, panaudoti vietinÄ™ medžiagÄ…. Pvz., Kaziuko mugÄ— bÅ«dinga iÅ¡skirtinai Vilniaus kraÅ¡tui. Reikia rasti savam regionui savitus reiÅ¡kinius, o ne beždžioniauti. KupiÅ¡kio kraÅ¡te galbÅ«t galÄ—tų atgimti Å¡eÅ¡katurgis, apie kurį raÅ¡Ä— Juozas BaltuÅ¡is“, – kalbÄ—jo lektorÄ—. Å venÄiant Velykas ir KalÄ—das ji agitavo neignoruoti sakraliųjų jų dalių. PirmÄ…sias Å¡ių Å¡venÄių dienas dera praleisti namų aplinkoje, atkurti Å¡eimos susÄ—dimÄ… prie stalo ir Å¡iukÅ¡tu tÄ… dienÄ… neorganizuoti jokių renginių.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
