Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Sveikata

KAIP TAPTI LAIMINGESNIEMS

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2012−03−15 0

Pasikalbėti apie žmogaus misiją žemėje, kodėl jis atėjo į šį pasaulį, rajono ūkininkių draugijos „Sodžius“ moterys kovo 7 d. buvo pasikvietusios ūkininkių draugijos narę, Kauno kolegijos Kraštotvarkos fakulteto filosofijos ir psichologijos dėstytoją Birutę Mikalauskienę. Pasiklausyti lektorės Žemės ūkio skyriaus salėje buvo susirinkęs gausus būrys rajono ūkininkių.

Apie laisvÄ™

„Dažnas klausia, kodėl man nukrito bėda, kodėl būtent man buvo lemta, pavyzdžiui, šitiek ilgai slaugyti seną ir ligotą žmogų. Atsakymas vienintelis - tokie išbandymai mums skiriami, kad geresni pasidarytume, kad stabtelėtume ir pamąstytume, kad pajustume kito gyvenimo, kitos aplinkos skonį“, - pokalbio pradžioje sakė B. Mikalauskienė. Pasak jos, nuo kitų gyvų būtybių žmogus skiriasi tuo, jog mąsto. Pasaulis priklauso mąstančiam ir veikiančiam žmogui. Žmogus į šį pasaulį ateina ne tam, kad vaikus gimdytų, namus statytų, sodą užveistų. Jis ateina tam, kad sukurtų save, užbaigtų dievišką kūrybą. Žinoma, be tų namų, sodų, vaikų būtų ne visas jo vaizdinys. Kaip individas jis ateina per mąstymą save sukurti kaip asmenybę. Kriterijus, kaip atskirti individą nuo asmenybės, yra tai, kaip jis įsisąmonina laisvę. Laisvė yra filosofinė kategorija, kurią galima apibrėžti kaip pasirinkimo ir atsakomybės sumą. Laisvės negalima nei duoti, nei pasiimti, nei dovanoti. „Ar būsi laisvas, priklauso nuo to, kaip įsisąmoninsi ir praktikuosi tą laisvę. Aš Vasario 16-ąją vadinu Lietuvos Nepriklausomybės diena, o ne laisvės. Jei nebūtų buvę asmenybių, nebūtų tos dienos. Jie viduje išgyveno laisvę. Jie laisvai pasirinko kurti valstybę, nutiesė jai kelius. Kaip einame šiuo keliu, ar esame laisvi, kasdien priklauso nuo mūsų pasirinkimo. Tai kūrybinis procesas. Kartais būname laimingi, kartais ne. Individualybės tikslas - pasiekti tokį lygį, kai pasirenki pareigą ir išgyveni tą laisvę“, - teigė lektorė. Pasak viešnios, jos mokiniai, paklausti apie šią sąvoką, sako, kad esi laisvas tuomet, kai darai, ką nori, pvz., geri iki soties alaus. Bet ar tai laisvė? Taip begerdamas pasidarysi priklausomas pirmiausia nuo tualeto, toliau ir nuo paties alkoholio. Tad išvada viena - jei darysi ką nori, pasirinksi be atsakomybės, greitai nelaisvas tapsi. Laisvę sukuriame santykius su kitais turėdami. Antai vaikai nelabai yra linkę vyresniųjų pamokymų klausyti, bet jei nori būti labai laisvas, tai įsiklausyk, ką tau sako turintys patirtį tėtis, mama, močiutė, mokytojas. Jei rinksiesi iš daugelio variantų, būsi laisvesnis. „Esu iš Kauno r., gyvenu netoli Garliavos. Netoliese kapinaitėse yra palaidotas Drąsius Kedys. Tegu tam tikros institucijos aiškinasi šiuos įvykius. Aš tik galiu į klausimą, kas dėl tų visų įvykių kaltas, atsakyti, jog D. Kedys. Kiek jam metų buvo, kai į moteris ėmė savo dukros motiną, o kiek jai? Mėgsta kai kurie vyrai į žmonas imti labai jaunas merginas. Jis pasirinko nesubrendusią merginą. Galėjo išauklėti atsakinga motina, žmona. Visada reikia matyti atsakingo pasirinkimo pradžią. Visa ši istorija kaip tik ir prasidėjo nuo pasirinkimo.

Suaugę esame atsakingi už jaunimo laisvę, ypač tėvai. Laisvė - apmąstytas veiksmas. Kai vaikui sukanka 21 m., darykime didelę šventę, pakvieskime savo atžalą į didįjį pasaulį ir suteikime jam laisvę. Ir tai dar reikia individualiai pasižiūrėti, ar tam vaikas jau subrendęs“, - dėstė savo požiūrį lektorė.

Apie temperamentus

Pasak B. Mikalauskienės, į šį pasaulį ateiname labai skirtingi, tačiau papildome vieni kitus tarsi tos margaspalvės gėlės natūraliose pievose. Psichologijos mokslas mus gali sugrupuoti pagal temperamentą.
Flegmatiko nei į diskoteką nenutempsi, nei 114 komplimentų iš jo neišgirsi. Užduotis atliks viską apmąstęs iki mažiausių smulkmenų. Sangvinikas gali pažadėti, bet nelabai ištesės, myliu - daug kam pasakys, bus komandos siela. Viską gražiai suorganizuoti gebės. Cholerikas - ugningas ir karštas žmogus. Gali supykdyti kitus, bet to nesuprasti. Viešai atsiprašyti jam labai sunku. Jei norite paverkti ant peties, pasiieškokite melancholiko. Jis išklausys ir arbatos pasiūlys. Pas kunigą eiti nereikės. Tėvų ir vaikų temperamentai gali būti ir nepanašūs. Juos mes paveldime net iš septintos kartos.

„Koks žmogaus temperamentas, mums svarbu žinoti formuojant komandas. Reikia, kad jų nariai papildytų vieni kitus. Pavyzdžiui, neblogai būtų direktoriumi rinkti choleriką. Jis bus idėjų nešėjas, bet gali ir įžeisti, neatsiprašyti. Tad jo pavaduotojas sangvinikas reikalingas, kad verkiančią Marytę, direktoriaus įskaudintą, paguostų, tarpininkautų užglaistant direktoriaus ir jos konfliktą. O pinigus tvarkyti geriausia patikėti flegmatikui. Jis viską apmąstys ir sutiks rizikuoti. Melancholikas sugeba galimas grėsmes, pavojus numatyti, tačiau su juo sunku rizikuoti. Nepaisant to, ir jam galima patikėti piniginius reikalus. Ypač šio temperamento žmonės tinka pasitelkti skrupulingam darbui atlikti. Skirstant pareigas ir darbus, prasminga visada pamąstyti, kas geriausiai žmogui tinka pagal jo būdą. Kartais darbas žmogui tenka ne pagal jo pečius, lyg asmenybę jo norėtume sugriauti. Mūsų vaikai taip pat gali būti skirtingų temperamentų. Tad ir juos reikėtų auklėti skirtingai. Antai flegmatiką verta paskatinti, o sangviniką - pristabdyti“, - dalijosi savo įžvalgomis lektorė.

Ką žada Vandenio epocha?

B. Mikalauskienė sutiko su daugelio astrologų ir kitų pranašų išsakyta mintimi, jog 2012 m. yra ne eiliniai. Žvaigždės rodo, kad keičiasi epocha. Keičiasi vertinimai, turi atsirasti kažkokia nauja kokybė. Kas tam trukdo, sugriaunama. „Einame į vandens epochą. Ji pas mus atkeliauja su balandžiu. Kaitos procesai vyksta dvasiniame lygmenyje. Labai svarbų vaidmenį šiuose dalykuose vaidina intuicija. Šiuo laikotarpiu labai suvoksime melą. Bus lengva išsirinkti verslo partnerį. Labai sunkus periodas bus politikams. Jiems gerai reikės pasverti, ką sakyti, o ko ne. Sunku bus aktoriams, bet tik ne talentingiems, kurie natūraliai įsijaus į vaidmenį.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"