 |
|
|
2024 m. lapkričio 27 d., trečiadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
ŽVEJAI RAGINAMI LABIAU KOVOTI SU BRAKONIERIAIS
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos KupiÅ¡kio skyriaus medžioklÄ—s žinovas Bronius JuodvirÅ¡is tvirtino, kad į jų draugijos nuomojamus vandens telkinius nuolat įleidžiama naujų žuvų ar jų mailiaus. AutorÄ—s nuotrauka Apeliuoja į žvejų pilietiÅ¡kumÄ… Ar KupiÅ¡kio marios tebevilioja ir ateityje vilios lydekų ir kitų žuvų gausa ne tik vietinius, bet ir iÅ¡ svetur atvykstanÄius žvejus, kaip kovojama su brakonieriavimu, pasiteiravome Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos KupiÅ¡kio skyriaus medžioklÄ—s žinovo Broniaus JuodvirÅ¡io. Pasak jo, jei nepadÄ—s visi žvejai, tai mÄ—gÄ—jų neteisÄ—tai žvejoti niekada neatsikratysime. Antai medžiotojai aktyviai reaguoja, jei jų medžioklÄ—s plotuose pasirodo brakonieriai. Kitaip ir negali bÅ«ti, nes medžiotojai rÅ«pinasi žvÄ—rimis, juos Å¡eria, galų gale mokesÄius moka. „Kad nepraneÅ¡a apie brakonierius, kalti patys žvejai. Kiekvieno žvejo biliete yra nurodytas aplinkosaugininkų ir mano paties telefonas, pasiteisinti, kad nežinojau, kam skambinti, nežinau telefono numerio, jau nebegalima. TaÄiau negaliu teigti, kad neteisÄ—ta žvejyba LÄ—vens tvenkinyje ar kituose rajono vandens telkiniuose yra labai įsigalÄ—jusi ir visiÅ¡kai nekontroliuojama“, - kalbÄ—jo rajono medžioklÄ—s žinovas. Kita vertus, anot B. JuodvirÅ¡io, žuvys iÅ¡rankios. Kas nori daugiau pagauti žuvies, perka įvairių brangių masalų. Bet yra pavyzdžių, kad ir su paprasta meÅ¡keryte, su sliekais ar kitais neįmantriais masalais galima per metus sumeÅ¡kerioti per 500 kg žuvies. Tokia žvejybos praktika su juo yra pasidalinÄ™s vienas pažįstamas meÅ¡keriotojas. Ar tai mažai, ar daug, sprÄ™skite patys. Taip pat reikÄ—tų nepamirÅ¡ti, kad ne kiekvienÄ… dienÄ… vienodai žuvys kimba. Jos labai reaguoja į įvairias oro permainas. Žuvų gali mažėti ir dÄ—l sparÄiai daugÄ—janÄių KupiÅ¡kio mariose vėžių. Jie minta ne tik dvÄ—seliena, bet ir ikrais. Žuvų iÅ¡tekliai papildomi B. JuodvirÅ¡is papasakojo, kad 2006 m. mokslininkai iÅ¡ Vilniaus buvo atvykÄ™ tirti žuvies iÅ¡teklių LÄ—vens tvenkinyje. Jie nustatÄ—, kad KupiÅ¡kio marios yra karÅ¡inis-sterkinis vandens telkinys. Tuomet bendras žuvingumas siekÄ— daugiau kaip 20 kg iÅ¡ ha. Vien tik svarbiausiųjų keturių rÅ«Å¡ių žuvų, sterko, kuojos, karÅ¡io ir eÅ¡erio, biomasÄ— sudarÄ— daugiau kaip 70 kg iÅ¡ 1 ha tvenkinio ploto. Tokie rodikliai pelnÄ— LÄ—vens tvenkiniui vieno iÅ¡ produktyviausių vandens telkinių Å¡iaurÄ—s rytų Lietuvoje vardÄ…. Å iÄ… vasarÄ… vÄ—l planuojamas toks mokslininkų tyrimas KupiÅ¡kio mariose. Tuomet, anot paÅ¡nekovo, ir bus galima palyginti, kaip Äia pakito žuvingumas per Å¡eÅ¡erius metus. VisÄ… tÄ… laikotarpį buvo vykdomos mokslininkų rekomendacijos dÄ—l LÄ—vens tvenkinio įžuvinimo. Numatyti žuvinti sterkai, kurių ir taip pakanka, dÄ—l žuvų rÅ«Å¡ių įvairovÄ—s buvo pakeisti Å¡amais. Taip pat į šį tvenkinį papildomai įleista lydekų, karosiukų. 2007 m. įleisti 108 dvimeÄiai Å¡amai jau turÄ—jo iÅ¡nerÅ¡ti. Jie subrÄ™sta per 3-5 metus. Tyrimas turÄ—tų atskleisti, kiek jų padaugÄ—jo per ketverius metus. 2009 m. rugsÄ—jį buvo įleista dar 1300 metinukų Å¡amų. Žinoma, ne visos tos žuvys užauga. Dalis tampa didesnių žuvų grobiu. „Draugijai priklausantys vandens telkiniai žuvinami kasmet pagal planÄ…. Kiekvienas įžuvinimas derinamas su Aplinkos ministerija. Ir mailius, ir paaugintos žuvelÄ—s įžuvinti perkamos iÅ¡ ŽuvininkystÄ—s Å«kių. Å ioms reikmÄ—ms iÅ¡leidžiama ir po 5 tÅ«kst. litų, ir daugiau. Kol kas tam lėšų pakanka iÅ¡ Medžiotojų ir žvejų draugijos KupiÅ¡kio skyriaus nario mokesÄio. Å iek tiek prisiduriama pardavus leidimus žvejoti. Žvejybinis turizmas suintensyvÄ—ja žiemÄ…, kai vandens telkinius sukausto ledas. VasarÄ… pažvejoti iÅ¡ kitur pas mus masiÅ¡kai meÅ¡keriotojai neatvyksta“, - teigÄ— paÅ¡nekovas. B. JuodvirÅ¡io pateiktais duomenimis, Å¡iuo metu Medžiotojų ir žvejų draugijos KupiÅ¡kio skyriuje yra 246 medžiotojai, 90 medžiotojų turi ir žvejo mÄ—gÄ—jo bilietÄ…. Žvejų nuo 18 m. yra 172, su negalia - 48, 16-18 m. - 7, pensininkų - 11, iki 16 m. - 4. Pastebima žvejų mažėjimo rajone tendencija. Taip yra gal dÄ—l to, kad mÅ«sų rajonas pastebimai sensta. Masinio brakonieriavimo - nÄ—ra Gaudentas Baikauskas, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos virÅ¡ininko pavaduotojas taip pat teigÄ—, kad brakonieriavimas LÄ—vens tvenkinyje ir kituose rajono vandens telkiniuose nÄ—ra iÅ¡plitÄ™s. Aplinkosaugininkas pabrėžė, kad mÄ—gÄ—jiÅ¡ka žūkle Å¡iame tvenkinyje, jo įžuvinimu, pakranÄių tvarkymų visų pirma privalo rÅ«pintis Medžiotojų ir žvejų draugijos KupiÅ¡kio skyrius, nuomojantis šį vandens telkinį. Jų Inspekcijos keturi darbuotojai ne visada fiziÅ¡kai pajÄ—gÅ«s nuolat bÅ«ti prie kiekvieno ežeriuko, upÄ—s ar tvenkinio. TaÄiau yra rengiami reidai ir kaskart kontroliuojama, kad nebÅ«tų niokojami gamtos iÅ¡tekliai. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse"
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai Almanta, Almantas, GirvydÄ—, Maksas, Maksima, Maksimilijonas, Skomantas, SkomantÄ—, Skomina, Skominas, Vergilija, Vergilijus, Virgas, Virgilijas, Virgilijus. 
|
|
Jūs esate 9 090 846 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
