Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

MES VISI IÅ¡Ä—JOM IÅ¡ KARALIÅ«NIÅ¡KIO

2005−12−03

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Šiais metais minime tėviškėno skulptoriaus, profesoriaus Juozo Kėdainio (1915 12 31 - 1998 11 12) 90-ąsias gimimo metines. Kupiškio rajono savivaldybės viešoji biblioteka vykdo projektą “Skulptoriaus Juozo Kėdainio intelektualinio palikimo sklaida”, kurį remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija ir Kupiškio rajono savivaldybė. Šiuo metu po rajono mokyklas ir bibliotekas keliaujanti kilnojamoji nuotraukų ir kitų dokumentų paroda apie menininko gyvenimą ir kūrybą buvo paruošta dar pavasarį. Baigiamieji projekto renginiai numatomi gruodžio 8 dieną: prie gimtosios Kėdainių sodybos Karaliūniškio kaime bus atidengta paminklinė lenta, viešojoje bibliotekoje vyks konferencija, čia bus atidaryta Kupiškio etnografijos muziejaus darbuotojų parengta J.Kėdainio darbų, dovanotų gimtajam kraštui, ekspozicija.
Vasarą Karaliūniškyje tris dienas vyko stovykla - pleneras, kuriame dalyvavo penkiolika Lauryno Stuokos – Gucevičiaus gimnazijos ir Kupiškio muzikos mokyklos Dailės skyriaus moksleivių. Jų sukurtų darbų paroda jau eksponuota viešojoje bibliotekoje ir gimnazijoje. Į tėviškę pas stovyklautojus iš Kauno atvykusi J. Kėdainio sesuo tautodailininkė Bronė Kėdainytė džiaugėsi jaunaisiais dailininkais ir jų sukurtais darbais, pasakojo jiems apie savo brolį, gimtąją sodybą, prisiminė čia praleistus vaikystės metus. B. Kėdainytę kalbino minėto projekto vadovė, Kupiškio savivaldybės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Lina Matiukaitė. Pateikiame keletą šio pokalbio fragmentų.
Augom didelÄ—je Å¡eimoje
Papasakokit apie savo brolius ir seseris. Gausi buvo Justino ir Angelės Kėdainių šeima – gimė devyni, o užaugo septyni vaikai.
Tiems laikams tai buvo įprasta. Užaugom keturios seserys ir trys broliai. Vyriausia Ona, toliau – Petras, Adelė, Amilė, Juozas, Bronius ir aš. Dar vienas broliukas gimė, bet tuoj ir mirė. Jonukas vardu buvo.
Kokie jų visų likimai?
Oną leido mokintis – buvo siuvėja. Paskui ji ištekėjo už Girnavičiaus. Gyveno prie Šimonių girios, namų ten jau nebėra. Vėliau jie persikėlė į Migonis. Turėjo dvi dukras ir sūnų. Dukra Danė gyvena čia netoli. Kita Onos dukra Bronė ištekėjo už Petrylos ir gyveno Starkonyse, vyro tėvų namuose. Nugriovus tą sodybą, gavo butą Aleksandrijoje, netoli Kupiškio. Ten ir dabar gyvena. Turi dvi mergaites ir du dvynukus berniukus.
Brolis Petras buvo labai gabus, su tėveliu kalvėj dirbo. Jis 1941 m. žuvo Panevėžyje prie cukraus fabriko, kai žmones šaudė. Iki tol gyveno kaime, buvo nevedęs. Po Petro buvo Adeliutė. Jauna susirgo plaučių uždegimu ir mirė. Tada – Amiliutė. Tarnavo pas ūkininkus, labai mylėjo gyvulius. Gyveno šituos namuos, čia ir mirė. Už tokio girtuoklio Kubiliaus Amiliutė buvo ištekėjusi, bet neilgai, dvejus ar trejus metus, pagyveno – vyras mirė.
Brolis Bronius irgi gyveno tėviškėje, buvo labai gabus kalvis. Atvažiavo kartą durpių gamyklos direktorius iš Šepetos ir pradėjo vadint Bronių įsteigti artelę ir mokinti šaltkalvystės. Bet Bronius nesutiko, nenorėjo. Tada vis tiek prašė, kad Bronius važiuotų į Šepetą dirbti. Nuo tada ir važinėjo iš čia, nes dar neturėjo Šepetoje namų. Jo žmona Onutė su Amiliute daugiausia čia gyveno, gyvulius laikė. Paskui Bronius pasistatė Šepetoje namus ir ten visą laiką dirbo. Kai išėjo į pensiją, nenorėjo jo paleisti.
Tai Amiliutė ir Broniaus žmona Ona šiuose namuose ilgiausiai ir gyveno?
Taip, ilgiausiai. Dar kurį laiką su jomis čia gyveno ir sesuo Ona.
O brolis Bronius kuriais metais buvo gimęs?
Jis jauniausias iš brolių, gimęs 1919 metais. Jie su Juozu buvo labai artimi, abu – kaip vienas. Ir išvaizda, ir charakteriu labai panašūs. Broliai daug darbų iš metalo yra kartu sukūrę. Ką Juozas pasakydavo, sugalvodavo, Bronius viską padarydavo. Dažnai pasitardavo, bet Juozas visad likdavo patenkintas. Gyveno ir dirbo labai broliškai.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 167

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]