Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Nuomonės

ŽMONIšKUMO APRAIšKų IEšKANT

Jurgita BANIONIENÄ–

2017−04−01

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Metanojos Žilėnaitės nuotrauka
Jeigu reikėtų išskirti tris pačius svarbiausius gyvenimo dalykus, vienareikšmiškai pirmas būtų sveikata – savo ir artimųjų. Ne mažiau svarbu ir vidinė ramybė, psichologinis komfortas. Kad jaustumeisi ramus ir laimingas, būtinas ir saugumo jausmas. Saugus gali jaustis, kai esi finansiškai tikras dėl ateities, turi nuosavą stogą virš galvos.

Žodis – namai kelia įvairias asociacijas. Vieniems tai ramybė, šiluma, jaukumas. Antriems – atvirkščiai, tik sienos, pastatas. Vieta, kur praleidi mažą laiko dalį po dienos darbų. Bet kuriuo atveju namai yra aktuali socialinė ir ekonominė šių dienų žmogaus problema. Jau nebestebina jaunimo, savo gyvenimą kuriančio didmiesčiuose, o ir mažesniuose miestuose, drąsa užsikrauti ant pečių būsto paskolą keliems dešimtmečiams. Būdų susitaupyti nuosavam kampui praktiškai nėra.

Deja, kartais susiklosto ir taip, kad to, ką ilgai kūrei, branginai, staiga imi ir netenki. Reikia iš naujo kabintis į gyvenimą, viską kurti nuo pradžių. Kartais vienintelė išeitis yra socialinis būstas. Jis paprastai asocijuojasi su skurdu – baisiomis durimis be spynų, murzinomis sienomis, neuždaromais langais. Išnuomojus socialinį būstą visa atsakomybė už jo priežiūrą užgula nuomininką. Reikia pripažinti, kad socialinio būsto nuomotojai neatsakingai naudojasi jiems suteiktomis gyvenamosiomis patalpomis, jas niokoja, neprižiūri.

Visada esama ir išimčių. Neseniai sujaudino išgirsta vieno žmogaus gyvenimo istorija. Rodos – niekuo neišskirtinė, panašių galima rasti ir daugiau. Tik tokia kasdieniškai opi ir verčianti susimąstyti.

Keli gyvenimo dešimtmečiai prabėgo svetimame būste. Nežinau, ar turiu teisę jį vadinti socialiniu, nes čia savo pastangomis susikurta gerovė – suremontuota, įsirengti elementarūs patogumai. Bet visa tai – buitis. Yra ir kiti labai svarbūs aspektai. Šios svetimos sienos per tuos metus pasidarė savos – įsigėrė šeimininko kvapo, prisipildė vaikų klegesio, tapo jaukia erdve kurti ir tiesiog būti. Kasdien. Su savo dabartimi. Ir štai vieną gražią dieną atsitinka taip, kad ateini į akistatą su faktu: jei tavo nors ir labai menkai padidėjusios pajamos viršijo nustatytus dydžius, turi savo namus užleisti kitiems. Arba pamėginti įsigyti. Tada esi priverstas artėti prie savo svajonės – pagaliau turėti nuosavą būstą. Žinoma, nepaneigsime, kad būtent svajonės skatina judėti į priekį. Nesvajotume – pasaulis prarastų visas savo spalvas ir formas. Jei tik labai paprasta būtų jas realizuoti.

Prisiminkime tai, kas neišvengiama, – pinigus. Laimės už pinigus nenusipirksi. Tikrai taip, bet šiuo konkrečiu atveju gali nusipirkti tą emocinio saugumo jausmą, kuris kiekvienam žmogui tiesiog būtinas.

Kalbu ne apie žmogų, kuris išvis nedirba ir gyvena iš pašalpų, užuot sunkiai dirbęs už „minimumą“. Kalbu apie nuoširdžiai triūsiantį, kuriantį ir savo kūryba džiuginantį kitus žmones. Ir va. Kai išeities bent šią akimirką nematai – beldiesi į valdininkų duris. Su viltimi, kad galbūt išeitis vis dėlto yra, gal įmanoma įsigyti tą socialinį būstą už jį mokant dalimis per tam tikrą laiką. Ne atiduoti, dovanoti juk prašai. Ir atsitrenki į sieną: tokios galimybės nėra. Taisyklės išimčių šiuo atveju neturi. O žmoniškumas – virsta deficitu.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 080 859

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]