Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

AR SKŲSTI YRA NEGRAŽU?

Gintaras JURGĖLAS

2008−04−10 16

„Žinoma“, - atsakys daugelis. Juk skundikų niekas nemėgdavo nuo pat mokyklos suolo. Bet ką daryti žmogui, kuris pats negali susidoroti su aplink klestinčia netvarka? Geriausia, ką jis gali sugalvoti, – reikia skambinti į „Kupiškėnų mintis“. Tada problema yra sprendžiama spėriai, o kaltieji pabarami arba, esant reikalui, baudžiami tuojau pat.

Rajone yra nemažai gražių gamtos kampelių, kuriuos reikėtų deramai prižiūrėti. Vienas tokių – Maugurų tvenkinys. Redakcija gavo netoli jo gyvenančių žmonių nusiskundimą, kad šalia tvenkinio ūkininkai krauna mėšlo krūvas ir jų neapdengia. Lyjant lietui, nuo mėšlo krūvų srutos teka į tvenkinį ir sparčiai teršia vandenį. Be to, apsauginėje juostoje yra pjaunami medžiai ir taip žalojamas gamtovaizdis.

Informacija pasitvirtino iš dalies

„Kupiškėnų mintys“ su Aplinkos apsaugos agentūros viršininkės pavaduotoju Rimantu Adomausku išvyko pasižiūrėti, ar iš tiesų yra teršiamas ne toks jau mažas Maugurų tvenkinys.
Jau pirmoje aplankytoje Eugenijaus Baltrūno sodyboje radome neuždengtą mėšlo krūvą, nuo kurios srutos teka tvenkinio link. Sodybos savininkas oficialiai buvo iškvietas agentūrą, ir jis bus nubaustas už aplinkos teršimą azoto junginiais.
R. Adomauskas „Kupiškėnų mintims“ pasakojo, jog mėšlo krūvas privalu uždengti, kad atmosferos krituliai neprasiskverbtų į jas ir neplautų organinių medžiagų. Krūvas reikia uždengti per septynias dienas nuo sukrovimo. Pasak aplinkosaugininko, dengti galima polietilenu, šiaudais, pjuvenomis ar durpėmis.
Prie to tvenkinio yra dar viena blogybė. Kai kurie aplinkiniai gyventojai į jį leidžia buitines nuotėkas. Mums lankantis, neteko pastebėti, kad tvenkinio paviršiuje kaupiasi plėvelė, iš kurios galima spręsti apie patenkančius nešvarumus iš tų sodybų, tačiau tokių atvejų neseniai būta.
Kitoje tvenkinio pusėje esančioje Petro Belecko sodyboje irgi yra sukrauta ir neapdengta mėšlo krūva, paplūdusi srutomis. Nėra jokio apsauginio pylimėlio. Nuo mėšlo iki tvenkinio yra nuolydis, todėl yra didelė tikimybė, kad srutos kartu su krituliais gali patekti į tvenkinį.
R. Adomausko nuomone, P. Belecko sodyboje buvo rastas didesnis pažeidimas. Savininkas, kuris iš karto sutiko, kad padarė pažeidimą, taip pat yra iškviestas į agentūrą detaliai išsiaiškinti.
P. Belecko sodyboje buvo rasti ir iškirsti medžiai, bet šiuo atveju pažeidimo nenustatyta.

Apsaugos juosta yra nevienoda

Gyventojai turėtų būti atidūs, kai nutaria kirsti medžius, esančius šalia vandens tvenkinių. Geriausiai apie ketinamus pašalinti medžius pasikonsultuoti su aplinkosaugininkais, nes įstatymai dėl medžių kirtimų nuolat keičiasi.
Šiuo atveju P. Beleckas nepažeidė normos, nes toje vietoje, kur yra ši sodybą, apsaugos juosta yra penki metrai nuo tvenkinio. Medžiai buvo iškirsti už penkiolikos ar daugiau metrų. Tačiau kitose vietose, prie to paties tvenkinio, apsaugos zona yra kur kas didesnė. Ten medžių kirsti jau negalima net dvidešimties metrų atstumu.
Šiuo metu Maugurų tvenkinys yra keturių savininkų ir valstybės nuosavybė. Panašu, kad valstybė yra linkusi netrukus savo dalį išnuomoti privatininkams, todėl rūpintis tvenkiniu teks patiems šeimininkams.