|
|
|
AukÅ¡taiÄių kraÅ¡tas PAKELIUI į LIETUVOS TÅ«KSTANTMETį
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2007−05−24 |
GalÄ—tume apmaudauti, jog Naivių laisvalaikio centro salÄ—je Å¡eÅ¡tadienį įvykusioje konferencijoje-koncerte vis dÄ—lto vieno dalyko trÅ«ko - klausytojų ir žiÅ«rovų. Vietiniai žmonÄ—s ir kviestiniai iÅ¡ kitų vietovių rado kuo pasiteisinti - pats bulviasodis. O gal nenoras suprasti, jog bÅ«na atvejų, kai tereikia vien tik dalyvavimu prisidÄ—ti, kad sudygtų kitų brandintas sumanymas. O bulvÄ—s ne prasÄiau auga ir pavakariais pasodintos...
Bet nuotaikÄ… pakÄ—lÄ— konferencijoje “AukÅ¡taitijos kraÅ¡to etnokultÅ«ros, paproÄių ir tradicijų iÅ¡saugojimas ateinanÄioms kartoms†pirmas kalbÄ—jÄ™s Kazys StanÄikas, KultÅ«ros paveldo departamento prie LR KultÅ«ros ministerijos Panevėžio teritorinio padalinio vyr. valstybinis inspektorius. “Ne tiek ir mažai žmonių salÄ—je, ir jaunimo yra. IÅ¡ tikrųjų juk ir svarbiausia vyresniajai kartai su juo pasidalyti savo mintimis, atkreipti dÄ—mesį, kodÄ—l svarbi praeitis, ko mes galim iÅ¡ jos pasimokyti, kodÄ—l yra toks dalykas kaip paveldas ir kaip pleÄia akiratį jo pažinimasâ€, - vedÄ— jis mintį.
K. StanÄikas, nors ir departamento lygmens tarnautojas, vis dÄ—lto yra vietinis, netoli KupiÅ¡kio gimÄ™s ir užaugÄ™s, ne auksaburnis, o viso kraÅ¡to atgimimui dirbantis kultÅ«rininkas.
Dabar jis rodė plakatą su F.G.W. Struvės geodeziniu Gireišių (Rokiškio r.) punktu ir paaiškino, jog šis įrenginys tarnavo žemės matavimams nuo Juodosios jūros iki Arkties vandenyno 1816-1855 metais, tokiai funkcijai dar tinka ir šiais laikais. Nuo 1994 m. jis įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Pasak K. StanÄiko, ruoÅ¡damiesi Lietuvos vardo pasaulio istorijoje paminÄ—jimo tÅ«kstantmeÄiui 2009 metais, turÄ—tume atidžiau apsidairyti, kÄ… mes dar savito materialaus ir dvasinio paveldo turime ir kuo galima prisidÄ—ti, jog tie iÅ¡skirtinumai nuo kitų taip spÄ—riai nenyktų.
Pastaraisiais metais ne tik miestelÄ—nų, bet ir kaimieÄių buityje įsigali įvairiausių technologijų plastmasiniai gaminiai. PlÄ—Å¡iamos medinÄ—s lentelÄ—s ir trobos apÅ¡iltinamos plastmasinÄ—mis. MedinÄ—s už jas vis dÄ—lto patvaresnÄ—s.
Vieno stiklo, be rÄ—melių langais trobos - tarsi iÅ¡durtomis akimis. Prie malkų numetamos namus puoÅ¡usios, nuo vÄ—jų žiemÄ… ir nuo saulÄ—s vasarÄ… gyvenamÄ…sias patalpas saugojusios langinÄ—s. Gaila. Jau prarasta daug įdomios architektÅ«ros pastatų, Å¡imtameÄių parkų. PrieÅ¡ keletÄ… deÅ¡imtmeÄių KupiÅ¡kio rajone buvo 44 dvarai ir palivarkai, pastaruoju metu jų bÄ—ra tik deÅ¡imt. Gamtos paminklai parkai - irgi nyksta.
Brangenybėmis tapo amatininkų darbo baldai, rakandai ir net mūsų krašto kulinarinio paveldo stebuklas -lietuviška naminė duona...
Lietuvos vardo 1000-Äio naktį ant visų piliakalnių turÄ—tų suliepsnoti laužai. Ne bet kurioje vietoje, o specialiai iÅ¡ akmenų sumÅ«rytoje laužavietÄ—je. Lietuvoje - per tÅ«kstantis piliakalnių, KupiÅ¡kio rajone - dvi deÅ¡imtys. Jie, pasak specialisto, irgi architektÅ«ros statiniai, nuo kurių toli galÄ—tum matyti, ir kurie bÅ«tų iÅ¡ toli matomi. Yra ir skaudžių istorinių įvykių aukų atminimo vietų. Kaip mes gerbiame, įamžiname praeitį, taip esame vertinami ir patys.
Pasak KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro etnografÄ—s Almos PustovaitienÄ—s, iÅ¡ rÄ—zeknieÄių (Latvija), su kuriais pastaraisiais metais glaudžiau kupiÅ¡kÄ—nai bendradarbiauja, galima pasimokyti amatų atgaivinimo - tam tarnauja vaikų ir jaunimo centro programa, įgyvendinami projektai. Tokie dalykai turi rÅ«pÄ—ti ir KupiÅ¡kio rajone sudarytai etnokultÅ«ros plÄ—tojimo tarybai.
Dievui dėkui, sakė A. Pustovaitienė, turime ir mes, kupiškėnai, savosios dvasinės kultūros grynuolių. Tai dainos, juolab sutartinės. Jų dainavimas išlikęs tik šiaurės rytų Aukštaitijoje.
KupiÅ¡kio rajone folkloro atlikÄ—jų - tik du suaugusiųjų ir jaunimo pustreÄio meno kolektyvo.
Tai va, jei dabartinÄ— karta neiÅ¡saugos to dvasinÄ—s stiprybÄ—s medžio, tai ateinanÄios kartos jo ir nebeatgaivins.
Å tai toks kreipinys į buvusius salÄ—je - dažniau susimÄ…styti: “Kur aÅ¡ gyvenu, iÅ¡ kokio Å¡ulinio mÄ…stymo atgaivos semiuosi?â€
NuoÅ¡irdžiais plojimais sutiktas KupiÅ¡kio kultÅ«ros centro folkloro ansamblio “KupkÄ—mis†sutartinių atlikÄ—jai ir Å¡okÄ—jai. ApraÅ¡ymu jų programos neatspindÄ—si. PaprasÄiausiai jÄ… reikia girdÄ—ti, matyti, kiekvienÄ… kartÄ…, kai tik yra tokia proga.
Su mergvakariui reikalingais suoliukais, užtiesalais, indais, muzikos instrumentais subildėjo į Naivių laisvalaikio centro sceną per trisdešimt žmonių iš Pandėlio, - Rokiškio rajono miestelio jaunimo ir pagyvenusių žmonių folkloro ansamblių dalyvių. Jų vaizduojamas savojo krašto “Mergvakaris†- dar naujas scenos kūrinys, gavęs pakvietimą dalyvauti ir Folkloro dienos renginyje šiųmetinėje Pasaulio lietuvių dainų šventėje.
PandÄ—lieÄių kolektyvo meno vadovÄ— JÅ«ratÄ— BagužienÄ— sakÄ— esanti labai patenkinta, kad pavyko suburti jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių meno kolektyvus į vienÄ…. Ir dabar matanti Å¡io nelengvo darbo giliÄ…jÄ… prasmÄ™. NetrÅ«ksta ir bÄ—dų - Å¡tai nebÄ—ra žmogaus, grojanÄio armonika.
VieÅ¡nia iÅ¡ PandÄ—lio pasidžiaugÄ—, jog ryÅ¡iai su kupiÅ¡kÄ—nais - glaudÅ«s, jau pažįstami su antaÅ¡avieÄiais, salamiestieÄiais, šįkart iÅ¡girdÄ™ naivieÄių “ObelÄ—lių†atliekamų dainų, o skapiÅ¡kÄ—nų, subatÄ—nų pasirodymus matys ateinantį savaitgalį savajame “Jomarkeâ€. Tokio pavadinimo vienuoliktÄ… kartÄ… vyksianÄiame tarptautiniame festivalyje koncertuos meno kolektyvai iÅ¡ Latvijos ir Lenkijos, iÅ¡ viso laukiama apie Å¡imto atlikÄ—jų.
Naivių laisvalaikio centro renginyje dalyvavęs Kupiškio rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir švietimo skyriaus vedėjas Rimantas Jocius palankiai įvertino jo sumanytojų pastangas bei pasirodžiusiems meno kolektyvams įteikė padėkos raštus.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.
|
