Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

AR VISI BUVOME PRISIKĖLIMO ŠVIESOS LIUDYTOJAI?

Nida ŠULCIENĖ

2008−03−27 7

Tikintieji gausiai dalyvavo Didžiojo Šeštadienio apeigose. Ši diena katalikams ypatinga – tai diena, pilna laukimo ir vilties. Bažnyčios šventoriuje kunigas Mindaugas Mizaras pašventino ugnį tuo pradėdamas Didžiojo Šeštadienio apeigas. Svarbiausias Žiburių liturgijos akcentas – Velykų žvakė – vėl buvo uždegta naujai pašventinta ugnimi. „Kristus mums šviečia“, – užgiedojus kunigui visi sugužėjo į bažnyčią. Vėliau susirinkusieji atnaujino krikšto pažadus. Tą šeštadienį iš bažnyčios į namus dauguma grįžo nešini pašventintais degtukais, švęsto vandens indeliu.
Velykų rytas prasidėjo iškilminga procesija bažnyčioje. Dekanas Vladas Rabašauskas skaitė Panevėžio vyskupijos vyskupo Jono Kaunecko velykinį sveikinimą tikintiesiems. Vyskupas, kviesdamas visus tikinčiuosius prisidėti, kad kuo daugiau būtų gėrio ir džiaugsmo pasaulyje, pacitavo garsaus kunigo, kovotojo už tiesą Liuterio Kingo žodžius: „Jei negali būti medis ant kalno, būk krūmas slėny. Jei negali būti saule, būk žvake. Jei negali būti vieškelis, būk takas!“
Keletas tikinčiųjų išsakytų minčių, Velykų rytą:
- Jeigu tiek būtų žmonių kiekvieną sekmadienį, gal mažiau skaitytume pranešimų apie žuvusius keliuose, nužudytus žmones.
- Žiūriu ir graudu darosi – šiandien kai kurie nuleidę galvas pirmi prie altoriaus braunasi, o rytoj vėl eis daryti juodų darbų. Iš kur tiek dviveidiškumo!
- Belieka tik apgailestauti, kad tokią šventę vaikus tėvai kažkodėl palieka namuose – šiandien jų čia mažuma...
- Tokią dieną norisi visiems linkėti tik kažko gero ir gražaus – šypsokimės ir nebūkime susiraukę.
- Pažiūrėkite į žmones, išėjusius iš bažnyčios, visų veiduose švyti ypatinga šypsena ir gerumas, tik gaila, kad jis užgęsta grįžus į namus – tampame rūškani, pikti ir švenčių kaip nebuvę…