Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

APIE VISUREIGIO IR čEMPIONO VARDO KAINą

2005−11−19

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Techninio automobilių sporto aistra jo neužvaldė atsitiktinai, sulaukus solidaus amžiaus (tiesa, mėgautis šiuo sportu dažniausiai sau leidžia nemenkas pajamas savo versle sukaupę ar garsius rėmėjus turintys vyrai). Visureigių varžybų ir įvairių autokrosų daugkartinis čempionas 35-erių metų Naglis Čepelis prisimena, jog variklių gausmas jį pakerėjo ankstyvoje vaikystėje. Entuziazmas, neįkainojamas ir dažnai neatlyginamas jokiais pinigais, neblėsta iki šiol. Tačiau galbūt retas suvokia, kad be šio žmogaus pasišventimo triukšmingos automobilių ir motociklų varžybos bei bulių kautynių garsas Uoginių trasoje nutiltų.
Gaila MATULYTÄ–
Be stabdžių
N. Čepelis, gimęs Žegunių k., vaikystėje su tėvais persikėlė gyventi į Aukštupėnus ir tame pačiame name tebešeimininkauja iki šiol. Baigęs aštuonias klases buvusioje Vlado Rekašiaus vidurinėje mokykloje, vairuotojo šaltkalvio specialybės mokėsi Panevėžyje. Šiandien dirbantis ugniagesiu-gelbėtoju Kupiškio priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje N. Čepelis sako, kad visi jo ankstesni ir dabartiniai užsiėmimai susiję su automobiliais.
Techninis automobilių sportas N. Čepelį kerėjo nuo mažų dienų. Išgirdęs variklių gausmą, griūdamas lėkdavo paspoksoti į netoliese esančią trasą. Anksti išmoko remontuoti techniką. Vaikystės transportas – dviratis - jam būtinai turėjo būti su motoru. Taip gimė pirmosios konstrukcijos.
Kupiškėnas šypsodamasis prisimena, kad pirmą sykį prie motociklo vairo sėdo būdamas gal dešimties metų. Žinoma, tėtis su tuo niekaip nebūtų sutikęs. Kai tik jis išvykdavo į darbą, Naglis iš garažo išsivarydavo IŽ- 49, pasilypėdavo ant laiptų, kad būtų lengviau užsėsti ant motociklo, ir lėkdavo pas draugus. Tiesa, stabdžių sistema vaikui dar nebuvo pažįstama, tad šiuo atveju sustoti pagelbėdavo kokia nors kliūtis ar paprasčiausias parkritimas…
Septyniolikos pirko automobilį
Apie šias sūnaus „gastroles“ tėtis iš kaimyno sužinojo po gerų dvejų metų. Barti jau buvo vėlu. Naglis prisimena, kaip nuo mažų dienų tėtis jį vežiodavo senuoju GAZ- 63. Vaikas tuomet mažai žiūrėdavo į kelią, o stebėdavo, kaip valdomas automobilis. Vieną sykį tėtis pasiūlė: jei sūnui pavyks iš vietos išvažiuoti neužgesinus variklio, leisiąs jam vairuoti iki pat Žegunių kaimo. Pasisekė. Nuo tada vairas prilipo prie rankų.
Su tuometine milicija bėdų daug nebuvo – tėtis visada sėdėdavo šalia. O kai išlėkdavo su motociklu, vieną sykį beržynėlyje prie miesto Naglis su draugais buvo įkliuvęs pareigūnams. Sėkmingai pabėgo ir paslėpė motociklą, tačiau policininkai susirado tėvus ir teko traukti transporto priemonę iš po šieno…
Pašnekovas prisimena nemažai panašių nutikimų. Tačiau belakstant užmiesčio keliais, kilo noras įsigyti savo automobilį. Pirmąjį moskvičių N. Čepelis nusipirko iš savo sutaupytų stipendijų, sulaukęs vos 17 metų. Suremontavęs jį, drąsiai lėkdavo į šokius ir galėjo didžiuotis prieš tuos, kurie važinėjo tėvų automobiliais.
Nuo mechaniko iki čempiono
Vėliau N. Čepelis noriai talkino kupiškėnams, garsinusiems techninį sportą. Jis padėdavo remontuoti iš moskvičiaus perdarytą visureigį, su kuriuo į trasą lėkdavo Gediminas Satkevičius, Vidmantas Jablonskas, Gediminas Laužikas.
Naglis pats dalyvauti visureigių varžybose pradėjo 2003 m. ir iškart tapo vicečempionu. Kitais metais pelnė Lietuvos čempiono titulą.
Šiais metais N. Čepeliui su ekipažo porininku Žilvinu Vareika sėkmingi buvo visi 10 Lietuvos visureigių čempionato etapai. "4WD Pavasaris 2005" Lietuvos visureigių bekelės sporto čempionato pirmajame etape vairuoti visureigį labai norėjo Alvijanas Murnikovas. Varžybų debiutantas su šturmanu N. Čepeliu tapo nugalėtojais. Vėlesniuose etapuose Alvijanas važiavo su Irmantu Palileika.
Pašnekovas džiaugėsi, kad kupiškėnus automobilių sporte visada lydėjo sėkmė. „Gal tokia mūsų krašto aura, - svarstė automobilininkas, - nes, palyginti su didžiaisiais visureigių klubais, neturime rėmėjų ir negalime sau dėti didelių investicijų į pamėgtą sportą“.
Žinoma, sėkmę nulemia ir kruopštus pasirengimas. „Jei myli techniką, ji tuo pačiu atsilygina“, - įsitikinęs pašnekovas. Daug dirbti tenka iki lenktynių, tad automobiliai nenuvilia varžybose. „Kai kiti lenktynininkai gula po mašinomis, mes tik cigaretę surūkom, pailsim, susikaupiam kitam važiavimui, - pasakojo N. Čepelis ir pridūrė: - Juk sakoma: kai į medžioklę eini, šunis lakint vėlu“.
Į lenktynių trasas kupiškėnai leidžiasi savadarbiais automobiliais. Visureigio sukonstravimas atsieina apie 30 tūkst. litų, nors solidūs klubai investuoja keliskart didesnes sumas. N. Čepelis yra sukonstravęs 4 visureigius: du UAZ’us, „Nissan Patrol“ ir „Suzuki Samuray“. Šį sudėtingą darbą puikiai apibūdino pašnekovo frazė: „Keliai kruvini ir nagai juodi“.
RÄ—mÄ—jai - abejingi
Beje, didžiuosiuose šalies miestuose įprasta, jog remti visureigių čempionato dalyvius – bet kurios to krašto firmos garbės reikalas. Pas mus, deja, yra kitaip. Kupiškėnai nelinkę paremti nuolatinių visureigių čempionatų ir bulių kautynių nugalėtojų. Anuomet Ž. Vareikos ir N. Čepelio ekipažą rėmė Biržų įmonė ir pagal aprangą per varžybas visi čempionus vadino biržiečiais. Pašnekovas pridūrė, jog už savus pinigus į prestižines varžybas nuvažiuoti nepavyktų.
Šio azartiško sporto aistruoliai susibūrė į kupiškėnų visureigių klubą „35 coliai“. Jo iniciatorius buvo Linas Kazbaras. Į klubo veiklą aktyviai įsijungė Ž. Vareika, D. Didžiulis. Pavadinimą pasiūlė Mindaugas Varnauskas: 35 coliai – tuo metu didžiausi visureigio rato matmenys (dabar - 41 colis). Ateityje automobilininkai planuoja klubo veiklą plėsti, kviesti prisijungti jaunuosius techninio sporto mėgėjus, jau pelniusius nemažai pergalių.
Visureigių klubas dešimčiai metų išsinuomojo Uoginių trasą. Prieš kiekvienas varžybas tenka tvarkyti gruntą, rūpintis tvora. Samdytų darbininkų atliekamus darbus kone visada tenka pačiam N. Čepeliui prižiūrėti. Pašnekovas teigė, jog daugybę žiūrovų pritraukiančios varžybos neatneša jokio pelno, tik džiaugsmą patiems organizatoriams ir dalyviams.
„Arba aš, arba…“
Neaišku, ar N. Čepelio atžalos perims tėčio aistrą automobiliams. Sūnus Margiris noriai domisi tėčio pomėgiu. Džiaugsmu spindi jo akys, kai tėtis pavėžina visureigiu. Jaunesnysis aštuonerių Alanas susidomėjimo šiuo sudėtingu sportu nerodo. O po vienos traumos iš savo mylimos moters Auksės N. Čepelis netgi yra sulaukęs ultimatumo – arba aš, arba visureigiai. Tačiau čempionas stengiasi suderinti adrenalino kupiną techninį sportą ir dėmesį šeimai.
Šiuo metu visureigių varžybos baigėsi. Bet dabar sportininkams prasidės tikrasis darbas: reikia suplanuoti kitų metų varžybas, tvarkyti automobilius.
Techninis sportas, tapęs N. Čepelio gyvenimo būdu, nėra pigus malonumas. Sumokėję startinį varžybų mokestį (apie 200 Lt), čempionai gauna taures, diplomus, šampano. Už pergalės džiaugsmą niekas neskiria piniginių prizų. Pašnekovas pripažįsta, kad dėl jo pomėgio nukenčia šeimos biudžetas, mažiau lieka laiko brangiausiems žmonėms. „Pramušta galva ir fanatizmas, - apibūdino savo aistrą N. Čepelis, - tačiau mes negalim nevažiuot“.
Tad paklaustas apie kitų metų perspektyvas, jis nė nedvejodamas atsakė: „Važiuosim!“


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 272

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]