|
|
|
Vėrinys AR PRIREIKS ANTRANKIų PAAUGLIAMS?
Algirdas PETRULIS |
2005−11−12 |
AnÄ… Å¡eÅ¡tadienį per radijÄ… teko klausytis apskrito stalo diskusijos, kurioje dalyvavo Å vietimo ir mokslo ministerijos atstovai, psichologai, mokytojai, radijo klausytojai. Bandyta ieÅ¡koti atsakymų į klausimus, kodÄ—l didÄ—ja prieÅ¡prieÅ¡a tarp mokytojų ir mokinių, kas jÄ… lemia, dÄ—l kokių priežasÄių pedagogai netenka kantrybÄ—s, kokios priemonÄ—s galÄ—tų sustabdyti vaikų agresijÄ… ir pan. Buvo pareikÅ¡ta įvairių, net diametraliai prieÅ¡ingų nuomonių.
Pastaruoju metu apie tai prabylama vis dažniau, nes konfliktai tarp suaugusiųjų ir vaikų neretai baigiasi sužalojimais, savižudybÄ—mis, pabÄ—gimu iÅ¡ namų. Smurto epidemija Å¡alyje plinta. Aktuali ji ne tik didmiesÄiuose, bet ir mažiuose miesteliuose, gyvenvietÄ—se, kaimuose. Nestinga skausmingų pavyzdžių ir mÅ«sų rajone. Neapykanta, pagieža, nevaldoma agresija Å¡iuo metu – kasdienybÄ—. Pyktis tvyro dÄ—l perdÄ—m lÄ—tai gerÄ—janÄių socialinio gyvenimo sÄ…lygų, menkų atlyginimų, nedarbo, nesugebÄ—jimo imtis iniciatyvos. IÅ¡ aplinkos prieÅ¡iÅ¡kumas persikelia ir į mokyklas. Pasigirsta balsų, kad jose jau susidarÄ— revoliucinÄ— situacija. IlgÄ… laikÄ… kaip gyvuliukai traktuoti vaikai, kuriuos reikia dresuoti, iÅ¡moko gintis, protestuoti.
Sunku paneigti tokius samprotavimus, taÄiau drausmÄ—s problemas ugdymo įstaigose, ko gero, pagimdÄ— pernelyg liberali, nuolat kaitaliojama Å¡vietimo reforma. Dabar vaikai gerai žino savo teises, bet linkÄ™ spjauti į savo pareigas. TodÄ—l daugeliui mokytojų darbas mokykloje nebeteikia džiaugsmo. Atsisakius Äia drausmÄ—s vertinimo, suįžūlÄ—jÄ™ mokiniai keturaukÅ¡Äiais keiksmažodžiais iÅ¡plÅ«sta mokytojÄ…, grasina jam, iÅ¡eina iÅ¡ pamokos, o pedagogai neturi priemonių tokiems nepraustaburniams sudrausminti. AtvirkÅ¡Äiai, netgi priversti jiems nusižeminti. Mokytis nenorinÄių nepilnameÄių chuliganizmas tapo rimta Å¡alies mokyklų problema. Mokytojai yra tokių mokinių provokuojami. Tokiu atveju karÅ¡tesnio temperamento pedagogui sunku susivaldyti.
Žinoma, jokiu bÅ«du negalima pateisinti pedagogų, pakelianÄių rankÄ… prieÅ¡ vaikÄ…. Toks elgesys menkina mokytojo autoritetÄ…, demoralizuoja kitus moksleivius. Vaikų drausmei pagerinti labai padÄ—tų glaudesnis mokyklos ir tÄ—vų ryÅ¡ys. Deja, daug kur jis visai nutrÅ«kÄ™s, silpnos tebÄ—ra mokyklų bendruomenÄ—s. Vyrauja du kraÅ¡tutinumai: tÄ—vai į vaikų auklÄ—jimÄ… arba žiÅ«ri pro pirÅ¡tus, arba, paisydami vien savo atžalų interesų, perdÄ—tai reiklÅ«s mokytojams, o tai formuoja dar vienÄ… psichologinio teroro Å¡altinį mokykloje. Kartais tÄ—vai patys netaktiÅ¡kai elgiasi su savo vaikais: tiesiogiai arba netiesiogiai slopina jų siekimÄ… bÅ«ti savarankiÅ¡kiems. SmulkmeniÅ¡ka tÄ—vų kontrolÄ—, globa, diktatoriÅ¡ka reikalavimų forma arba besaikis meilumas, kompromituojantis vaikÄ… jo draugų akyse, sukelia griežtÄ… protestÄ… ir smarkiÄ… reakcijÄ…. Å iurkÅ¡ti ironija, pajuoka taip pat užgauna vaikÄ…, ir Å¡is dažniausiai atsako atžarumu bei įžūlumu.
Ä®takÄ… prieÅ¡iÅ¡kumui tarp mokinių ir mokytojų daro ir natÅ«ralus kartų konfliktas, ypaÄ iÅ¡ryÅ¡kÄ—jÄ™s dabar, kai dÄ—l gaunamų skurdžių pensijų mokyklose dirba daug pagyvenusio amžiaus pedagogų. Be to, į mokyklos suolÄ… kiekvienais metais sÄ—dasi jau antra ar net treÄia asocialioje aplinkoje auganti karta, nejauÄianti paskatų mokytis.
Atlikti tyrimai rodo, kad paaugliai labiausiai bijo ne griežtų mokytojų, ne tÄ—vų ar net policijos, o vienas kito. Jie baiminasi bendraamžių reketo, pakliÅ«va į narkotikų platintojų pinkles, o mobilieji telefonai tarp nepilnameÄių didesniuosiuose miestuose jau seniai tapo savotiÅ¡ka valiuta, nes juos lengviausia parduoti. TodÄ—l jie ir atiminÄ—jami arba iÅ¡viliojami apgaule iÅ¡ tų, kurie nesugeba apsiginti, bijo pasiskųsti. Juk žmogaus gyvybÄ— dabar atimama ir dÄ—l kelių litų.
Vaikai stebi aplinkÄ…, kurioje gyvena, ir fiksuoja, jog svarbiausia gyvenime yra jÄ—ga, valdžia ir pinigai. Tie, kurie neiÅ¡laiko įtampos, jauÄiasi pažeminti. Tuomet arba žudosi, arba tampa be galo agresyvÅ«s. Pasitaiko, kad jau dabar nepilnameÄius tenka tramdyti antrankiais. Tikriausiai niekas taip nekenkia visuomenÄ—s dvasinei sveikatai kaip staigi poliarizacija, kai vieni mato kitų greitÄ… praturtÄ—jimÄ…. O jaunimo poreikiai visada bÅ«na didžiausi. Tad kasmet vis dažniau nusikalsta ir moksleiviai. Statistika skelbia, jog nuo 1994 iki 2003 m. nusikaltusių mokinių padaugÄ—jo 2,5 karto. Mokymo įstaigose paplitÄ™s smurtas, reketavimas ir tyÄiojimasis yra kasdieninis reiÅ¡kinys, ne itin kÄ… nors dominantis.
Matyt, pribrendo bÅ«tinybÄ— mokyklose įvesti drausmÄ—s pažymį, o nepaisanÄių jose nustatytos tvarkos nekelti į aukÅ¡tesnÄ™ klasÄ™. Apie tai vis garsiau kalbama, bet vargu ar valdininkai tuos žodžius iÅ¡girs. Juolab kad moksleivių drausmÄ™ vertinti jau ir anksÄiau siÅ«lyta ne kartÄ…. Tam nesiprieÅ¡ino nei tÄ—vai, nei mokytojai. TaÄiau kol kas situacija nesikeiÄia – bet koks vaikų drausminimas vertinamas kaip jų teisių pažeidimas.
Skaityti komentarus (0)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
