Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

AR PRIREIKS ANTRANKIų PAAUGLIAMS?

Algirdas PETRULIS

2005−11−12

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aną šeštadienį per radiją teko klausytis apskrito stalo diskusijos, kurioje dalyvavo Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai, psichologai, mokytojai, radijo klausytojai. Bandyta ieškoti atsakymų į klausimus, kodėl didėja priešprieša tarp mokytojų ir mokinių, kas ją lemia, dėl kokių priežasčių pedagogai netenka kantrybės, kokios priemonės galėtų sustabdyti vaikų agresiją ir pan. Buvo pareikšta įvairių, net diametraliai priešingų nuomonių.
Pastaruoju metu apie tai prabylama vis dažniau, nes konfliktai tarp suaugusiųjų ir vaikų neretai baigiasi sužalojimais, savižudybėmis, pabėgimu iš namų. Smurto epidemija šalyje plinta. Aktuali ji ne tik didmiesčiuose, bet ir mažiuose miesteliuose, gyvenvietėse, kaimuose. Nestinga skausmingų pavyzdžių ir mūsų rajone. Neapykanta, pagieža, nevaldoma agresija šiuo metu – kasdienybė. Pyktis tvyro dėl perdėm lėtai gerėjančių socialinio gyvenimo sąlygų, menkų atlyginimų, nedarbo, nesugebėjimo imtis iniciatyvos. Iš aplinkos priešiškumas persikelia ir į mokyklas. Pasigirsta balsų, kad jose jau susidarė revoliucinė situacija. Ilgą laiką kaip gyvuliukai traktuoti vaikai, kuriuos reikia dresuoti, išmoko gintis, protestuoti.
Sunku paneigti tokius samprotavimus, tačiau drausmės problemas ugdymo įstaigose, ko gero, pagimdė pernelyg liberali, nuolat kaitaliojama švietimo reforma. Dabar vaikai gerai žino savo teises, bet linkę spjauti į savo pareigas. Todėl daugeliui mokytojų darbas mokykloje nebeteikia džiaugsmo. Atsisakius čia drausmės vertinimo, suįžūlėję mokiniai keturaukščiais keiksmažodžiais išplūsta mokytoją, grasina jam, išeina iš pamokos, o pedagogai neturi priemonių tokiems nepraustaburniams sudrausminti. Atvirkščiai, netgi priversti jiems nusižeminti. Mokytis nenorinčių nepilnamečių chuliganizmas tapo rimta šalies mokyklų problema. Mokytojai yra tokių mokinių provokuojami. Tokiu atveju karštesnio temperamento pedagogui sunku susivaldyti.
Žinoma, jokiu būdu negalima pateisinti pedagogų, pakeliančių ranką prieš vaiką. Toks elgesys menkina mokytojo autoritetą, demoralizuoja kitus moksleivius. Vaikų drausmei pagerinti labai padėtų glaudesnis mokyklos ir tėvų ryšys. Deja, daug kur jis visai nutrūkęs, silpnos tebėra mokyklų bendruomenės. Vyrauja du kraštutinumai: tėvai į vaikų auklėjimą arba žiūri pro pirštus, arba, paisydami vien savo atžalų interesų, perdėtai reiklūs mokytojams, o tai formuoja dar vieną psichologinio teroro šaltinį mokykloje. Kartais tėvai patys netaktiškai elgiasi su savo vaikais: tiesiogiai arba netiesiogiai slopina jų siekimą būti savarankiškiems. Smulkmeniška tėvų kontrolė, globa, diktatoriška reikalavimų forma arba besaikis meilumas, kompromituojantis vaiką jo draugų akyse, sukelia griežtą protestą ir smarkią reakciją. Šiurkšti ironija, pajuoka taip pat užgauna vaiką, ir šis dažniausiai atsako atžarumu bei įžūlumu.
Įtaką priešiškumui tarp mokinių ir mokytojų daro ir natūralus kartų konfliktas, ypač išryškėjęs dabar, kai dėl gaunamų skurdžių pensijų mokyklose dirba daug pagyvenusio amžiaus pedagogų. Be to, į mokyklos suolą kiekvienais metais sėdasi jau antra ar net trečia asocialioje aplinkoje auganti karta, nejaučianti paskatų mokytis.
Atlikti tyrimai rodo, kad paaugliai labiausiai bijo ne griežtų mokytojų, ne tėvų ar net policijos, o vienas kito. Jie baiminasi bendraamžių reketo, pakliūva į narkotikų platintojų pinkles, o mobilieji telefonai tarp nepilnamečių didesniuosiuose miestuose jau seniai tapo savotiška valiuta, nes juos lengviausia parduoti. Todėl jie ir atiminėjami arba išviliojami apgaule iš tų, kurie nesugeba apsiginti, bijo pasiskųsti. Juk žmogaus gyvybė dabar atimama ir dėl kelių litų.
Vaikai stebi aplinką, kurioje gyvena, ir fiksuoja, jog svarbiausia gyvenime yra jėga, valdžia ir pinigai. Tie, kurie neišlaiko įtampos, jaučiasi pažeminti. Tuomet arba žudosi, arba tampa be galo agresyvūs. Pasitaiko, kad jau dabar nepilnamečius tenka tramdyti antrankiais. Tikriausiai niekas taip nekenkia visuomenės dvasinei sveikatai kaip staigi poliarizacija, kai vieni mato kitų greitą praturtėjimą. O jaunimo poreikiai visada būna didžiausi. Tad kasmet vis dažniau nusikalsta ir moksleiviai. Statistika skelbia, jog nuo 1994 iki 2003 m. nusikaltusių mokinių padaugėjo 2,5 karto. Mokymo įstaigose paplitęs smurtas, reketavimas ir tyčiojimasis yra kasdieninis reiškinys, ne itin ką nors dominantis.
Matyt, pribrendo būtinybė mokyklose įvesti drausmės pažymį, o nepaisančių jose nustatytos tvarkos nekelti į aukštesnę klasę. Apie tai vis garsiau kalbama, bet vargu ar valdininkai tuos žodžius išgirs. Juolab kad moksleivių drausmę vertinti jau ir anksčiau siūlyta ne kartą. Tam nesipriešino nei tėvai, nei mokytojai. Tačiau kol kas situacija nesikeičia – bet koks vaikų drausminimas vertinamas kaip jų teisių pažeidimas.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 284

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]