 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
SUVALKIETė ANT AUKšTAITIJOS žEMėS STOVI TVIRTAI
DanguolÄ— ir Algirdas ButÄ—nai džiaugiasi gyvendami KupiÅ¡kyje. Lengvai ir atvirai bendraujantys sutuoktiniai su kiekvienu sutiktu greitai randa bendrÄ… kalbÄ…. Jurgitos BanionienÄ—s nuotrauka. VaikystÄ— – ant Nemuno kranto Tuoj bus deÅ¡imt metų, kai ButÄ—nai gyvena paÄių iÅ¡puoselÄ—toje, beveik miesto centre, S. Dariaus ir S. GirÄ—no gatvÄ—je, esanÄioje sodyboje. Algirdas – grynas rokiÅ¡kÄ—nas, DanguolÄ— – suvalkietÄ—, iÅ¡ Å akių rajono. „Mano gimtinÄ— – KriÅ«kai, miestelis prie pat Nemuno. TÄ—tis dirbo KriÅ«kų laivų statykloje, kur bÅ«davo gaminamos valtys, kitoks upinis transportas“, – apie save pasakojo DanguolÄ—. Apie šį miestelį Nemuno pakrantÄ—je net buvo sukurtas garsus režisieriaus Raimondo Vabalo filmas „Birželis, vasaros pradžia“. Pasak DanguolÄ—s, ir laivų statykla filme įamžinta. Kiek vÄ—liau, kai ji buvo vienerių, tÄ—vai persikÄ—lÄ— arÄiau Å akių, į GerdžiÅ«nus. Tai buvo kolÅ«kio gyvenvietÄ—. TÄ—tis kolÅ«kyje gavo suvirtintojo darbÄ…. KolÅ«kio fermose triÅ«sÄ— ir mama. Prisimindama vaikystÄ™ DanguolÄ— pasakojo, kad mama ir tÄ—tis visuomet labai gražiai sugyveno su kaimynais, vieni pas kitus į talkas eidavo, bulves nukasti padÄ—davo. „Pas mus jos bÅ«davo kasamos su specialia plokÅ¡Äia Å¡ake. ÄŒia, AukÅ¡taitijoje, tokios matyti niekada neteko,“ – dalijosi savo pastebÄ—jimais moteris. DanguolÄ— augo kartu su ketveriais metais jaunesne seserimi Laima. Ji iki Å¡iol gyvena Suvalkijoje, VilkaviÅ¡kio rajone, prie ViÅ¡tyÄio ežero. Neseniai pas dukterį persikÄ—lÄ— ir aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkerių sulaukusi jų mama StasÄ—. TÄ—Äio tarp gyvųjų nebÄ—ra jau 19 metų. Pasak paÅ¡nekovÄ—s, vaikystÄ—s prisiminimai jau nebÄ—ra tokie ryÅ¡kÅ«s, taÄiau jie – patys gražiausi: „Visa vaikystÄ— prabÄ—go kaime. Mes negyvenome turtingai, bÅ«davo ir nepriteklių. TÄ—vai kažkaip ypatingai mÅ«sų su seserimi nelepindavo. Mama daug dirbo, nebuvo kada namie pyragų kepti. TaÄiau laikÄ— kiaules, todÄ—l mÄ—sos namie visada užteko. Mama kiaulių kumpius, ausis, kojas, pusgalves rÅ«kydavo. TurÄ—davo didžiulį iÅ¡ ąžuolo iÅ¡skobtÄ… lovį, ten mÄ—sÄ… sluoksniuodavo, sÅ«dydavo, po to neÅ¡davo į kieme buvusiÄ… rÅ«kyklÄ… ir apie savaitÄ™, dvi rÅ«kydavo. MÄ—sa pas mus visada bÅ«davo tik Å¡alto rÅ«kymo. BarÅ¡Äius, kopÅ«stų sriubÄ… mama su ja dažnai virdavo. Kai atvažiavau pas uoÅ¡vius į RokiÅ¡kį, jie mane vos per pusdienį karÅ¡tai iÅ¡rÅ«kyta deÅ¡ra vaiÅ¡ino, labai keista buvo“ – prisiminÄ— paÅ¡nekovÄ—. ŪkiÅ¡kai gyvenantiems tÄ—vams dukros turÄ—davo pagelbÄ—ti. DanguolÄ— prisiminÄ—, kad sode augdavo labai daug garÅ¡vų. Jų sesÄ—s turÄ—davo prirauti kiaulÄ—ms Å¡erti. Karves ganykloje perkelti, pagirdyti irgi buvo vienas iÅ¡ darbų. „SesÄ™ tÄ—vai labiau lepino, o galbÅ«t tik man taip atrodÄ—. Bet jei kÄ… iÅ¡krÄ—sdavau, liepdavau jai kaltÄ™ prisiimti, tuomet ji mažiau barti gaudavo. GerdžiÅ«nuose lankiau pradinÄ™, paskui aÅ¡tuonmetÄ™ mokyklÄ…, vidurinÄ™ baigiau jau KriÅ«kuose. Ji buvo ant Nemuno kranto“, – pasakojo moteris. Pasak DanguolÄ—s, visos pakrantÄ—s vaikystÄ—je iÅ¡braidytos buvo. Net su rÅ«bais bendraklasiai Nemune yra iÅ¡maudÄ™. MokÄ—si ji gerai. Labai patiko ir sekÄ—si geografija, lietuvių, vokieÄių kalbos, todÄ—l galvojo stoti į pedagoginį institutÄ…. TaÄiau labai traukÄ— ir gamta. „Rinkausi tarp mokytojavimo ir žemÄ—s Å«kio. Esu gamtos vaikas, todÄ—l pasirinkau studijuoti agronomijÄ… Lietuvos žemÄ—s Å«kio akademijoje“, – kalbÄ—jo paÅ¡nekovÄ—. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 080 186 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
