 |
|
|
2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
€ŽDIEVų NUMYLÄ—TINIAI MIRÅ¡TA JAUNI€Œ
Zita LukoÅ¡iÅ«tÄ—-StaÅ¡kÅ«nienÄ—. Nuojautos Zitos LukoÅ¡iÅ«tÄ—s poezijos knyga „Autoportretas su vÄ—jo pamuÅ¡alu“ į žmones iÅ¡Ä—jo 1996-ųjų rudenį, kai gatvÄ—se, aikÅ¡tÄ—se, laukuose ir miÅ¡kuose siauÄia spalvų Å¡ventÄ—, kai tirÅ¡tai pilkose Å«kanose slepiasi nenuspÄ—jama mÅ«sų lemtis, kai graudulingai nuteikia įkyriai dulkiantys lietÅ«s, kai netikÄ—tai Å¡vystelÄ—jÄ™s spindulys suraibuliuoja kiemo baloje ir vÄ—l norisi džiaugtis gyvenimu. Tai Zitos mÄ—gti kontrastai, kurių kupina ir jos poezija. Zita nespÄ—jo pasidžiaugti savo pi rmÄ…ja poezijos knyga – ji iÅ¡Ä—jo iÅ¡ mÅ«sų gerokai prieÅ¡ jai pasirodant. Studijų draugei Nijolei Matulienei neiÅ¡eina iÅ¡ galvos Zitos kartota sentencija: „Dievų numylÄ—tiniai mirÅ¡ta jauni“ – bei jos nenoras pasenti. Paskutiniais gyvenimo metais nelemta nuojauta jÄ… tiesiog persekiojusi. PradÄ—jusi dirbti žurnalistÄ—s darbÄ… nuolat kartodavusi, kad žurnalistai ilgai negyvena. KartÄ… pavasarį po artimos biÄiulÄ—s mirties Zita buvusi itin prislÄ—gta, o į NijolÄ—s guodžiamus žodžius, kad viskas susitvarkys, kad bÅ«siÄ… dar daug gražių pavasarių, žydinÄių sodų, beveik nesiklausydama treptelÄ—jusi koja: „NebežydÄ—s.“ KitÄ… dienÄ… atlÄ—kusi su nauju eilÄ—raÅ¡Äiu „Obelis, kuri jau nežydÄ—s“. Poezija – LukoÅ¡iÅ«tei Baigusi Vilniaus universitete lietuvių kalbos ir literatÅ«ros studijas, Zita pradÄ—jo mokytojauti MolÄ—tų rajone. Pasak biÄiulių, mokykloje jai buvo sunku, mokiniai, regis, jos nesuprato. Matyt, dÄ—l to daug geriau jautÄ—si įsidarbinusi gimtojo KupiÅ¡kio bibliotekoje. TaÄiau kÅ«rybinis darbas traukÄ— labiausiai. Pasak NijolÄ—s, Zitos vyras buvo visiÅ¡kai ne jos žmogus, paprastas, žemiÅ¡kas, o ji skrajojo padebesiais. Savo eiles visada pasiraÅ¡ydavo mergautine pavarde – LukoÅ¡iÅ«tÄ—. Sakydavusi, kad StaÅ¡kÅ«nienÄ— gyvena buityje, o LukoÅ¡iÅ«tei skirta poezija. Buitis vargino, bÅ«davo gaila jai sugaiÅ¡to laiko. Zita domÄ—josi Rytų filosofija, tikÄ—jo reinkarnacija. SakÄ— gyvenanti treÄiÄ…jį gyvenimÄ…. Nepaprastai mÄ—go pirkti knygas, turÄ—jo didžiulÄ™ bibliotekÄ…. Aplinkinių bÄ—dos, rÅ«pesÄiai mažai jÄ… domino. Kalbi kalbi ir staiga matai, kad jos nÄ—ra. Nutoldavo į save. Pažįstamiems buvo aiÅ¡ku, kad formuojasi eilÄ—raÅ¡tis, kuris galÄ—davo rastis net skaitant miesto skelbimÄ…. Kartais bÅ«davo taip užsisvajojusi, kad tik trinktelÄ—jimas į pakelÄ—s stulpÄ… grąžindavo jÄ… į tikrovÄ™. Anot bendradarbių, kartais ant jos reikÄ—davo užrikti, kad grįžtų iÅ¡ savo apmÄ…stymų ir imtųsi veiklos. Dirbant redakcijoje korespondente reikÄ—davo smarkiai suktis. Nors jos svajonÄ— pereiti iÅ¡ bibliotekos į laikraÅ¡Äio redakcijÄ… iÅ¡sipildÄ—, taÄiau, kolegų nuomone, pareigos, matyt, trukdÄ— atsidÄ—ti kÅ«rybai. Nebelikdavo laiko skaityti, buvo priversta domÄ—tis kasdiene informacija. PlaÄiau skaitykite "KupiÅ¡kÄ—nų mintyse" 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 079 907 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
