 |
|
|
2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis |
Reklama | Prenumerata | Naujienos | Archyvas
|
|
Naujienos Kroštas brungiausias Informacija Įkainiai |
KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos SKODINIAI TRAUKIA MIESTELÄ—NUS
Laima ir Eugenijus Plepiai prie savo namo Skodiniuose. Skodiniai – vienas iÅ¡ tokių kaimų centrinÄ—je KupiÅ¡kio rajono dalyje, 5 km į pietryÄius nuo KupiÅ¡kio. Gyventojų suraÅ¡ymo duomenimis 1970 metais Skodiniuose buvo 72 gyventojai, o 2001 metais – 32. ÄŒia tebegyvena žmonÄ—s ir nuo paskutinio gyventojų suraÅ¡ymo praslinkus daugiau nei penkiolika metų. Kaimo nekeistų į miestÄ… Žvyrkeliu į Skodinius atvažiavome nuo Papilių pusÄ—s. IÅ¡ kart akį patraukÄ— gražiai tvarkoma sodyba su atnaujintu mediniu namu. Kieme pasirodÄ™ jos Å¡eimininkai Laima PlepienÄ— ir Eugenijus Plepys svetingai pakvietÄ— į vidų.
Vienas iÅ¡ Plepių sodybos akcentų – paukÅ¡Äiai. „Jau vienuolikti metai, kaip Äia pradÄ—jome kurtis. PrieÅ¡ tai norÄ—jome pirkti kolektyvinį sodÄ…. Jau ir pirkimo sandorį buvome pradÄ—jÄ™, bet to sodo pardavÄ—jas nusprendÄ— jo nebeparduoti. Tuomet pradÄ—jome dairytis sodybos netoli KupiÅ¡kio. Skodiniai mums tiko, nes iki KraÅ¡tieÄių mikrorajono, kur anksÄiau gyvenome, tik 6 km“, – sakÄ— Eugenijus. Pasak jo, sodybos gryÄia buvo senovinÄ—, su asla. AnksÄiau Äia gyveno SeibuÄiai. VÄ—liau Elena DaukienÄ—. Ji iÅ¡Ä—jo į miÅ¡kÄ… grybauti ir paklydo. Moterį, jau mirusiÄ…, miÅ¡ke surado kinologai su Å¡unimis. SodybÄ… jiems pardavÄ— buvusios Å¡eimininkÄ—s sesuo OnutÄ— BaliukienÄ—, vilnietÄ— mokytoja, kuri buvo grįžusi gyventi pas seserį.
Å ios sodybos Å¡eimininkai moka iÅ¡moningai tvarkyti sodybos aplinkÄ… ir randa jai papuoÅ¡ti įvairių dekoratyvinių mažmožių. Pasak jos, turi daržą, pulkelį anÄių, žąsų, viÅ¡tų, kalakutÄ…. Dar yra Å¡unys, katinai – beveik visi priglausti iÅ¡ gyvÅ«nų globos namų. PaukÅ¡Äius laiko labiau dÄ—l pramogos nei dÄ—l naudos. Tiesa, nusipirko mÄ—sinių viÅ¡Äiukų. Sodybos Å¡eimininkai sakÄ—, kad Skodiniuose Å¡iuo metu yra 6 gyvenamos sodybos. Kaimas gana ramus. TaÄiau jų namas stovi prie pat kelio, tai dÄ—l saugumo ir signalizacija pasirÅ«pino. Visokių žmonių pro Å¡alį pravažiuoja. Pasiteiravus, ar nesigaili miestÄ… iÅ¡mainÄ™ į kaimÄ…, paÅ¡nekovai papasakojo, kad kaimas jiems nuo mažens nesvetimas. Abu yra kilÄ™ iÅ¡ RokiÅ¡kio rajono. Laima KupiÅ¡kyje nuo 5 klasÄ—s, o Eugenijus Äia atvyko pradÄ—jÄ™s dirbti. Nuo to laiko jau daugiau nei 25-eri metai pralÄ—kÄ—. Taigi apsigyvenÄ™ Skodiniuose jiedu tarsi sugrįžo prie savo iÅ¡takų, nors Å¡iame kaime yra atÄ—jÅ«nai. Laima triÅ«sia ne tik namuose, bet dar dirba ir KupiÅ¡kio mokykloje „Varpelis“ specialių poreikių vaikų grupÄ—s auklÄ—toja. Eugenijus anksÄiau dirbo policijoje. Å iuo metu kaip pareigÅ«nas iÅ¡Ä—jÄ™s į pensijÄ…. Vyrui darbo nestinga dailinant sodybos pastatus, kuriant originalius jos akcentus. Plepių vaikai jau užaugÄ™ ir palikÄ™ tÄ—vų namus. SÅ«nus Aurimas kuriasi Norvegijoje. Ten dirba statybininku apdailininku. Dukra Raminta studijuoja Kaune, Aleksandro Stulginskio universitete, agronomijÄ…. „Daugiabutyje jau nebenorÄ—Äiau gyventi. Kaime, žinoma, darbo kur kas daugiau, bet ir asmeninÄ—s erdvÄ—s apsÄiai, oras grynesnis, įdomu tvarkytis, matyti savo nuveiktų darbų, kÅ«rybinių sumanymų rezultatą“, – dalijosi savo nuomone Laima.
Skodinių kaimo senbuvÄ— Stanislava VaitiekÅ«nienÄ—. Skodiniuose užsukame ir pas Å¡io kaimo senbuvÄ™ StanislavÄ… VaitiekÅ«nienÄ™. Moteris sakÄ—, kad apie Å¡io kaimo praeitį tikrai nieko daug papasakoti negalÄ—tų, nes yra ne vietinÄ—, kilusi iÅ¡ KaraliÅ«nų kaimo. ÄŒia atitekÄ—jo 1965 metais. Jos vyras Albinas, mirÄ™s prieÅ¡ ketverius metus, tai buvo vietinis žmogus. Å ios sodybos gyvenamasis namas statytas vyro tÄ—vų dar prieÅ¡ karÄ…. VaitiekÅ«nai visada gyveno Å«kiÅ¡kai, dirbo žemÄ™. ÄŒia dar auga jų sodintas sodas. Senas obelis nuolat reikia genÄ—ti. Vyras jai yra pasakojÄ™s, kad per karÄ… prieÅ¡ klojimÄ… buvo apkasai. „Su vyru užauginome dvi dukras – VioletÄ… ir VirginijÄ…. Abi gyvena KupiÅ¡kyje. Dažnai mane aplanko, Äia atostogauja, padeda darbus nudirbti, sodybos aplinkÄ… prižiÅ«rÄ—ti. ŽemÄ™ nuomoju, o mano Å«kelis tik 6 viÅ¡tos, viÅ¡Äiukų kupetys ir Å¡uo su katinÄ—liu“, – vardijo paÅ¡nekovÄ—.
Skendinti žalumoje dar prieÅ¡kario metais statyta VaitiekÅ«nų sodyba. AutorÄ—s nuotraukos KnygelÄ—je „MÅ«sų Skodiniai“ ji savo mamÄ… yra apibÅ«dinusi kaip labai darbÅ¡ÄiÄ… moterį, mokanÄiÄ… dirbti visus Å«kio darbus (siuva, mezga, gera Å¡eimininkÄ—, surengdavusi ne vienÄ… balių, jei kas papraÅ¡ydavo). „Kaimas Å¡iuo metu jau labai pasikeitÄ™s. Senųjų gyventojų aplinkui beveik nebeliko. Jų sodybas iÅ¡ kitur atvykÄ™ žmonÄ—s perpirkÄ™. Tik skodinieÄio Kavaliausko sÅ«nus dar savo kraÅ¡te pasilikÄ™s,“ – pasakojo S. VaitiekÅ«nienÄ—. IÅ¡ praeities Daugiausia informacijos apie Skodinių kaimÄ…, galiama rasti 2001 metais Algirdo VaitiekÅ«no sudarytoje knygoje „MÅ«sų Skodiniai“. Å io kaimo laukai ir pievos sudarÄ— apie 1,5 kvadratinio kilometro, pro juos teka du upeliai – Skodinys, davÄ™s vardÄ… kaimui, ir jo intakas Gražupys. „Ne toks jau ilgas tas mÅ«sų Skodinys, vos keli kilometrai, taÄiau toks vienintelis ir nepakartojamas, sukviesdavÄ™s jaunimÄ… į Jonines ir gegužines, net vandens malÅ«no ratÄ… sukÄ™s, žmones žuvimi maitinÄ™s“, – raÅ¡oma toje knygoje. – /.../ IÅ¡ senelių pasakojimų žinome, kad daugumos skodinieÄių tÄ—vai buvo baudžiauninkai, Ä—jÄ™ lažą Puponių dvarelio ponams. /.../ Dvarelio ponas buvÄ™s Adomonis, o ponia lyg vokietÄ—, buvusi sukalbama, kai kada pakeliui į ar iÅ¡ KupiÅ¡kio pavėžindavusi pakeleivius. /.../ Tuomet žmonÄ—s gyveno „ulyÄiose“, kai abiejose KupiÅ¡kio–AdomynÄ—s kelio pusÄ—se galu stovÄ—jo pastatai, o žemÄ— ilgais rėžiais Ä—jo iki Lielno. Trobesiai buvo mediniai, Å¡iaudais dengti. PasitaikÄ—, kad po vienu stogu buvo ir Å«kinis pastatas su gyvuliais. /.../ 1923 metų suraÅ¡ymo duomenimis Skodiniuose gyveno 98 gyventojai. /.../ Buvo 21 kiemas. VÄ—liau įsikÅ«rÄ— dar vienas – Jono Laužiko vienkiemis. /.../ Tai buvo didelis kaimas, turÄ—jÄ™s mokyklÄ…, pieninÄ™, bibliotekÄ…, kapelius, jaunųjų Å«kininkų ir net kulinarų bÅ«relius.“ Pirmasis pienininkas buvo Jonas BalaiÅ¡is. PaskutinÄ— Å¡ios pieninÄ—s pieno priÄ—mÄ—ja buvo Olga PetkeviÄienÄ—. PradinÄ— mokykla buvo įsikÅ«rusi Puponių dvarelio patalpose, tada priklausiusiose Kaziui Zulonui. /.../ Nepriklausomoje Lietuvoje, vykdant žemÄ—s reformÄ…, kai kuriuose kaimuose buvo paskirti vieno hektaro sklypai mokyklų statybai. Toks sklypas buvo iÅ¡skirtas ir prie KÄ—ginių kaimo kapų, taÄiau ginÄas dÄ—l vietos dar nebuvo iÅ¡sprÄ™stas. Tuomet valsÄiaus virÅ¡aiÄiu buvo mÅ«sų kaimo Povilas Dulksnys, kurio žodis, matyt, buvo lemiamas. Jis susitarÄ— su Povilu BukÄ—nu ir Povilu VyÅ¡niausku, kad Å¡ie parduotų po 0,5 ha žemÄ—s ir 1936 metais mokykla buvo pastatyta teritorijos centre. Ji vadinosi KÄ—ginių pradine, nes jÄ… buvo numatyta įkurti KÄ—ginių kaime. Vaikus Äia nuo tų metų lapkriÄio 1 d. mokÄ— mokytojas Pranas TamoÅ¡iÅ«nas. VÄ—liau Äia mokytojavo GenovaitÄ— MasiulytÄ—, Ona PaulauskienÄ—, GenovaitÄ— RepÅ¡ienÄ—, AkvilÄ— JurkÅ¡taitÄ—, Antanas Zlotkus, GenovaitÄ— MorkÅ«naitÄ—, A. VenckutÄ—, Eugenija JuÅ¡kaitÄ—, Povilas Zulonas, Juozas ÄŒernius, Liuda KelpÅ¡aitÄ—. 1949 metais mokykla reorganizuota į KÄ—ginių septynmetÄ™.1953 09 01 buvo pakeistas mokyklos pavadinimas iÅ¡ KÄ—ginių į Skodinių. Nuo 1962–1963 mokslo metų pradžios Skodinių septynmetÄ— reorganizuota į aÅ¡tuonmetÄ™. DÄ—l mokinių stygiau Å¡i mokykla 1966 metais buvo uždaryta. Buvo paliktos tik pradinÄ—s klasÄ—s, taÄiau jos taip pat neilgai iÅ¡silaikÄ—, Skodiniai neteko mokyklos. Pokario tremtį teko patirti 13 niekuo nekaltų žmonių, dar keturioms Å¡eimoms pavyko iÅ¡sislapstyti, kitiems teko gyventi nuolatinÄ—je baimÄ—je, keiÄiant gimimo metus, slepiant autobiografinius faktus. ŽmonÄ—s Skodinių klestÄ—jimo laikas Å¡iame kaime gyveno Juozo BalaiÅ¡io, Justino Augustino, Jono BalÄiÅ«no, Ipolito BalÄiÅ«no, Povilo BalÄiÅ«no, Alekso BalÄiÅ«no, Dominyko BalÄiÅ«no, Karolio Bliumo (Bliuvo), Augusto Bliumo, Juozapo BukÄ—no, Dominyko BukÄ—no, Vytauto BukÄ—no, DaÄiulių–Kavaliausko, Juozo Dulksnio, Povilo Dulksnio, Povilo Laužiko–Broniaus Gaspero, Kazimiero JonuÅ¡io, Petro JonuÅ¡io, Kazio BalaiÅ¡io, Povilo Laužiko, Jono Laužiko, SeibuÄių, Kazio StriÅ«ko, Jono VaitiekÅ«no, Albino VaitiekÅ«no, PranciÅ¡kaus ViluÄio, Dominyko BukÄ—no–Povilo VyÅ¡niausko, Prano ŽiÅ«ko, Igno ŽiÅ«ko Å¡eimos. Skodiniuose 1942 m. birželio 25 d. gimÄ— kalbininkÄ—, lituanistÄ—, pirmųjų lietuvių kalbos dažninių žodynų sudarytoja Vida ŽilinskienÄ— (AugustinaitÄ—). ÄŒia ir prelato Kazimiero Dulksnio (1910 m. vasario 9 d. – 2001 m. gruodžio 9 d.) gimtinÄ—. 
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas. |
Skalsu kalbos Savaitės klausimas |
Vardadieniai GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—. 
|
|
Jūs esate 9 085 553 šios svetainės lankytojas |
|
Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.
|
|
 |
UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89. Elektroninis paštas: [email protected] |
