Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Gamta ir mes

PIGESNÄ—S ELEKTROS ENERGIJOS ALTERNATYVA - VÄ—JO JÄ—GAINÄ—S

Nida Å ULCIENÄ–

2008−12−02

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Vis brangstant elektros energijai, o ateityje dar ir numatomam jos trūkumui, ne vienas pagalvoja, kad visai neblogai būtų turėti savo elektros energijos šaltinį.
Kol kas Lietuvos laukuose dar nematyti besisukančių vėjo jėgainių, bet kas žino - gal po kelerių metų tai taps mūsų kasdienybe.


VÄ—jo jÄ—gainÄ—s - ne naujokÄ—s

Pasirodo, kad vėjo jėgaines žmonės statė jau prieš 120 metų. Pradžia buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose, o į Europą jos atkeliavo truputį vėliau - prieš 117 metų. Šioje srityje tada lyderio pozicijas užėmė Danija, nes 1918 metais vėjo jėgainių pagalba pagamindavo 3 procentus šalies elektros energijos.
Pirmasis didelis susidomėjimas šiuo elektros energijos gamybos šaltiniu kilo po 1973 metų pasaulinės naftos krizės, o dar vienu vėjo energetikos renesansu galima vadinti 1990-uosius.
Šiuo metu 60 pasaulio valstybių naudoja vėjo jėgaines, kur pagal bendrą vėjo jėgainių galią pirmauja Vokietija, antroji yra Ispanija, trečia - Jungtinės Amerikos Valstijos.
Nors įvairių apklausų duomenimis, Lietuvos gyventojai pirmenybę iš visų energetikos technologijų teikia vėjo energetikai, tačiau šalyje pasigendama jai plėtoti palankios politikos ir vidinės iniciatyvos.
2008 metų sausio 1-osios duomenimis, Lietuvoje veikė 13 vėjo elektrinių, kurių bendra galia sudarė 53 MVV.

Kol kas tik kalbos

Europos Sąjunga (ES) vienu iš didžiausių savo prioritetų laiko vėjo energetikos politiką. Mes, pasak europarlamentaro Šarūno Biručio, kol kas visas viltis siejame su Ignalinos atomine elektrine (AE).
"Kalbos, kad Ignalinos AE darbas bus pratęstas - visiška nesąmonė, - sakė Š. Birutis. - Vykęs referendumas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo - dūmų uždanga, nes taip norima visą atsakomybę suversti tautai. Štai, patys nenorėjote, kad elektrinės darbas būtų pratęstas, tai ir mokėkite brangiau, - bando pasiteisinti kai kurie politikai. Juk visi žinojo, kad tas referendumas neįvyks, o jeigu būtų įvykęs, rezultatai nieko negalėjo pakeisti. Nebent būtų kilusios dar didesnės antieuropinės nuotaikos".
Pasak Š. Biručio, sutartis dėl Ignalinos AE uždarymo pasirašyta ne su komisija, o su visomis ES valstybėmis, todėl kalbos, kad mūsų atstovai vyksta derėtis dėl elektrinės darbo pratęsimo, neatitinka tiesos. "Ten nėra su kuo derėtis. Jeigu jau tokia situacija, tai turėjo aktyviai dirbti ambasados ir kalbėti su kiekviena ES valstybe atskirai ir ieškoti kompromisų".

Lietuvai reikia auklÄ—s

Anot pašnekovo, kaina už elektros energiją nekris, nes šiuo metu nėra konkurencijos. Visame pasaulyje elektros perdavimas priklauso valstybei, o paskirstytojai ir gamintojai - privatūs. Deja, Lietuvoje viskas suka kita linkme, o ES privataus kapitalo tikrai nefinansuos.
"Gerai, kad ES mums neleidžia "blūdyti", o jeigu dar bus patvirtinta Lisabonos sutartis, tai priežiūra tik sustiprės. Parodėme, kad savarankiškai spręsti energetikos klausimų nemokame, - sakė Š. Birutis. - Ignalinos uždarymui skirta 800 milijonų eurų, tačiau mes tik pykstamės su latviais, nes nenusprendžiame, kas elektrinę statys. Pinigai yra, o konkrečių veiksmų - ne".
Prakalbus apie vėjo jėgainių plėtimą Lietuvoje, europarlamentaras sakė, kad kol kas šioje srityje taip pat nieko konkretaus nėra padaryta. To priežastis - stambiųjų verslininkų nenoras prarasti energetikos monopolį bei korupcija aukščiausiuose valdžios sluoksniuose.
"Ne veltui skamba naujųjų elektros "valdovų" šūkis "Apie gerą kainą pagalvota". Tik ar ta kaina bus gera, mums, elektros vartotojams, kyla didelės abejonės", - sakė Š. Birutis.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

CilÄ—, Cecilioja, Cecilijus, Cecilius, Cilas, CilÄ—, DargintÄ—, Laimutis, Steikintas, Suvaidas, SuvaidÄ—, Suvainas, SuvainÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 081 473

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]