Vis brangstant elektros energijai, o ateityje dar ir numatomam jos trūkumui, ne vienas pagalvoja, kad visai neblogai būtų turėti savo elektros energijos šaltinį.
Kol kas Lietuvos laukuose dar nematyti besisukanÄių vÄ—jo jÄ—gainių, bet kas žino - gal po kelerių metų tai taps mÅ«sų kasdienybe.
VÄ—jo jÄ—gainÄ—s - ne naujokÄ—s
Pasirodo, kad vėjo jėgaines žmonės statė jau prieš 120 metų. Pradžia buvo Jungtinėse Amerikos Valstijose, o į Europą jos atkeliavo truputį vėliau - prieš 117 metų. Šioje srityje tada lyderio pozicijas užėmė Danija, nes 1918 metais vėjo jėgainių pagalba pagamindavo 3 procentus šalies elektros energijos.
Pirmasis didelis susidomėjimas šiuo elektros energijos gamybos šaltiniu kilo po 1973 metų pasaulinės naftos krizės, o dar vienu vėjo energetikos renesansu galima vadinti 1990-uosius.
Å iuo metu 60 pasaulio valstybių naudoja vÄ—jo jÄ—gaines, kur pagal bendrÄ… vÄ—jo jÄ—gainių galiÄ… pirmauja Vokietija, antroji yra Ispanija, treÄia - JungtinÄ—s Amerikos Valstijos.
Nors įvairių apklausų duomenimis, Lietuvos gyventojai pirmenybÄ™ iÅ¡ visų energetikos technologijų teikia vÄ—jo energetikai, taÄiau Å¡alyje pasigendama jai plÄ—toti palankios politikos ir vidinÄ—s iniciatyvos.
2008 metų sausio 1-osios duomenimis, Lietuvoje veikė 13 vėjo elektrinių, kurių bendra galia sudarė 53 MVV.
Kol kas tik kalbos
Europos SÄ…junga (ES) vienu iÅ¡ didžiausių savo prioritetų laiko vÄ—jo energetikos politikÄ…. Mes, pasak europarlamentaro Å arÅ«no BiruÄio, kol kas visas viltis siejame su Ignalinos atomine elektrine (AE).
"Kalbos, kad Ignalinos AE darbas bus pratęstas - visiška nesąmonė, - sakė Š. Birutis. - Vykęs referendumas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo - dūmų uždanga, nes taip norima visą atsakomybę suversti tautai. Štai, patys nenorėjote, kad elektrinės darbas būtų pratęstas, tai ir mokėkite brangiau, - bando pasiteisinti kai kurie politikai. Juk visi žinojo, kad tas referendumas neįvyks, o jeigu būtų įvykęs, rezultatai nieko negalėjo pakeisti. Nebent būtų kilusios dar didesnės antieuropinės nuotaikos".
Pasak Å . BiruÄio, sutartis dÄ—l Ignalinos AE uždarymo pasiraÅ¡yta ne su komisija, o su visomis ES valstybÄ—mis, todÄ—l kalbos, kad mÅ«sų atstovai vyksta derÄ—tis dÄ—l elektrinÄ—s darbo pratÄ™simo, neatitinka tiesos. "Ten nÄ—ra su kuo derÄ—tis. Jeigu jau tokia situacija, tai turÄ—jo aktyviai dirbti ambasados ir kalbÄ—ti su kiekviena ES valstybe atskirai ir ieÅ¡koti kompromisų".
Lietuvai reikia auklÄ—s
Anot pašnekovo, kaina už elektros energiją nekris, nes šiuo metu nėra konkurencijos. Visame pasaulyje elektros perdavimas priklauso valstybei, o paskirstytojai ir gamintojai - privatūs. Deja, Lietuvoje viskas suka kita linkme, o ES privataus kapitalo tikrai nefinansuos.
"Gerai, kad ES mums neleidžia "blÅ«dyti", o jeigu dar bus patvirtinta Lisabonos sutartis, tai priežiÅ«ra tik sustiprÄ—s. ParodÄ—me, kad savarankiÅ¡kai sprÄ™sti energetikos klausimų nemokame, - sakÄ— Å . Birutis. - Ignalinos uždarymui skirta 800 milijonų eurų, taÄiau mes tik pykstamÄ—s su latviais, nes nenusprendžiame, kas elektrinÄ™ statys. Pinigai yra, o konkreÄių veiksmų - ne".
Prakalbus apie vÄ—jo jÄ—gainių plÄ—timÄ… Lietuvoje, europarlamentaras sakÄ—, kad kol kas Å¡ioje srityje taip pat nieko konkretaus nÄ—ra padaryta. To priežastis - stambiųjų verslininkų nenoras prarasti energetikos monopolį bei korupcija aukÅ¡Äiausiuose valdžios sluoksniuose.
"Ne veltui skamba naujųjų elektros "valdovų" šūkis "Apie gerą kainą pagalvota". Tik ar ta kaina bus gera, mums, elektros vartotojams, kyla didelės abejonės", - sakė Š. Birutis.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.