Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Bendruomenė

PILIEčIų BALSAS €ŒDANGUN EITų€, JEI JIE BÅ«Tų VIENINGI IR VEIKLÅ«S

Iręna Vitkauskienė

2006−03−18

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kaimo bendruomenių veikla – tai yra ypatinga šiuolaikinės filantropijos rūšis, kai žmonės moko vienas kitą ir iš tiesų išmoksta būti “visi už vieną, o vienas – už visus”. Ateitis priklauso gyvai, veikliai, apsišvietusiai bendruomenei.
Lankosi kaimuose
Judindamos Žemaitiją iš sustingimo, dvi darbštuolės ir entuziastės - plungiškė Babrungo kaimo bendruomenės „Tėviškė“pirmininkė Janina Danielienė ir mažeikiškė Sedos gyvenvietės bendruomenės pirmininkė Genoveita Gricienė (šios moterys taip pat yra ir Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos valdybos narės) lanko kiekvieną kaimą, kur tik buriasi bendruomenės, skaitydamos paskaitas, vesdamos diskusijas, praktinius užsiėmimus. Jos įsitikinusios, kad kaimo ateitis priklauso gyvai, veikliai, apsišvietusiai bendruomenei. 
 “Susipažinau su daugelio bendruomenių, jau įregistruotų ir dar besiruošiančių įsiregistruoti, lyderiais. Tai neabejingi žmonės, ieškantys savo nišos, kad galėtų būti naudingesni savo kaimui ir rajonui. Ne vieną iš jų pažinojau ir anksčiau - jie užkalbindavo gatvėje, skambino, ieškojo. Jau daugelis Žemaitijoje supranta, kad bendruomenė - tai ne kažkokia šiuolaikinių vėjų atpūsta išmonė, o tik mūsų visų požiūrio į savo gyvenimą pakeitimas: nelaukti visų malonių iš valdžios, iš savo seniūno, o patiems, savo iniciatyva, ką nors gero nuveikti dėl savęs, savo šeimos, viso kaimo ar seniūnijos, mūsų vaikaičių, Lietuvos ateičiai, “ –sako J.Danielienė. Pasak didelę bendruomeninės veiklos patirtį turinčios Janinos, kurti bendruomenės nereikia - ji yra, ją sudaro visi toje vietovėje gyvenantys žmonės. Tačiau reikia įregistruoti bendruomeninę organizaciją, kad būtų galima rašyti projektus,aktyviau burti žmones, gauti lėšų veiklai. O kiekvienas narys savaip gali išreikšti savo dalyvavimą jos gyvenime: tiek pinigais, tiek darbu. Svarbiausia, kad bendruomenė funkcionuotų dalyvaujant daugumai jos narių, nes kitaip žmonės, stebėdami veiklą iš šalies, reikšdami nepagrįstas kritines pastabas organizatoriams, sėja nepasitikėjimą ir nusiteikia prieš tokią organizaciją,
kuri negali sudominti savo narių ir neįtraukia jų į veiklą.
Kaip susikalbÄ—ti tarpusavy?
Sedos bendruomenės pirmininkė ir vidurinės mokyklos direktorė Genoveita Gricienė su plungiškiais savo darbo patirtimi dalijasi ne pirmą kartą. „Kalbėsiu žemaitiškai, nes noriu būti savimi. Ir visiems žemaičiams linkiu išlikti savimi, kaip ir Lietuvai – savimi esant Europoje,“- pradėjo pasakojimą viešnia.
Ji pastebėjo, kad praėjo euforijos laikai, kai bendruomenių steigimosi įkarštyje buvo tikimasi kalnus nuversti. Šiandien akivaizdu, kad visų problemos labai panašios, tik jų sprendimai skiriasi. Tai priklauso nuo to, kaip sekasi tame pačiame kaime ar miestelyje gyvenantiems žmonėms tarpusavyje susikalbėti. Kaimo mokytojai kai kur nesupranta, kad ir jų pačių ateitis priklauso nuo to, ar kaimas nyks toje vietovėje, ar vystysis ir klestės. Jie turėtų rūpintis ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų visapusišku raštingumu. Tačiau dabar daugelyje kaimo mokyklų kompiuterių klasės suaugusiems bendruomenės nariams yra uždarytos ir neprieinamos. Taip neturėtų būti. Panašiai kai kur yra ir seniūnijose, kur kompiuteriai prieinami tik ten dirbančiam administraciniam aparatui. Tad kur eiliniam kaimo žmogui rasti priėjimą prie interneto, kur jam pagaliau susipažinti su elementariausiu kompiuterijos pradžiamoksliu?
Kalbinta Milašaičių bendruomenės pirmininkė Rūta Endrijauskienė apgailestauja, kad sunku išjudinti kaimo žmones, dar labai daug čia neartų švietėjiško darbo dirvonų. Blogai, kai trūksta viešumo, kai vieni daro kažką, ko kiti nežino. Žemaičių Kalvarijos ir Kulių miestelių bendruomenių vadovės Rima Jokubauskienė ir Daiva Petrauskienė pasidžiaugė, jog pas juos yra darnus mokyklos, seniūnijos ir bendruomenės aktyvistų sutarimas. Ir su klebonais gražiai bendradarbiaujama.
Šateikių seniūno Gražvydo Pauliaus nuomone, bendruomenės iniciatyvos turi subręsti natūraliai, seniūnas ar vietinės mokyklos vadovas negali žmonėms nurodinėti ar versti juos daryti tai, kam jie galbūt dar „nesubrendę“. O ten, kur žmonės supranta būtinybę kartu įveikti savo bėdas, susiburia niekieno neraginami. Taip įvyko Šateikių seniūnijos Aleksandravo kaime.
Savanorių misija
Kaime gyvena nemažai darbščių, kūrybingų žmonių. Tačiau trūksta norinčiųjų prisiimti ant savo pečių lyderio naštą. Bendruomenės lyderis – tai šiandienos filantropų filantropas, aukojantis kitiems ne tik savo širdies šilumą, dėmesį, bet ir brangiausią turtą – savo gyvenimo laiką, kurį galėtų skirti vien tik asmeninei gerovei. Bendruomenių lyderiai vėl ir vėlaptaria savanorių reikšmę, nes tik jų dėka gyvenimas kaime juda į priekį.
Pasak J.Danielienės, ne visi žino, kad bendruomeninio darbo entuziastai nei valstybės socialinių garantijų turi, nei atlyginimą gauna. Laimėjus projektų finansavimą, gali būti numatytas atitinkamas užmokestis už atliktas paslaugas, kūrybinį darbą. Tačiau atlyginimams skirta eilutė priklauso nuo viso projekto finansavimui skirtos sumos ir dažnai tų pinigų, kad ir simboliniam atlygiui, nelieka. Jeigu  bendruomenių tarybos solidžiau, aktyviau reikštų savo miesto ar miestelio, kaimo ar  seniūnijos narių valią, keltų problemas, tikėtina, kad Vyriausybė greičiau pripažintų nenuginčijamą bendruomenių plėtros naudą, pamatytų, kiek atsidavusių jos eilinių piliečių kasdien kantriai, stengdamiesi suprasti ir įvertinti aplinkybes bei vienas kitą, aria tuos kasdieninio gyvenimo dirvonus, kuriuos valdžia politikuodama apleidžia. “Prisimindami kandidatavusiųjų į Seimą pažadus ir dažnai jų minimą „arkliuką“ - bendruomenę, turėtume jiems nuolatos tuos pažadus priminti,” – sakė Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungos valdybos narė J. Danielienė.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 086 767

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]