|
|
|
Amatų gijos SMETONOS LAIKų Å«KININKAI MOKÄ—JO SUSITELKTI
Eleonora VAIČELIŪNIENĖ |
2005−04−26 |
PalÄ—venÄ—lÄ—je tebestÅ«kso namas, prie kurio prieÅ¡ septyniasdeÅ¡imt metų įvyko jame įrengtos Å«kininkų kooperatyvo pieninÄ—s atidarymas. Pasak Å¡ios vietovÄ—s senimo, dar iki tol Å«kininkų pristatytas pienas buvo separuojamas ir sviestas muÅ¡amas Juliaus JakimaviÄiaus, vieno iÅ¡ pieno kooperatyvo steigimo iniciatorių, akmeniniame rÅ«syje. Naujoji įmonÄ— PalÄ—venÄ—lÄ—s bažnytkaimiui įkvÄ—pÄ— daug gyvasties, kuriai lemta alsuoti ir prisiminimuose.
Šį kartą neturime tikslo pateikti skaitytojui veikusio šiame krašte pieno kooperatyvo istorijos. Tai tik užuomina, kad vietos kraštotyrininkai gali pasidarbuoti techninio paveldo ir kooperacijos istorijos labui.
Pieninės pašonėje
GenovaitÄ— AudickaitÄ—-GurklienÄ— sakÄ—, kad ji vienmetÄ— su buvusios pieninÄ—s pastatu ir užaugusi per keliasdeÅ¡imt metrų nuo jo, iÅ¡ molio drÄ—btoje tÄ—vų trobelÄ—je. Jų kiemÄ… su pienine jungÄ— tÄ—vo iÅ¡mintas takas, vÄ—liau daug metų juo pÄ—dino ir ji. TaÄiau ir iÅ¡ vaikystÄ—s dienų atsimena, kokie garsÅ«s Äia bÅ«davo rytmeÄiai, kai atidardÄ—davo ratai su pieno ar grietinÄ—lÄ—s bidonais. PieninÄ—je dirbantys žmonÄ—s buvo gerbiami.
G. GurklienÄ— į Å¡iÄ… pieninÄ™ dirbti atÄ—jo pokaryje, 1951 metais, kai Å¡is buvÄ™s Å«kininkų turtas priklausÄ— valdžiai. IÅ¡ pradžių ji buvo priimta darbininke, o pasimokiusi kursuose dirbo laborante, taÄiau ilgiausiai sviesto muÅ¡Ä—ja. Moters pasakojimu, tuo metu iÅ¡ kolÅ«kių fermų pieno bÅ«davo mažai, daugiau jo prineÅ¡davo gyventojai. Arkliai iÅ¡ kaimieÄių jau buvo atimti, todÄ—l daugelis pieno bidonÄ—liams neÅ¡ti turÄ—jo specialiai padarytus naÅ¡Äius. Kadangi Å¡ioje pieninÄ—je buvo garo sukamas sviesto muÅ¡tuvis, tai grietinÄ—lÄ—s jo gamybai atveždavo ir iÅ¡ tolimesnių pieno separavimo punktų.
Eksponatas muziejui
G. GurklienÄ— vardijo žmones, su kuriais jai teko kartu dirbti. Tai BronÄ— ŽąsinienÄ—, Paulina VareikienÄ—, Ksavera GuseviÄiÅ«tÄ—, maÅ¡inistai Petras Å einauskas, Lionginas Stanionis, Povilas Zulonas, meistrai Pilkauskas, Henrikas Brazinskas, Juozas ÄŒereÅ¡keviÄius. Sviesto muÅ¡Ä—ja prisiminÄ—, kad Å¡ios produkcijos jos darbo pradžioje bÅ«davo kasdien pagaminama po 20 dėžių, kuriose tilpdavo po 25 kilogramus sviesto.
Ne tik muštuvį prižiūrintis darbininkas, bet ir meistras stebėdavo, kada sviestas jau sumuštas. Nutekinus pasukas, sviestas būdavo grumdomas volais ir plaunamas vandeniu. Meistras pasakydavo, kada jis tinkamas fasuoti. Medinėmis mentelėmis darbininkės kraudavo produkciją į dėžutes, pamušdamos ąžuoline keturkampe kūle. Moteris paaiškina, kad ta mušiklė prieš darbą būdavo pabrinkinama šiltame ir šaltame vandenyje. G. Gurklienė parodė jos išsaugotą krašto techniniam paveldui svarbų eksponatą, kurį naudoja kopūstams mušti. Likviduojant Palėvenėlės pieninę, tą įnagį jį pasiėmė todėl, kad jis buvo jos tėvo padarytas.
DėžuÄių meistras
Dabar jau kalbame apie GenovaitÄ—s tÄ—vÄ… PovilÄ… AudickÄ…. Jis buvo gimÄ™s 1904 metais, o iÅ¡Ä—jo amžinatvÄ—n prieÅ¡ trylika metų. Jo, miestelyje ir aplinkiniuose kaimuose žinomo auksarankio, paramos prireikÄ— ir įrengiant pieninÄ™, ir per visÄ… tÄ… laikÄ…, kol ji veikÄ—. Nuolatinis jo darbas buvo kalti dėžes sviestui fasuoti, daryti menteles, tvarkyti kitÄ… įmonÄ—s inventorių. P. Audickas nuo jaunystÄ—s mÄ—go medžio darbus, priskaptuodavo Å¡eimai ir kaimynams Å¡aukÅ¡tų, samÄių, ir pats visÄ… gyvenimÄ… valgÄ— tik su mediniu Å¡aukÅ¡tu.
G. GurklienÄ— parodÄ— ir paÄius paskutinius tÄ—vo drožinius, labai dailiai padarytus stalo įrankius, kuriuos padovanojo anÅ«kei Palmutei jos vestuvių proga. GenovaitÄ— sakÄ—, kad jos tÄ—vas Å¡eimÄ… iÅ¡maitindavo dailidžiavimo darbais. Už juos imdavo ne tik pinigais, bet ir Å¡ienu karvei, bulvÄ—mis, grÅ«dais.
Mokėsi iš uošvio
Vincentas Gurklys sakÄ—, kad jis, kol nedirbo KupiÅ¡kio kelių valdyboje, eidavo statybininku pas žmones privaÄiai ir neprastai iÅ¡manÄ— tÄ… darbÄ…. TaÄiau prisipažino, jog iÅ¡ uoÅ¡vio P. Audicko turÄ—jo ko pasimokyti, ypaÄ suleisti statinaites. O dabartiniai PalÄ—venÄ—lÄ—s gyventojai džiaugiasi, kad jų bendruomenÄ—je yra žmogus, kuris moka ir naujÄ… krosnį sumÅ«ryti, ir senÄ… suremontuoti, duris ar langus padaryti. V. Gurklys aprodÄ— ir sau pasidarytus naujus ratus. “Laikau arklį, tai reikia ir inventoriausâ€, - patenkintas, kad iki pavasario darbų suspÄ—jo juos pabaigti, sakÄ— Vaclovas. Smagu jam, kad ir anÅ«kas Mindaugas ViÄas KupiÅ¡kio technologijos ir verslo mokykloje įsigijo statybininko profesijÄ….
SÅ«rio mÄ—gÄ—jai
IlgametÄ— pieninÄ—s darbuotoja G. GurklienÄ— sakÄ—, jog iÅ¡ visų pieno produktų jų Å¡eima labiausiai mÄ—gsta varÅ¡kÄ—s sÅ«rį, tad jiems gaminti ir panaudojamas vienos, taÄiau labai pieningos karvutÄ—s pienas. Per savaitÄ™ Å¡eimininkÄ— suslegia tris keturis didelius sÅ«rius. Jeigu jų neprireikia patiems ar sveÄiams pavaiÅ¡inti, tuoj pat atsiranda pirkÄ—jų. Moteriai smagu girdÄ—ti, kad jos sÅ«riai gero skonio.
Kaip bet kuriam kitam meistrui nutinka, taip ir Vaclovas nepritaiko laiko sūrio slėgtuvams padaryti, tad Genovaitė tam naudoja Kovo 8-osios proga vyro paties darbo padovanotas virtuvines lenteles.
PaÅ¡nekovÄ— prisiminÄ—, jog PalÄ—venÄ—lÄ—s pieninÄ—je vienu metu iÅ¡ lieso pieno buvo gaminama ir varÅ¡kÄ—. TaÄiau ne maistui, o pramonei. ÄŒia ant tinklelių iÅ¡džiovinta ji bÅ«davo sudedama į popierinius maiÅ¡us ir vežama kitur apdirbti. SakydavÄ™, kad toks kazeinas tinka sagoms gaminti.
Vijo botagus ir panÄius
IÅ¡ StasÄ—s DiponaitÄ—s-ÄŒereÅ¡keviÄienÄ—s, taip pat vietinÄ—s gyventojos, sužinau, kad Å«kininkams vaikai nuo mažumÄ—s buvo svarbÅ«s pagalbininkai. Antai ir jai, iÅ¡genant karves, bÅ«davo įduodama linų pluoÅ¡telis ar pakulų kuokÅ¡tas, kad gyvuliams sugulus virves vytų ir neužsnÅ«stų. Tokio darbelio jai teko iÅ¡mokyti ir savo jaunesniuosius broliukus.
StasÄ— pasakojo, kad PagojÄ—s kaime Å«kininkavÄ™ jos tÄ—vai augindavo nemažai linų, prie jų apdirbimo ir Å¡eimos moterims tekdavo daug pasidarbuoti. Minant linus, iÅ¡džiovintus MiliÅ«nų kaime, Dovydo jaujoje, tekdavo jai arklį raginti. Pamena StasÄ—, kaip jos mama ir moÄiutÄ— gÄ—rÄ—davosi dailių linų pluoÅ¡tu, abi buvo stropios verpÄ—jos, o mama ir rinktiniais raÅ¡tais mokÄ—jo austi.
Diponų šeimoje tarp šešių vaikų dukterys buvo vyriausios, tai jos mokytos ir vyriškų darbų. Stasės sesuo Aleksandra tapo nuolatinė tėvo pagalbininkė, nes mokėjo arti, javus kirsti. Tik labai nepatikdavo, kai prie sunkaus darbo tekdavo stoti po atlaidų, o vaikai labai nenorėdavo gyvulių ganyti sekmadieniais. Juzė Diponienė dukteriai Stasei yra pasakojusi, kad pagimdė ją, prieš tai visą pusdienį griebusi rugius.
S. ÄŒereÅ¡keviÄienÄ— sakÄ—, kad augant iÅ¡mokti darbai, iÅ¡siugdyta kantrybÄ— gyvenime labai pravertÄ—. Vienu laikmeÄiu žmonÄ—s buvo pasineÅ¡Ä™ įvairiomis progomis ruoÅ¡ti dideles vaiÅ¡es, per darbymeÄius netrÅ«kdavo talkininkų kolÅ«kyje. Tad Å¡eimininkauti mÄ—gstanÄioms moterims, tarp jų ir Stasei ÄŒereÅ¡keviÄienei, tekdavo nemažai prie puodų pasidarbuoti.
MeistrÄ… vargindavo tikrintojai
Juozas ÄŒereÅ¡keviÄius - vienas iÅ¡ PalÄ—venÄ—lÄ—s pieninÄ—s gamybos meistrų, kuriam teko Äia dirbti ilgiausiai ir matyti, kaip užrakinamos likviduotos Å¡ios įmonÄ—lÄ—s durys.
Jis, vaikinas iÅ¡ Å akių, baigÄ™s Belvederio pienininkystÄ—s mokyklÄ… 1956 metais, gavo paskyrimÄ… dirbti Puožo pieninÄ—je, taÄiau netrukus buvo perkeltas į meistro pareigas PalÄ—venÄ—lÄ—s ceche. Jis pamena, kad Å¡ioje įmonÄ—je apie 1960-uosius metus kasdien buvo gaminama po 300-400 kilogramų sviesto, o vÄ—lesniais metais - ir po 600 kilogramų. Juozas pabrėžia, kad PalÄ—venÄ—lÄ—s kraÅ¡to Å«kininkų kooperatyvo pieninÄ—s, statytos 1933-1935 metais, įrengimai veikÄ— gerai. Sviestas iÅ¡ Å¡io cecho buvo vežamas į Panevėžio pieninÄ—s Å¡aldytuvus. Ekspertai nustatydavo produkcijos kokybÄ™. Sviestas iÅ¡ PalÄ—venÄ—lÄ—s bÅ«davo geras ir tinkamas tiekti į MaskvÄ… bei LeningradÄ…. Eksportuodavo jo ir į DemokratinÄ™ VokietijÄ…. Produkcijos tinkamumÄ… nustatydavo atvykÄ™ Å¡ios Å¡alies specialistai. Už gerÄ… sviestÄ… meistras J. ÄŒereÅ¡keviÄius yra gavÄ™s net vokieÄių paskirtÄ…jÄ… premijÄ….
Pasak Juozo, pieninÄ—s meistro pareigos buvo atsakingos ir dÄ—l nuolatinių tikrintojų - varginanÄios. Juolab kad sveÄiams vis reikdavo kÄ… nors įdÄ—ti.
CechÄ… uždarius, J. ÄŒereÅ¡keviÄius iki pensijos dirbo pieno priÄ—mimo punkto vedÄ—ju, tas pareigas jis perdavÄ— Vitalijai Pivorienei.
Jo nuomone, iš tarpukario Lietuvos ūkininkų ir dabartiniams reikia mokytis pasitikėjimo kooperatyvais. Palėvenėlės "Pieno centras", jo žiniomis, turėjo apie 300 narių, pagal nuveiktus darbus galima spręsti, jog valdyboje dirbo ryžtingi žmonės.
PalÄ—venÄ—lÄ—s pieninÄ—je ilgiausiai meistru dirbÄ™s Juozas ÄŒereÅ¡keviÄius.
StasÄ— ÄŒereÅ¡keviÄienÄ—, daug žinanti apie savo kraÅ¡to darbÅ¡Äius ir mokanÄius linksmintis žmones, su anÅ«kÄ—lÄ— Laura prieÅ¡ keletÄ… metų.
Skaityti komentarus (3)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.
|
