Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

ŠIMTAMETIS PANEIGĖ VISAS MEDICINOS TEORIJAS

Nida ŠULCIENĖ

2008−02−09 4

Vasario 10 dieną savo šimtąjį gimtadienį švęs Slavinčiškio kaime pas dukrą Bronislavą Januolienę gyvenantis Adolfas Puluikis. Pasak senolio artimųjų, gali būti taip, kad jis savo šimtojo gimtadienio jau prieš keletą metų sulaukė, nes amžių Adolfui gydytojai nustatė pagal medicinos žinias tada, kai jam reikėjo eiti tarnauti į kariuomenę.

A. Puluikis gimė Rygoje (Latvija), o 1917 metų revoliuciją sutiko Rusijoje. Vėliau su mama grįžo į Rokiškio rajoną prie Notigalės. Nors ir labai A. Puluikis norėjo tarnauti Lietuvos kariuomenėje, bet nepavyko – ištraukė vadinamą laimingą bilietą, kuris atleisdavo nuo tarnybos kariuomenėje. Kiti gal būtų apsidžiaugę tokia sėkme, o jo tai nenudžiugino – bandė pasikeisti su draugu, bet savo sėkmės atiduoti kitam niekas neleido – taip ir liko neparagavęs kareivio duonos.
Likimas pasiuntė dar vieną išbandymą – pačiu sunkiausiu ir neramiausiu laikotarpiu, 1947-1948 metais, teko dirbti „Lėveniškio“ kolūkio (Rokiškio rajonas) kolūkio pirmininku. Anot A. Puluikio dukros B. Januolienės, tėvelis visada pasižymėjo puikia sveikata. „Apie 50 kilogramų sveriantį maišą nešdavo net nejausdamas svorio. Ir dabar dar jam akinių nereikia, tik klausa prasta – reikia garsiai kalbėti, kad išgirstų ką noriu pasakyti. Prieš kelerius metus dar eidavo žvejoti prie Kupiškio marių – dabar pasiramsčiuodamas lazdele tik po kiemą pavaikšto – toliau eiti nebedrįsta“, – pasakojo dukra. Pasiteiravę patarimo, kaip sulaukti šimto metų, išgirdome visiškai netikėtą atsakymą. Pasirodo, senolis visą gyvenimą buvo prisiekęs rūkalius, nevengė degtinėlės, labai mėgo saldumynus. Dar ir dabar traukia dūmą, geria stipriai pasaldintą arbatą, bet ligos nekamuoja – paskutinį kartą pas gydytoją buvo prieš 40 metų – tada skundėsi reumatiniais skausmais.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"