Kovo 25-Ä…jÄ… sukako 50 metų, kai Romoje 1957 m. buvo pasiraÅ¡yta Europos EkonominÄ—s Bendrijos sutartis, tapusi pagrindu Europos SÄ…jungos susikÅ«rimui. Per šį laikotarpį Europos SÄ…jungos narių skaiÄius nuo 6 iÅ¡augo net iki 27, o jos ekonominÄ—, piniginÄ— ir prekybinÄ— galia Å¡iandien užima solidžiÄ… vietÄ… pasaulio arenoje. Bet, nepaisant to, daugelis Lietuvos miestelių ir kaimų gyventojų dar vis nelaiko savÄ™s vieningos Europos nariais, nors ir vyksta - jau legaliai - dirbti į kitas ES valstybes, vis dar tebesijauÄia priklausÄ… iÅ¡skirtinai tik savajam sodžiui.
Tad, prisimindami Europos istorinių įvykių virsmą per tuos 50 metų ir nepamiršdami savojo – lietuviško - identiteto kalbamės su Europos Parlamento nare dr. Laima ANDRIKIENE.
Nemažai daliai Lietuvos provincijoje gyvenanÄių žmonių vis dar atrodo, kad Briuselyje ar StrasbÅ«re priimami sprendimai aplenkia eilinio, statistinio lietuvaiÄio kiemÄ…. Tad daugeliui iÅ¡ties įdomu, kokios problemos pastaruoju metu sprendžiamos Å¡iuose miestuose ir kiek jos aktualios Lietuvai?
Lietuva jau turÄ—tų suprasti, įsisÄ…moninti: visi sprendimai, kurie priimami Briuselyje ir StrasbÅ«re, galioja visiems 492 milijonams Europos SÄ…jungos pilieÄių, gyvenanÄių 27 valstybÄ—se narÄ—se. Tie sprendimai galioja ir Lietuvos pilieÄiams. Ir kadangi Europos SÄ…jungos teisÄ—s aktai ir normos turi virÅ¡enybÄ™ nacionalinÄ—s teisÄ—s požiÅ«riu, tai Europos SÄ…jungoje priimti sprendimai po kiek laiko įsigalioja ir Lietuvoje. Bet tai nÄ—ra iÅ¡ aukÅ¡Äiau primesta valia. Kad europiniuose sprendimuose bÅ«tų atspindÄ—ti ir Lietuvos žmonių interesai, lÅ«kesÄiai ir norai, mes turime 13 atstovų, dirbanÄių Europos Parlamente, kuriuos iÅ¡rinkome 2004 m. birželį, turime Europos Komisijos narÄ™, paskirtÄ… dar A. Brazausko vadovautos VyriausybÄ—s, o Lietuvos valstybÄ—s vadovai, ministrai, žemesni pareigÅ«nai dalyvauja visur, kur priimami sprendimai. Galime tik patys sau palinkÄ—ti bÅ«ti aktyvesniais, iÅ¡mokti geriau koordinuoti mÅ«sų paÄių tarpusavio veiksmus ir pozicijas, paprastai pasakius, privalome sugebÄ—ti veikti sutelktai ir valstybiÅ¡kai, kaip vienas kumÅ¡tis, jei norime, kad Lietuvos balsas bÅ«tų iÅ¡girstas.
O Europos Sąjungoje šiuo metu svarstoma daugybė Lietuvai svarbių klausimų. Tai - ir ES bendroji energetikos politika (kad užsitikrintume energetinį saugumą), ir mobiliųjų telefonų tarifai (kad lietuviams būnant užsienyje ar skambinant į užsienį nuo mūsų mobiliojo ryšio bendrovės neluptų kelių kailių už „roumingą"), ir Europos jaunųjų ūkininkų ateitis, ir tolesnė ES plėtra, ir ES biudžetas (kam skirsime lėšas iš ES biudžeto 2008 m., kaip paskirstysime ES biudžetą, kuriame bus apie 120 milijardų eurų).
Kas gali paneigti, kad tai - tikrai svarbūs klausiami, ir kad jie tikrai aktualūs Lietuvai? O tai - tik maža Europos Sąjungos darbotvarkės dalis.
Ar Lietuvai nereikėjo ES struktūrinių fondų lėšas numatyti kitoms sritims (tokių samprotavimų galima išgirsti ne iš vieno finansų analitiko)? Tuomet galbūt šiandien galėtume kalbėti apie kitokią, geresnę ekonominę situaciją šalyje, apie daug platesnes mūsų šalies perspektyvas po 2013-ųjų?
Lietuva nustatÄ— savo prioritetus ir pirmajam narystÄ—s ES laikotarpiui (2004-2006 m.), kuris jau baigÄ—si, ir naujajam - 2007-2013 m., kuris tik prasideda. Nemanau, kad prioritetai yra blogi, taÄiau turiu daug priekaiÅ¡tų mÅ«sų ES finansinÄ—s paramos skirstymo tvarkai, kuriÄ… patys sukÅ«rÄ—me, o Europos Komisija tik patvirtino. Pirmuosius trejus metus viskÄ… sprendÄ— ir skirstÄ— Vilnius, kuris jau ir taip tapo valstybe valstybÄ—je.
Neturiu iliuzijų, kad kada nors KupiÅ¡kis atrodys kaip Vilnius, sostinÄ— visur yra sostinÄ—. Bet žinau ne vienÄ… valstybÄ™, kur sostinÄ—je susitelkusios valdžios įstaigos, taÄiau visai kitas miestas ar net keli teisÄ—tai didžiuojasi aukÅ¡tesniu gyvenimo lygiu, geriau iÅ¡plÄ—tota paslaugų sfera, pramone, verslu. Pavyzdžiu galÄ—tų bÅ«ti Roma ir Milanas Italijoje. Tokių pavyzdžių galima nurodyti daug.
Vienas iš būdų tai pasiekti - atsisakyti perdėtos centralizacijos mūsų valstybėje, kai visos lėšos paskirstomos Vilniuje. Regionai per regionų plėtros tarybas yra visiškai pajėgūs paskirstyti bent dalį (bent penktadalį) ES struktūrinių fondų lėšų, ir neabejoju, kad rezultatus netruktume pajusti. Antras dalykas - viešieji projektai (mokyklų, ligoninių renovacija ir pan.) neturėtų dalyvauti konkursuose, nėra reikalo švaistyti lėšas projektams rengti ir konkursams, kai kiekvienoje savivaldybėje puikiai žinoma, kur ir kokio remonto reikia mokyklai ar ligoninei. Kas rengė projektą, puikiai žino, koks tai darbas, kiek darbo ir lėšų reikalaujantis, ir koks mūsų pirmųjų trejų metų patyrimas.
O kalbant apie prioritetus, tai aÅ¡ primygtinai siÅ«lyÄiau keletÄ… dalykų: pirmiausia - daugiabuÄių gyvenamųjų namų renovacija. Antra - kelių asfaltavimas (gÄ—da, kad paÄiame Europos viduryje XXI amžiuje turime dar tiek neasfaltuotų kelių, vieÅ¡keliai kerta net kelis Å¡imtus gyventojų turinÄias gyvenvietes, ir jei asfaltuosime tokiais tempais kaip iki Å¡iol, mums prireiks apie 50 metų, kad susitvarkytume kelius!). TreÄia, vandentiekis ir vandenvala gyvenvietÄ—se, kur gyvena mažiau nei 500 gyventojų: turime iÅ¡mokti susitvarkyti atliekas, Å¡iukÅ¡les, nuotekas, vaikams ir anÅ«kams privalome palikti Å¡variÄ… LietuvÄ…. Beje, gana lietuviams XXI amžiuje vaikÅ¡Äioti į bÅ«deles su Å¡irdele... Žodžiu, susitvarkykime ir patiems bus maloniau gyventi.
Visgi žmonių, abejojanÄių narystÄ—s ES nauda, ypaÄ Lietuvos periferijoje, - ne taip mažai. Kokius kontrargumentus galÄ—tumÄ—te pateikti lietuvaiÄiui euroskeptikui?
Viskas priklausytų nuo to, dÄ—l ko tas euroskeptikas yra nepatiklus: ar apskritai, jo nuomone, ES yra neperspektyvus projektas ir Lietuvai nevertÄ—jo į jį jungtis (pavadinkime jį pirmuoju skeptiku), ar dÄ—l to, kad jis tiesiog daugiau tikÄ—josi iÅ¡ Europos SÄ…jungos: daugiau saugumo, daugiau pinigų, apskritai daugiau dÄ—mesio Lietuvai, ar kad gyvenimas įstojus į ES staigiai pagerÄ—s, ir todÄ—l dabar yra nusiteikÄ™s skeptiÅ¡kai (antrasis skeptikas). O gal skeptiÅ¡kas todÄ—l, kad mano, jog Lietuvai iÅ¡vis nereikia jungtis į jokias sÄ…jungas, reikia džiaugtis nepriklausomybe arba bÅ«ti neutralia valstybe, nesijungiant nei į ES, nei į NATO (treÄiasis skeptikas). Ir kiekvienam skeptikui atsakymas bÅ«tų vis kitoks.
Pirmajam: visa Europos istorija yra karų istorija. Kai mokykloje mokomÄ—s Europos istorijÄ…, puikiai matyti, kad beveik visas vadovÄ—lis yra apie tai, kas kokiame amžiuje ar kokiais metais vieni kitus nukariavo, kiek žmonių išžudÄ—, kiek miestų sugriovÄ—. Europa palygti yra mažas žemynas, ir Äia Å¡imtmeÄius vyko kova dÄ—l žemių, įtakos, interesų zonų ir pan. Ir tik po Antrojo pasaulinio karo, kuriame žuvo 56 milijonai žmonių, vien Europoje - 39 milijonai, europieÄiai tarsi atsikvoÅ¡Ä—jo ir kelių to meto Europos valstybių lyderių ar tiesiog labai žinomų žmonių - prancÅ«zo Roberto Å umano, vokieÄio Konrado Adenauerio, anglo Vinstono ÄŒerÄilio, italo Altiero Spinelli ir kai kurių kitų - pastangomis Europa buvo pradÄ—ta vienyti. Taip prieÅ¡ penkias deÅ¡imtis metų atsirado Europos Bendrija, kuri vÄ—liau iÅ¡augo iki Å¡iandieninÄ—s Europos SÄ…jungos. Tikslas pasiektas - visÄ… šį laikÄ… ES priklausanÄios Å¡alys nekariavo tarpusavyje, Europa laimÄ—jo penkiasdeÅ¡imt metų - pusÄ— Å¡imtmeÄio! - taikos ir gerovÄ—s. Kai mÅ«sų anÅ«kai mokysis apie šį laikotarpį, toji istorijos vadovÄ—lio dalis bus tiesiog nuobodi, ar ne? IÅ¡skyrus gal tik įvykius Rytų Europoje, kur bus paraÅ¡yta, kad po sovietų padu kelis deÅ¡imtmeÄius buvusios tautos, tarp jų ir lietuviai, prisikÄ—lÄ— naujam gyvenimui, atkÅ«rÄ— nepriklausomÄ… Lietuvos valstybÄ™, kuri labai greitai (taip, net labai greitai!) tapo NATO ir ES nare.
Antrajam: Europos SÄ…junga, palyginti su mÅ«sų Lietuva, yra milžiniÅ¡kas galimybes turinti 27 valstybių sÄ…junga, ir jos finansinÄ— parama mÅ«sų Å¡aliai taip pat yra didžiulÄ—: pavyzdžiui, vien iÅ¡ ES struktÅ«rinių ir Sanglaudos fondų, neskaitant kitos paramos, 2007-2013 m. Lietuvai paskirta 10,6 milijardo eurų, o 2004-2006 m. atiteko 1,5 milijardo eurų (padauginkite iÅ¡ 3,45 ir žinosite, kiek tai bus skaiÄiuojant litais). Juk Europos SÄ…jungoje galioja solidarumo principas, kad turtingesnÄ—s valstybÄ—s padeda ekonomiÅ¡kai silpnesnÄ—ms, ir taip daroma todÄ—l, kad visa Europos SÄ…junga įgautų didesnį pagreitį, kad tai bÅ«tų stiprių valstybių Europa, paprastai pasakius - kad nebÅ«tų vargingų ir silpnų valstybių. Daug svarbesnis kitas klausimas: ar Lietuva sugeba pasiimti jai „atidÄ—tus" ES pinigus, ar ES paramÄ… naudojame toms sritims, pagaliau - ar teisingai naudojame tuos pinigus, ar jie negrobstomi, ar nÄ—ra piktnaudžiavimų? TeisybÄ—, yra problemų ir ES: vis dar neiÅ¡mokstama kalbÄ—ti vienu balsu su kitomis valstybÄ—mis, Europos SÄ…jungÄ… bandoma suskaldyti pasinaudojant valstybių interesais (pavyzdžiui, pasiÅ«lant mažesnes energijos resursų kainas, kitÄ… masalÄ…). Ir tenka pripažinti, kad kol kas tai kai kam sekasi. Nuo to galiausiai kenÄia ir visa Europos SÄ…junga, ir Lietuva.
TreÄiajam: kiekvienas norime gyventi valstybÄ—je, kuri yra ne tik graži, bet ir turtinga, moderni, klestinti, kurioje saugu gyventi, kurioje Å¡varios upÄ—s ir ežerai, neužterÅ¡ta žemÄ—, kurioje gali ramiai dirbti, auginti vaikus ir pan. To nori kiekvienas normalus žmogus, ir to siekiame. TaÄiau tikÄ—tis, kad Lietuva, kurioje beveik nÄ—ra jokių gamtos turtų (nei naftos, nei dujų, nei aukso) ir kurioje gyvena vos 3,4 milijonai gyventojų, galÄ—s viena sukurti stipriÄ… ekonomikÄ… ir t. t., yra nerealu. Tam ir buvo sukurta ir NATO, ir ES, kad bendromis jÄ—gomis padarytume tai, ko nepajÄ—giame padaryti kiekviena valstybÄ— atskirai.
O neutralumas, kai mūsų tokia geografinė padėtis, apskritai yra tik iliuzija. Lietuva yra kryžkelėje, kur susiduria rytų ir vakarų, šiaurės ir pietų interesai. Už gyvenimą šioje vietoje reikia mokėti, gal todėl ir Lietuva iš XV a. Lietuvos - nuo jūros iki jūros - paliko tik žemės lopinėlis prie Baltijos. Mus būtų stūmę dar toliau, bet lietuviai atsirėmė į jūrą ir toliau nebesitraukė, o gal trauktis nebebuvo kur?..
Specialiai „Kupiškėnų mintims" iš Briuselio
2007 03 27
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.