Kartais žmogus gali išgarsėti visai netikėtose situacijose. Taip įvyko ir šį kartą. 2007-ųjų metų lapkritį plačiai nuskambėjusi ne tik mūsų šalyje, bet ir Vokietijoje antašaviečio Sauliaus Marcinkevičiaus kelionės į namus istorija vienus privertė stebėtis, kitiems tai priminė anekdotą. Apie tai, kaip sekėsi antrą kartą nuvykus į Vokietiją, pats Saulius Marcinkevičius papasakoti nesurado laiko. Gal žmogus susirgo žvaigždžių liga ir su bet kuo nelabai benori kalbėti arba jis, paprasčiausiai, pavargo. Tai suprantama, nes pakelti tokią staiga užgriuvusią populiarumo naštą nelengva būtų ir jau patyrusiai scenos garsenybei. Beje, netyla ir mūsų redakcijos telefonai. Antai užvakar paskambino iš vieno komercinio televizijos kanalo ir kalba sukosi vėl apie Saulių... Taigi tegu mūsų herojus kaupia jėgas naujiems išbandymams, o mes pasikalbėjome su jo mama Brone Pranskūniene – juk ir jai šioje istorijoje, belaukiant žinių apie pradingusį sūnų, teko išgyventi ne vieną nežinios valandą.
Išbandymų metas
Pamatyti, kaip žmonės gyvena kitur, tikriausiai norisi kiekvienam, tačiau į tokią situaciją kaip pakliuvo S. Marcinkevičius, pakliūti nesinorėtų niekam. Matyt, tuo metu likimas nutarė išbandyti ne tik lietuvį, bet ir vokiečius. Tiesa, vieno ištvermę, o kitų – gailestį ir supratimą. Pasak S. Marcinkevičiaus mamos Bronės Pranskūnienės, tada tikrai buvo nelengva nei jai, laukiančiai bet kokių žinių apie sūnų, nei pačiam Sauliui svetimame krašte. „Ko gero, taip nebūtų įvykę, jeigu apie sūnaus dingimą kelionės vadovai iškart būtų pranešę Leipcigo miesto (Vokietija) policijai, – dabar prisimindama įvykius svarstė B. Pranskūnienė. – Tada išgyveno visi – ir artimieji, ir kaimynai, o dabar norisi tik kuo greičiau viską pamiršti“.
Atsiprašymo vardan – nauja kelionė
Po šio įvykio į Antašavą pas S. Marcinkevičių buvo atvykęs žurnalistas iš Vokietijos, o kaip kompensaciją ir atsiprašymą už deramai nesuteiktą pagalbą Vokietijos geležinkelių bendrovė „Deutsche Bahn AG“, S. Marcinkevičiui suteikė galimybę dar kartą paviešėti jų šalyje. Šį kartą trims dienoms į Vokietiją S. Marcinkevičius vyko ne vienas – kartu su krikšto dukra, o kalbos barjerą padėjo įveikti vertėjas. Kelionės organizatoriai pasirūpino viskuo – į Berlyną vyko ne autobusu, o lėktuvu, gyveno gerame viešbutyje, kur svečiais buvo tinkamai pasirūpinta. „Saulių visos kelionės metu lydėjo tikrai geri žmonės, vis atsiprašinėjo už tada patirtus nemalonumus dėl abejingų Vokietijos policijos pareigūnų. Šį kartą viskas buvo kitaip – turėjo galimybę susipažinti su Berlynu, apsilankė tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Žalioji savaitė“, o „Spiegel TV“ žurnalistai sakė dar mus aplankysiantys Antašavoje“, – pasakojo B. Pranskūnienė.
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.