Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 25 d., pirmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Vėrinys

NIEKADA NEVėLU GRįžTI į MOKYKLOS SUOLą

Gaila MATULYTÄ–

2005−10−22

Komentarai0    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Kupiškio Povilo Matulionio vidurinėje mokykloje gyvenimas nenutrūkta ir pasibaigus pamokoms. Po pietų čia skuba suaugusieji, siekiantys įgyti brandos atestatą, kuris dėl įvairiausių aplinkybių ankstyvoje jaunystėje jiems išslydo iš rankų.
Ne iš karto pavyko surasti pavaduotoją ugdymui suaugusiųjų klasėms Vandą Šimonienę. Kad ji sukiojasi čia pat, mokykloje, patvirtino ne vienas darbuotojas, o direktoriaus pavaduotoja Zita Navackienė spėliojo: „Gal Vandutė vėl užtruko su kokiu nors mokiniu? Ji kiekvieną pakalbina, paglosto, išklauso. Netgi įtikinėja, kaip svarbu nenuleisti rankų ir tęsti dažnam suaugusiajam nelengvus mokslus“.
Chemijos specialistė V. Šimonienė, baigusi tuometinį Vilniaus pedagoginį institutą, 42 metus paskyrė mokytojos profesijai. Iš pradžių dirbusi Juodpėnuose, Šepetoje, daugelį metų mokytojavo Kupiškyje.
Vyr. mokytoja pripažino, kad ankstesnių kartų patirtis buvo labiau džiuginanti: vaikai buvo nuoširdesni, kruopščiau mokėsi. Dabartiniam jaunimui būdingas laisvas elgesys, kai kurie nevertina mokymosi reikšmės ir pedagogų triūso. Tačiau V. Šimoninė nuolat kartoja savo mokiniams, kad, norint sėkmingai įsitvirtinti šiuolaikiniame visuomenės gyvenime, labai svarbu suvokti asmenybės tobulėjimo naudą ir tęstinio ugdymo svarbą. Nesvarbu, kiek mokymosi metų praleista.
Povilo Matulionio mokykloje vakarinės klasės įsikūrė nuo pernai. Šiemet jos vadinamos suaugusiųjų klasėmis, mat čia mokytis priimami 18 metų sulaukę asmenys, turintys didesnę motyvaciją tęsti vidurinį mokslą.
Šiuo metu mokosi 52 mokiniai, pasklidę po 10, 11 ir 12 klases. Vos vienas kitas yra toks, kuris gilinasi į žemesnių klasių kursą. Jie gauna individualias užduotis, atvyksta atsiskaityti.
Suaugusiųjų klasėse jauniausi yra septyniolikmečiai (jie tęsia pernai pradėtus mokslus). Vyriausiam mokiniui – 34-eri. Dauguma „vakariniokų“ yra perkopę 20 metų, tai daugiausia savarankiški, dirbantys žmonės (o neretai ir bedarbiai), surandantys laiko atsiskaityti už namų darbus.
Lankyti pamokas, kurios niekuo nesiskiria nuo dieninėse klasėse besimokančiųjų matulioniečių, yra privalu, tačiau ne visiems tai pavyksta. Šį rudenį suaugusieji užtrunka prie sezono darbų. Į mokinių pasiteisinimus pedagogai stengiasi žiūrėti geranoriškai.
Mokslas ir vakarinėje yra profiliuojamas. Minimalus pamokų skaičius per savaitę – 19, maksimalus – 23. Pirmoji pamoka prasideda pusė penkių, kartais 50 minučių anksčiau būna nulinė. Pamokos užtrunka iki vėlumos: kartais šviesos klasėse užgęsta po devintos valandos vakaro. Antradienį nuo ankstaus ryto atidirbama už penktadienį, nes prieš savaitgalį suaugusiesiems nėra paprasta išsėdėti suoluose ir būti dėmesingiems.
Pedagogai džiaugiasi, kad šiais metais 13 iš 15 suaugusiųjų moksleivių gavo brandos atestatus. Kai kurie itin sėkmingai įveikė net valstybinių egzaminų užduotis, pelnydami per 60 balų.
Baigusiems 12 klasių atsiveria platesnės galimybės rasti darbą ar tęsti mokslus. Šiemet, pasak V. Šimonienės, vienas abiturientas įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją, kiti – į Kauno taikomosios dailės kolegiją bei aukštesniąsias mokyklas, dvi moterys išvyko į užsienį užsidirbti pinigų studijoms.
Klausantis pasakojimų apie suaugusiųjų klasės moksleivius, susidaro įspūdis, jog pavaduotoja V. Šimonienė žino ugdytinių gyvenimo vingius, išklauso jų problemas, drąsina tolimesnėms mokslo aukštumoms. Pedagogė pripažino negailinti laiko atviriems pokalbiams. Būna, pykteli kokia moksleivė ant garbaus amžiaus mokytojos, tačiau, įveikusi tingulį ir gavusi brandos atestatą, nuoširdžiai dėkoja V. Šimonienei.
Užsukome į klasę. Chemijos pamokoje sėdėjo realinio profilio moksleiviai, nepaisant jų brandaus amžiaus, daugelio mokytojų vadinami vaikais.
Vienuoliktokės Lijana ir Neringa pripažino, kad dabar jų, suaugusių, požiūris į mokslą visiškai kitoks nei paauglystėje: jos atsakingiau žiūri į įgyjamas žinias, pagarbiau vertina mokytojo triūsą. Neringa teigė, jog anuometinė bendraamžių klasė jai nekelia jokių sentimentų, nes dabartiniai vienuoliktokai itin vieningi ir šiltai tarpusavyje bendrauja. Moteris sakė pasiilgstanti penkiabalės vertinimo sistemos – taip buvo paprasčiau. Tiesa, ankstyvoje jaunystėje ir daugelis dalykų buvo lengviau įkandami.
Tačiau abi moterys tikino tik po daugelio metų supratusios vidurinio mokslo svarbą. Ne todėl, kad atestato reikalautų darbdaviai (abi kupiškietės – patyrusios siuvėjos), tiesiog taip vieną dieną nusprendė. Lijanai iš pradžių atrodė, jog įsijungti į mokslus bus nedrąsu, bet dabar sekasi tikrai neblogai. Žinoma, vakarines pamokas tenka derinti ne tik su darbo valandomis, bet ir dėmesiu šeimai, mažamečių vaikų priežiūra. Šeimos palaiko į mokyklos suolą sugrįžusias mamas, o aplinkinių nuomonė (kartais pasigirsta kritiškų replikų vakarinės mokyklos moksleivių atžvilgiu) joms nėra svarbi – jos tikino tik dėl savęs nusprendusios pabaigti vidurinę.
Neringa prisiminė, kaip, sulaukusi šešiolikos, toli gražu ne prabangaus gyvenimo genama, išėjo dirbti. Noras tapti savarankiška buvo stipresnis už žinių troškimą. Tačiau po dešimties metų moteris nusprendė siekti brandos atestato, patvirtindama seną tiesą, jog mokytis niekada nevėlu.
Tos pačios klasės moksleivis Vitalijus prisipažino, kad anksčiau mokslus krimsti jam sunkiai sekėsi – porą metų kartojo aštuntos klasės kursą. Palikęs mokyklą, vaikinas trejus metus „ilsėjosi“ (tiksliau - dirbo), kol pagaliau suprato norįs gauti brandos atestatą. Neblogai lankantis pamokas Vitalijus džiaugėsi, kad noras mokytis sugrįžo.
Į pokalbį įsitraukė ir keli dvyliktokai. Virginija, Dalia ir Darius sakė dar nebijantys būsimų egzaminų. Paskutinės suaugusiųjų klasės auklėtiniai tvirtino, jog mokytis čia nėra labai sunku.
Baigusios devynias klases, Virginija su Dalia manė, kad tolimesniam gyvenimui žinių pakanka. Jos lankė įvairius specialybės kursus, kūrė šeimas. Tačiau po aštuonerių metų suprato, kad šiandieninėje darbo rinkoje pirmiausia reikalaujama bent vidurinio išsilavinimo, taip pat – kompiuterinio raštingumo, užsienio kalbų mokėjimo. Įgijusios brandos atestatus, moterys tikisi pelningesnio darbo pasiūlymų, galimybės tęsti mokslus.
Žaidelių kaime ūkininkaujančio Dariaus likimas klostėsi panašiai: po devynių klasių išgaravo noras mokytis toliau. Tačiau po kelerių metų nuomonė pasikeitė. Sėkmingai besimokantis vyras svajoja įstoti į Kauno technologijos universitetą, medžio gaminių dizaino specialybę. Dėl šio tikslo jis stengiasi suderinti ūkio darbus, kasdien automobiliu atvyksta į Kupiškį.
Šnekinti „vaikai“ negailėjo pagyrų ne tik kiekvienam mokiniui dėmesingai pavaduotojai, bet ir savo auklėtojoms Aušrai Vapšienei bei Eugenijai Sokienei. Dešimtokais rūpinasi Genė Mekšėnienė. Kantrūs ir talentingi pedagogai noriai tiesia pagalbos ranką į žinių pasaulį, nežiūrint metų ar įvairių susiklosčiusių aplinkybių, sugrįžusiems žmonėms, kurių, deja, į suaugusiųjų klases kasmet susirenka vis mažiau.


Skaityti komentarus (0)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

GermilÄ—, Jaumantas JaumantÄ—, Katarina, KatrÄ—, Katryna, KotrÄ—, Kotryna, Santautas, SantautÄ—, Sanvyda, Sanvydas, SanvydÄ—, TrynÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 087 194

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]