|
|
|
Gamta ir mes PIRANIJOS IR MALIARINIAI UODAI LIETUVOJE JAU NE UTOPIJA
Nida Å ULCIENÄ– |
2012−03−20 |
 Ketvirtadienio pavakarę rajono gyventojams Kupiškio darbdavių klubas padovanojo nemokamą renginį - susitikimą su klimatologe, mokslų daktare Audrone Galvonaite.
MokslininkÄ— nuo 1992-ųjų yra Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedÄ—ja. A. GalvonaitÄ— tiria klimatÄ… formuojanÄius veiksnius, analizuoja klimato ypatumus ir kaitÄ…. Daugiau kaip valandÄ… trukÄ™s susitikimas neprailgo nÄ— vienam atÄ—jusiam, nes apie gamtos reiÅ¡kinius vieÅ¡nia moka papasakoti paprastai ir įtaigiai.
Klimato pokyÄiai
„Dauguma mokslininkų pasaulyje yra vieningos nuomonÄ—s, kad ŽemÄ—s klimatas keiÄiasi. Vieni kalba apie globalinį atÅ¡ilimÄ…, kiti - apie naujÄ… ledynmetį, treti netiki klimato pokyÄių sukeltomis katastrofomis ir jų neiÅ¡vengiamumu“, - pradÄ—jo susitikimÄ… A. GalvonaitÄ—.
Pasak klimatologÄ—s, dauguma žmonių galvoja, kad klimatas ir orai yra vienas ir tas pats. Dažnai tenka iÅ¡girsti sakant, koks Äia klimato Å¡iltÄ—jimas, kai tokia Å¡alta žiema. IÅ¡ tiesų klimatas ir oras - visiÅ¡kai skirtingos sÄ…vokos. „Klimatas - tai, ko jÅ«s tikitÄ—s. Jį įsivaizduokime kaip didžiulį monolitÄ…, kurį veikia įvairios sferos. Pati pažeidžiamiausia yra atmosfera - žemÄ—s rutulį gaubiantis oro sluoksnis. Dar yra litosfera - tai žemÄ—. Hidrosfera - tai vandenys. Biosfera - ŽemÄ—s rutulio pavirÅ¡iaus dalis, kur gyvename mes. Visos Å¡ios sferos yra tarpusavyje susijusios. Ä®vykus pokyÄiams vienoje, pradeda judÄ—ti, keistis visa sistema.
Orai yra tai, ką gauname. Kiekvienas iš mūsų esame orų kalvis. Žolės deginimas, tvenkinių kasimas, pelkių sausinimai turi įtakos orams“, - aiškino A. Galvonaitė.
Labiausiai pažeidžiama yra atmosfera. Į ją kiekvieną dieną išmetama labai daug teršalų, o tai stipriai lemia viską, kas vyksta Žemėje.
Klimato pokyÄiams didelÄ™ reikÅ¡mÄ™ turi SaulÄ—. Neseniai buvÄ™ aktyvÅ«s SaulÄ—s plazmos pliÅ«psniai, sukÄ—lÄ™ magnetines audras, turÄ—jo įtakos daugumos žmonių sveikatai. Vieniems svaigo galva, kitiems atsirado nuotaikų kaita. Tai tik rodo, kad mes esame priklausomi nuo gamtos reiÅ¡kinių. „Kol kas mums SaulÄ— yra didžiulis galvosÅ«kis, nes tiksliai nežinome, kas joje darosi“, - sakÄ— klimatologÄ—.
Prakalbus apie pasaulio pabaigos pranaÅ¡ystes, paÅ¡nekovÄ— juokavo, kad esame pergyvenÄ™ ne vienÄ… pabaigÄ…. Neseniai buvo atÅ¡aukta ir Å¡ių metų gruodžio mÄ—nesį numatyta pasaulio pabaiga. „Jeigu rimtai, tai mes nÄ— vienas nežinome, kada ta pabaiga bus, - sakÄ— A. GalvonaitÄ—. - SaulÄ—, kaip ir kiekviena žvaigždÄ—, jeigu užgimÄ—, tai kažkada turi ir užgesti. Yra hipotezių, kad SaulÄ— gyvena paskutinius savo gyvavimo metus. TaÄiau SaulÄ—s metai skaiÄiuojami kitaip negu mÅ«sų žemiÅ¡kieji - gali praeiti tÅ«kstanÄiai ar daugiau metų. Sutinkama tik dÄ—l vieno, kad pamažu SaulÄ— praranda savo energijÄ… ir joje vyksta pokyÄiai.
Žmogiškos idėjos - kartais juokina
Å tai pernai SaulÄ— iÅ¡krÄ—tÄ— pokÅ¡tÄ…. Kuomet ji buvo aktyviausia, kovo mÄ—nesį joje iÅ¡nyko visos dÄ—mÄ—s - pasidarÄ— taip vadinama blyÅ¡kioji arba baltoji SaulÄ—. Tada kai kurie mokslininkai sakÄ—, kad mÅ«sų laukia naujas ledynmetis, nes tokia SaulÄ— buvo, kai ledynmetis gaubÄ— ŽemÄ™. TaÄiau po kiek laiko SaulÄ—je vÄ—l atsirado dÄ—mių ir netgi daugiau negu buvo. KodÄ—l taip nutiko - kol kas nÄ—ra paaiÅ¡kinimo.
Antras natÅ«ralus faktorius, turintis įtakos klimatui, yra žemÄ—s drebÄ—jimai ir vulkanų iÅ¡siveržimai. ÄŒia, pasak A. GalvonaitÄ—s, žmonÄ—s netgi buvo sugalvojÄ™, kaip sustabdyti klimato Å¡iltÄ—jimÄ…, dirbtinai sukeliant vulkaninius iÅ¡siveržimus. „Matyt, tokia žmogaus idÄ—ja sunkiai pateisina „Homo sapiens“ apibrėžimÄ…, - juokavo paÅ¡nekovÄ—. - Juk nuo pelenų ir tarÅ¡alų gausos mes paprasÄiausiai uždustume. Dar buvo ir kitas pasiÅ«lymas sustabdyti klimato Å¡iltÄ—jimÄ…. Tai purkÅ¡ti sÅ«rų jÅ«ros vandenį į atmosferÄ…, kad susidarytų debesys ir taip pridengtų žemÄ™. TaÄiau kiek laiko tuomet reikÄ—tų vandenį purkÅ¡ti: mÄ—nesį, metus ar visÄ… gyvenimÄ…? O kÄ… tada turÄ—sime? Druskos - jos bus pakankamai. Ä® žemÄ™ kris druska - galÄ—sime sÄ—dÄ—ti ant druskožemio ir laižyti. Po kiek laiko buvo sustabdytas Å¡is projektas. Po tokių bandymų man norisi pasakyti: mielas žmogau, kuo mažiau kiÅ¡iesi į gamtÄ…, tuo geriau bus ir jai, ir tau paÄiam. Gamtai apsiginti nuo žmogaus darosi vis sunkiau.“
Daugėja ekstremalių reiškinių
Apie klimato kaitą sprendžiame pagal vidutinės metinės oro temperatūros augimą. Lietuvoje ji yra +6,2 laipsnio, pasaulyje apie +14 laipsnių. Temperatūros augimas ir parodo, kaip kinta mūsų atmosfera. Klimato šiltėjimas sukelia labai daug įvairiausių reiškinių.
„Lietuvoje dykumų tikrai nebus, taÄiau kad didÄ—ja sausringumas, tÄ… galima drÄ…siai teigti, - sakÄ— klimatologÄ—. - Buvome visÄ… laikÄ… perteklinių kritulių zonoje. Dabartiniu metu vis dažniau kalbame apie tokį laikotarpį, kai yra sausra. 1992 metais Lietuvoje 100 dienų nebuvo lietaus. Tai labai daug. 1994 metais mus aplankÄ— ne tik sausra, bet ir karÅ¡Äio bangos. Jos tÄ™sÄ—si net 9 paras - temperatÅ«ra buvo daugiau kaip +35 laipsniai. Tomis dienomis pasiektas temperatÅ«ros rekordas +37,5 laipsnio. Ypatinga 2007-2008 metų žiema. Tada nuo rudens iki pavasario neiÅ¡krito nÄ— viena snaigÄ—, visÄ… laikÄ… buvo pliusinÄ— temperatÅ«ra, žydÄ—jo naÅ¡laitÄ—s, snieguolÄ—s. PanaÅ¡ios žiemos bÅ«na atogrąžose. TaÄiau tais metais ten spaudÄ— Å¡alÄiai, daug miÅ¡kų iÅ¡Å¡alo, net žuvo žmonÄ—s.“
Skaityti komentarus (1)
Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.
|
|
|
|
Vardadieniai
AdelÄ—, Doviltas, Dovilta, DoviltÄ—, Klema, Klemas, Klemencija, Klemensas, Klemensa, Klementina, Klementinas, KlemÄ—, Koluma, Kolumbas, Liubartas, Orestas.
|
