Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Aktualijos

GEDIMINAS PAREMS KUPIŠKIO FUTBOLĄ, O TĖČIUI NUPIRKS AUTOMOBILĮ

Gintaras JURGĖLAS

2008−01−03 12

Paskelbus apie tai, kad Kupiškyje pirmuosius futbolininko žingsnius žengęs Gediminas Paulauskas pasirašė solidų kontraktą su elitinėje Turkijos lygoje žaidžiančiu Ankaros „Ankaragucu“ klubu, pasipylė daugybė vertinimų ne viename internetiniame puslapyje. Nors daugelis internautų džiaugėsi Gedimino sėkme, bet atsirado ir pavyduolių, vis besitaikančių surasti aštresnį žodį ir pačiam futbolininkui, ir jo tėčiui Zigmui Paulauskui, kuris yra pirmasis Gedimino treneris.

Dar nė vienas Kupiškio sporto mokyklos auklėtinis nėra pasirašęs tokio solidaus kontrakto. Beje, ne tik futbolininkui, bet ir apskritai jokios kitos žaidybinės sporto šakos sportininkui to dar neteko padaryti.
Įdomu ir tai, kad Gediminas Paulauskas bus pirmas kupiškėnas žaisiąs Turkijos aukščiausioje futbolo lygoje. Nepavyko rasti duomenų, kad kada nors anksčiau šioje lygoje žaidė koks nors lietuvis, todėl atrodo, kad Gediminas bus Lietuvos futbolo pionierius Turkijoje.
Pasirašęs gerą kontraktą su Turkijos klubu, G. Paulauskas pažadėjo, kad parems Kupiškio sporto mokyklą. Futbolininkas turi idėją surengti tėviškėje ir savo vardo turnyrą su geromis komandomis ir solidžiais prizais.
Be to, dar gerokai prieš pasirašant kontraktą, Gediminas savo tėčiui pažadėjo, kad, gavęs solidų kontraktą, jis tėvams nupirks namą. Dabar vyrai sutarė, kad namo gal nebereikia pirkti, bet naujo automobilio tėtis neatsisakė. Gediminas juokavo, kad smalsesnieji apie jo algą galės spręsti pagal tėčiui padovanotą mašiną.
26 metų futbolininkas dar nevedęs, bet jis neslėpė, kad turi draugę Vaivą, su kuria draugauja penkerius metus. Į Turkiją jis iš pradžių išvyksta vienas, ten įsikurs ir sausio pabaigoje lauks atvykstant Vaivos. Gedo mergina yra Panevėžio teatro „Menas“ aktorė. Jai reikia perduoti kolegoms savo darbus, todėl negali kartu su futbolininku vykti į Turkijos sostinę Ankarą.

Šiandien su tėvu ir sūnumi Paulauskais kalbamės ne tik apie Gedo karjerą futbole, bet ir apie Lietuvos futbolo problemas bei jo perspektyvą.

Su tėčiu vienoje komandoje

Gediminas Paulauskas: „Kaip ir kiekvienam vaikui, man nuo mažens patiko kieme paspardyti kamuolį. Tuo metu, kai aš buvau tik pirmokas, tėtis kaip tik dirbo futbolo treneriu. Aš ir pradėjau pas jį treniruotis. Iš pradžių tai dariau tik savo malonumui. Palaipsniui tėtis, ko gero, pamatė, kad man futbolas gali būti ne tik pomėgis, bet ir pragyvenimo šaltinis.
Gali būti, kad susidomėjimas futbolu man sustiprėjo ir todėl, kad mačiau, kaip žaidžia tėtis. Man tik pradėjus treniruotis, jis dar teberungtyniavo. Vėliau mums dar teko pažaisti ir vienoje komandoje.“
Zigmas Paulauskas: „Toje pačioje komandoje keletą metų mums teko žaisti rajono pirmenybėse, nors amžiaus skirtumas tarp mūsų yra dvidešimt aštuoneri metai. Esame tapę ir rajono čempionais. Kartu su Gediminu žaidėme ir apskrities pirmenybėse.
Tik aš visą gyvenimą įvairiose komandose žaidžiau puolime, o Gedą iš pat pradžių traukdavo gynyba. Aišku, jis dalyvaudavo ir puolamuosiuose komandos veiksmuose. Yra įmušęs nemažai įvarčių.
Pamenu, kad ta, 1982 metais gimusių berniukų grupė, į kurią atėjo Gedas, buvo tikrai nebloga, tačiau iš jų sūnus išsiskyrė ir meistriškumu, ir mąstymu aikštėje. Kai nuvažiavome žaisti į Panevėžį eilinių rungtynių, Gediminą iš karto pastebėjo treneris Juozas Aleksa (dabartinis Panevėžio futbolo akademijos direktorius, aut. past.) ir pasikvietė jį į Panevėžį. Mes neprieštaravome. Su tuo, kad Gedas išvyks iš namų, susitaikė ir mama. Žinoma, ryšys su vaiku nenutrūko. Per tuos metus, kol jis Panevėžyje mokėsi vidurinėje mokykloje, nebuvo nė vieno vakaro, kad mes su sūnumi nepasikalbėtume telefonu.“

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"