Kupiškėnų mintys

2024 m. lapkričio 24 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

VYRUS ATSIKRATYTI KNARKIMO PRIVERčIA POTENCIJOS SUMAžėJIMO GRėSMė

Aušra Girdžiopjauskaitė

2011−11−17

Komentarai1    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Oras, maistas, vanduo ir miegas - bene svarbiausi žmogaus gyvybės palaikymo komponentai. Miegodamas žmogus praleidžia maždaug trečdalį viso savo gyvenimo. Miego kokybė turi didžiulę įtaką asmens darbingumui, nuotaikai, savijautai.

Svarbiausia - miego kokybÄ—

Prastu miegu skundžiasi apie 40 procentų žmonių. Kasmet jų skaičius vis didėja. Po nakties jie būna nepailsėję, mieguisti, sutrinka dėmesys bei atmintis. Pasak Miego sutrikimų diagnostikos laboratorijos gydytojos Ramintos Masaitienės, suaugusiam žmogui būtina miegoti 7-8 valandas per parą. "Jei žmogus miegui skiria mažiau nei 5 valandas ar daugiau nei 9 valandas - tai jau yra kenksminga. Pats geriausias ir tinkamiausias miegas yra iki vidurnakčio", - tikina R.Masaitienė. Anot jos, jei žmogus miegui neskiria tinkamo valandų skaičiaus, tai gali turėti neigiamos įtakos ne tik darbingumui ir nuotaikai, bet ir sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Sutrikus miegui, žmogų gali kamuoti nuovargis, didėti kraujo spaudimas, mažėti atsparumas įvairioms infekcijoms, blogėti atmintis. Dėl miego sutrikimų žmogus per mėnesį vidutiniškai praranda šešias darbingas dienas. "Nustatyta, kad iki 25 proc. visų autoįvykių sukelia turintys mieguistumą dienos metu, o 50 proc. autoavarijų, kuriose žūsta žmonės, sukelia mieguisti vairuotojai", - statistinius duomenis pateikė medikė.

Knarkimas - viena iš prasto miego priežasčių

Pasak R. Masaitienės, dažniausias ne visaverčio, prastos kokybės ar nepakankamos trukmės miego rodiklis - mieguistumas dieną. "Mieguistumas - ne visuomet signalizuoja apie rimtus sveikatos sutrikimus. Tai gali būti ir knarkimo išdava, todėl būtina išsitirti", - tikina specialistė.
Tyrimais nustatyta, kad kas penktas sulaukęs 30 metų amžiaus žmogus knarkia, su amžiumi šis skaičius didėja. 42 proc. visų knarkiančiųjų sudaro moterys, 60 proc. - vyrai. Du trečdaliai žmonių sako, kad girdi, kaip jų partneriai knarkia, o 6 iš 10 žmonių sako žinantys, jog patys knarkia. Net 85 procentai knarkiančiųjų skleidžia 40 decibelų garsą, o tai tolygu greitkeliu važiuojančio automobilio garsui.

Kenčia ne tik knarkiantysis, bet ir aplinkiniai

Kova su knarkimu vyksta jau ne vieną šimtmetį. JAV patentų ir prekės ženklų biuras pirmąjį išradimą šioje srityje užregistravo bene 1874 metais. Nuo to meto buvo užfiksuota keli šimtai įvairiausių antiknarkimo įrenginių, kai kurie jų buvo net pradėti gaminti. Vienas tokių - autonominis elektroninis prietaisas, jis buvo tvirtinamas prie ausies ir turėjo miniatiūrinį mikrofoną, kuris fiksuodavo knarkimo garsą bei stiprumą, be to, šis prietaisas turėjo ir atgalinio signalo generatorių. Kuomet žmogus pradėdavo knarkti, sustiprintas signalas būdavo pasiunčiamas jam į ausį ir pažadindavo. Vis tik didžioji dauguma tokių išradimų taip ir liko pagaminti vienu egzemplioriumi.

Danijos kompanijos TannerMedico A/S atstovo, šią savaitę Lietuvos medikams pristačiusio naują kovos su knarkimu preparatą, Jan Otzen teigimu, keistų kovos būdų su knarkiančiaisiais galima aptikti ir šiais laikais. "Tiek Australijoje, tiek Jungtinėje Karalystėje yra viešbučių, kurie ištisus aukštus paskiria tylai. Šiuose aukštuose dirba tarnautojai, kurie išgirdę knarkimą, beldžia į duris ir žadina svečią", - pasakojo Jan Otzen.
Niekaip negalintys išsimiegoti aplinkiniai yra sugalvoję įvairiausių būdų, kaip bent kelioms akimirkoms nutraukti miegančiojo knarkimą. Populiariausi jų - užspausti nosį; paversti ant šono; pašvilpti; prie senų marškinėlių nugaros prisiūti kišenę, į ją įsiūti teniso kamuoliukus, kurie atsigulus ant nugaros sukeltų diskomfortą. Ir kraštutiniai - rinktis atskirus miegamuosius arba keisti partnerį ar partnerę.

Knarkimas - signalas apie rimtÄ… sveikatos sutrikimÄ…

Knarkimas - ne tik socialinė problema, tai gali būti signalas apie sveikatos sutrikimus. Knarkti pradedama peršalus, turint nosies ar gerklės defektą. Tačiau knarkimas gali išduoti apie kur kas rimtesnius sveikatos sutrikimus, tokius kaip miego apnėja. Miego apnėja - tai kvėpavimo sustojimas miego metu, trunkantis daugiau nei 10 sekundžių. Tuo tarpu žmogui, sergančiam obstrukcinės miego apnėjos sindromu, tokie kvėpavimo sustojimai gali kartotis daug kartų per valandą.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (1)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Gerardas, Gedkantas, Largas, Legailas, Legailė, Legaudas, Mantvina, Mantvinas, Mantvinė, Žybantas, Žybartas, Žybartė.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 083 741

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]