Kupiškėnų mintys

2024 m. spalio 6 d., sekmadienis

Reklama   |   Prenumerata   |   Naujienos   |   Archyvas

 

 Ieškoti

Kroštas brungiausias
Informacija
Įkainiai
 

Sveikata

LIAUDIES MEDICINOS IÅ¡MINTIS RAÅ¡YTOJOS DVARELYJE

BanguolÄ— ALEKNIENÄ–

2011−11−03

Komentarai3    Paruošti spausdinimui      Nusiųsk šio straipsnio nuorodą draugui

Praėjusiame "Sveikatos" numeryje dalijomės mintimis iš spalio 22 d. Miežiškiuose, Panevėžio r., vykusios konferencijos "Sveika gyvensena - sveikatos šaltinis". Į ją buvo susirinkusios krūties vėžio prevencijos projekto "Nedelsk" ambasadorės ir aktyvistės iš įvairių Lietuvos kampelių. Tądien konferencijos dalyvėms buvo surengta ekskursija į rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dvarelį-muziejų Puziniškyje, kur kalbėta apie vaistažolių arbatų ir kitų netradicinių gydymo būdų naudą sveikatai.

Apie vaistažoles

Puziniškyje konferencijos dalyvius pasitiko muziejaus darbuotoja Irena Lesvinčiūnienė ir papasakojo apie G. Petkevičaitės-Bitės gyvenimą ir veiklą. Neatsitiktinai šiame dvarelyje-muziejuje yra siūlomos edukacinės programos apie liaudies mediciną, vaišinama vaistažolių arbatomis. Mat šia gyvenimo sritimi domėjosi, senųjų kaimo išminčių patirtį užrašinėjo, rinko ir augino vaistažoles pati rašytoja, o jos tėvas buvo apylinkėse gerai žinomas gydytojas.
Svečiams buvo pasiūlyta paragauti pipirmėčių ir ramunėlių arbatos.

Priminta, kad profilaktiškai tų pačių vaistažolių arbatas turėtume gerti 7-10 dienų. Po to jas reikėtų pakeisti kitomis. Vaistažolių mišinius reikėtų ruošti prieš pat jų plikymą. Antrą kartą tų pačių vaistažolių nebereikia plikyti. Smulkintas žoleles pakanka palaikyti 5 min., kol pritrauks. Stiebus, šaknis galima šiek tiek pavirinti.

Vaistažoles geriausia rinkti saulėtą dieną. Džiovinti reikėtų pavėsyje, sausoje, gerai vėdinamoje vietoje, kad lapeliai nesubyrėtų. Šaknis geriausia džiovinti molio krosnyse.
Pasak I. Lesvinčiūnienės, reikėtų užsišaldyti smulkintos vaistinės agurklės kubelių ir vartoti juos žiemą ne tik maistui paskaninti, bet ir įvairių negalavimų profilaktikai. Agurklė gerina kraują, varo šlapimą, mažina kosulį. Taip pat ji padeda sergant reumatu, širdies ir inkstų ligoms.

Prie vaistažolių arbatos prisimintas ir medus bei jo gydomosios savybės. Bitininkystės žinovė buvo ir G. Petkevičaitė-Bitė.
Šiais laikais labai sunku gauti vienalyčio medaus. Bitutės jo dažniausiai prineša iš įvairiausių augalų. Geriausiu ir brangiausiu laikomas viržių medus. Jį labai sunku išsukti. Širdžiai tinkamiausias obelų medus.

Senoviniai gydymo būdai

Muziejaus darbuotoja papasakojo apie įvairius liaudiškus gydymo būdus. Antai sąnarių skausmas gali atlėgti pamirkius kojas svogūnų lukštų nuovire. Po šios procedūros reikėtų apsimauti vilnonėmis kojinėmis. Tokį pat poveikį turi ir kojų mirkymas bulvių nuovire. Jei norime turėti baltas, švelnias rankas, irgi naudinga jas pamirkyti tame nuovire. Bulvių sultys gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, mažina kraujospūdį, tinka sergant inkstų ligomis. Jų sulčių kompresai dedami įgėlus bitei, uodams.

Įvairias negalias gali puikiai palengvinti lietuviškas molis. Jis tinka uždegimams, patinimams, odos ligoms malšinti. Reikia ant negaluojančios vietos uždėti sudrėkintos marlės ar drobės tvarstį su molio košele ir palaikyti apie 1 val. Seniau ponios gerdavo molį norėdamos išvalyti organizmą. Juo valė veidą. Be molio neapsieidavo ir dabar neišsiverčia pirties procedūros. Molis turi antiseptinių savybių, aktyvina medžiagų apykaitą, riebalinių liaukų funkcijas.
Veidui valyti ir balinti seniau buvo vartojami ir tarkuoti krienai.
Radikulitui gydyti pasemdavo kibirą skruzdėlyno, užplikydavo verdančiu vandeniu ir naudodavo gydomosioms vonioms.

Plačiau skaitykite "Kupiškėnų mintyse"


Skaityti komentarus (3)

 

Redakcija už komentarų turinį neatsako ir pasilieka teisę pašalinti tuos
skaitytojų komentarus, kurie yra nekultūringi, reklamuoja ar pažeidžia įstatymus.
 

 

Vardas:  (nebūtinas)
El. paštas:  (nebūtinas)
Komentarai:

Šį lauką palikite neužpildytą:

 

 Gali praeiti šiek tiek laiko, kol komentaras bus matomas.

 

Savaitės klausimas

Ar pritariate, kad tėvai būtų skatinami eiti tėvystės atostogų?

 
 
 
 

 

Vardadieniai

Brunonas, Budvydas, Brutenis, Eismantas, VytenÄ—.

Naujienos: Visos naujienos  |  Aktualijos  |  Gamta ir mes  |  Sveikata  |  Vėrinys  |  Nuomonės  |  KupiÅ¡kio kraÅ¡to kaimų istorijos  |  Rezervuota jaunimui  |  PAMIRÅ TI NEGALIMA PRISIMINTI
KroÅ¡tas brungiausias: KupiÅ¡kėnų kertala
Informacija: Skelbimai  |  Atsiliepimai  |  Redakcija
Ä®kainiai: Prenumerata  |  Reklama
Archyvas: Amatų gijos  |  AukÅ¡taičių kraÅ¡tas  |  Bendruomenė  |  Kamara  |  Iš ESmės  |  PožiÅ«ris  |  Sugrįžimai  |  Ulyčia  |  Amžių sandÅ«roje  |  „Pasikalbosykim“  |  Laiko raÅ¡tas  |  Gyvenimo ratas  |  Savi tarp kupiÅ¡kėnų  |  Å ėlsmas  |  Talalojus  |  Pasikalbosykim  |  MÅ«sų Å¾monas  |  Likimai  |  Horizontai  |  Propagandos anatomija  |  Pabėgėliai  |  PilietiÅ¡kumas  |  Kas mus saugo?

Jūs esate

9 071 440

šios svetainės lankytojas


Šiame puslapyje pateiktą medžiagą kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Kupiškėnų mintys“ sutikimą.

 

UAB „Kupiškėnų mintys“, Gedimino g. 34, 40130 Kupiškis

Tel.: (8 459) 3 54 74, tel./fax.: (8 459) 5 48 89.

Elektroninis paštas: [email protected]